infliacija

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad 2012-aisiais darbo užmokestis augs, bet ne tiek, kiek buvo manyta anksčiau. Anot jo, neženklų atlyginimų augimą lems situacija euro zonoje. „Kaip rodo mūsų prognozės, atlyginimai kitais metais augs, bet augs ne tiek, kiek prognozavome dar rugsėjo mėnesį. Visų tų peržiūrėtų prognozių priežastis yra ta pati – euro zonos krizės. Turime atsiminti, kad esame labai atvira ekonomika, 60 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto yra gaminama eksportui, 65 proc.

Rusija yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Mes sėkmingai įveikėme labai sudėtingą ekonominių sukrėtimų laikotarpį ir sugrįžimo į ikikrizinius vystymosi tempus. Rusija tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje“, – Rusijos parlamente kalbėjo D. Medvedevas. „Ekonomika auga geru tempu, beveik 4 proc. per metus, o tai viršija daugelio išsivysčiusių ekonomikų atsigavimo tempus“, – sakė jis.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Brazilijos ekonomikos augimas trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo nulinis. Dabartinėmis vyriausybės prognozėmis, šalies BVP per visus 2011 m. augs 3,5 proc., tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis ūgtelėjo 7,5 proc., skelbia BBC. Brazilijos bazinė palūkanų norma nuo rugpjūčio mėnesio sumažinta nuo 12,5 iki 11 proc., bet vis dar yra didžiausia tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės šalių.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė savo vyriausybei iki 2012 metų gegužės suvaldyti didžiulę ekonominę krizę šalyje, praneša agentūra AP. Per ateinančius šešis mėnesius padėtis turi iš esmės pasikeisti, pareiškė A. Lukašenka ir vyriausybės adresu pridūrė: „Tai yra terminas jums“. Baltarusiją krečia dramatiška ekonominė ir finansų krizė. Nuo metų pradžios infliacija viršija daugiau kaip 100 proc. Šalyje trūksta vartojimo prekių, valstybė stovi ant bankroto slenksčio.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

Vairuotojai turėtų pasirengti - per ateinančius ketverius metus kuro kainos pasieks rekordines sumas, rašo „The Daily Mail.“ Labai tikėtina, kad ateis diena, kai užpildyti automobilio baką kainuos daugiau kaip 100 svarų sterlingų (400 Lt). Po neilgai trukusio atokvėpio, greitai augant Azijos rinkoms ir infliacijai įgaunant pagreitį, degalų kainos vėl šoktelės, tai matysime jau nuo kitų metų pradžios.

Aukšta infliacija yra absoliutus blogis, ji ne tik pakerta gyventojų perkamąją galią, bet ir smukdo potencialių ilgalaikių investicijų srautą, rašo „Business Insider“. Naujausioje savo ataskaitoje reitingų agentūra „Morgan Stanley“ įvertino pasaulio valstybių BVP augimą, infliaciją ir šių dviejų veiksnių įtaką tarptautinei monetarinei politikai. Gera naujiena yra ta, kad vyriausybės ir toliau visais įmanomais būdais bandys skatinti ekonominį atsigavimą.

Prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, nes jam pakenkė vyriausybės taikytos kovos su infliacija priemonės, informuoja BBC. Antradienį bus paskelbti oficialūs duomenys, kurie, kaip manoma, parodys, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Kinijos ekonomika išaugo 9,3 proc. Tai aukštas augimo rodiklis, tačiau per ankstesnius tris mėnesius Kinijos ekonomika išaugo 9,5 proc.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę drabužiai ir avalynė, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Nors pensijos kitąmet bus sugrąžintos į prieškrizinį lygį, įvertinus infliaciją, jos šiandien bus vertos 15 proc. mažiau. „Pensininkas, kuris gaus tą pačią pinigų sumą 2012 metais, kaip ir gavo prieš krizę, perkamosios galios prasme turės 15 proc. mažiau“, – spaudos konferencijoje aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Mat pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija ir gana sparčiai, tačiau 2010–2011 metais realus pensijų dydis smuko apie 12 procentų.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė.

Nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės mėnesio bazinius atlyginimus daliai darbuotojų didino 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. Šiais metais didinti atlyginimus ketina net 63 proc. įmonių. Tokius duomenis antradienį surengtoje konferencijoje pateikė tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.

Būsto paskolų teikėjos „Nationwide Building Society“ duomenimis, rugpjūtį būsto kainos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo labiausiai per 10 mėnesių. Vidutinė būsto kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 165 tūkst. 914 svarų sterlingų. Palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, būsto kainos rugpjūtį krito 0,4 proc.

Žurnalas „Global Finance“ įvertino 36 įtakingiausius pasaulio centrinių bankų valdytojus pagal jų sugebėjimą suvaldyti infliaciją, skatinti ekonomikos augimą, išlaikyti stabilų valiutos kursą ir valdyti palūkanų normas.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.

Antradienį nafta brangsta šeštą sesiją iš eilės, nes naujiena apie liepą išaugusias JAV vartotojų išlaidas sumažino nerimą, kad didžiausia naftos vartotoja pasaulyje ir vėl grimzta į recesiją. Naftos kainas sustiprino ir tai, kad Graikijos bankai „Eurobank“ ir „Alpha Bank“, antras ir trečias stambiausi šalies bankai, pranešė apie susiliejimą, bei atsigavusios akcijų rinkos. „Brent“ naftos kaina padidėjo 45 centais iki 112,33 JAV dolerio už barelį.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Ateityje svarstoma pensijas perskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją ir darbo užmokesčio didėjimą. Sociologas Romas Lazutka svarsto, kad tai gera idėja, tik svarbu išlaikyti ekonomikos augimą ir didėjantį darbo našumą. – Kaip vertinate planus pensijų dydį susieti su infliacija ir darbo užmokesčiu? – Imant ilgesnį laikotarpį Lietuvoje maždaug taip ir būdavo jos perskaičiuojamos, tik pastaruoju metu nebuvo nustatyta griežtos tvarkos.

Dėl netikėto Europos ekonomikos augimo sulėtėjimo ir antros recesijos rizikos Europos centrinis bankas (ECB) gali būti priverstas šiemet nebedidinti bazinės palūkanų normos. Per antrąjį šių metų pusmetį euro zonos ekonomika ūgtelėjo vos 0,2 proc.

Kol išsivysčiusios šalys giliai įklimpusios į finansines skolas, investuotojams vis aktualesnis tampa klausimas, kur kreipti savo investicijas: ar bėgant nuo Vakarų problemų galima išsigelbėti Rytuose? Prieš kelias savaites pasaulį sudrebinęs staigus kritimas akcijų biržose, privertė vieną didžiausių pasaulio bankų „HSBC“ atleisti 30 tūkst. savo darbuotojų Vakarų rinkose ir pasistamdyti 15 tūkst. naujų besivystančiose šalyse.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo 5,3 proc., tokius preliminarinius duomenis pranešė Latvijos centrinis statistikos biuras. Antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, Latvijos ekonomika padidėjo 2,2 proc. Patikslinti duomenys apie BVP prieaugį antrąjį ketvirtį bus paskelbti rugsėjo 8 dieną.

Vartojimo kainos Baltarusijoje šiemet sausį-liepą išaugo 41 proc., palyginti su 4,4 proc. per analogišką praėjusių metų laikotarpį. Tai pranešė Baltarusijos nacionalinis statistikos komitetas. Tuo tarpu infliacija liepą Baltarusijoje sulėtėjo nuo 8,6 proc. birželį iki 3,5 procento. Baltarusijos vyriausybė šiemet prognozavo 7,5-8,5 proc. infliaciją, tuo tarpu 2010 metais infliacijos rodiklis šalyje sudarė 9,9 procento.

Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento, pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo atpigę drabužiai ir avalynė, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir pabrangę būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos liepą, palyginti su birželiu, sumažėjo 0,4 procento, paslaugų kainos padidėjo 0,4 procento.

Estijoje metinis kainų augimas liepą augo iki 5,2 proc. nuo 4,9 proc. birželį, nors buvo tikėtasi infliacijos sumažėjimo iki 4,6 proc. Tokį infliacijos padidėjimą lėmė netikėtai paaugusios maisto ir degalų kainos. Kaip rodo Estijos statistika, liepą santykinai šoktelėjo alkoholio, cukraus, vaisių ir kai kurių daržovių kainos. Kol kas sunku pasakyti, ar infliacijos padidėjimas yra daugiau trumpalaikė tendencija, ar tai rodo vidaus paklausos, o kartu ir ekonomikos atsigavimą.

Ketvirtadienį Europos akcijų rinka dienos prekyboje nusmuko iki žemiausio lygio per 11 mėnesių, kai kalnakasybos akcijos smarkiai atpigo dėl krintančių vario ir kitų metalų kainų. Investuotojai baiminasi, kad metalų paklausa sumažės dėl silpnų ekonominių duomenų. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ ketvirtadienį sumažėjo 0,94 proc. iki 1018,01 punkto.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Birželį vartotojų kainos Estijoje augo sparčiausiai iš visų euro zonos šalių. Birželį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos Estijoje išaugo 4,7 proc. Nuo sausio infliacija Estijoje nuolat buvo didžiausia iš visų euro zonos šalių. Būtent nuo sausio Estija įsivedė eurą. Šių metų birželį, palyginti su geguže, metinė infliacija euro zonoje išliko nepakitusi ir siekė 2,7 proc. Lietuvoje kainos augo 3,2 proc., Latvijoje - 2,4 proc.

Šių metų birželį palyginti su 2010 metų birželiu, metinė infliacija Baltarusijoje sudarė 43,8 procento. Tai sakoma Baltarusijos statistikos valdybos pranešime. 2011 metų birželį infliacija sudarė 8,6 procento. Nuo metų pradžios vartotojų kainos išaugo 36,2 procento. Šis rodiklis viršijo Baltarusijos ekonomikos ministerijos prognozes. Per pirmąjį pusmetį maisto prekės pabrango 36,8 procento, birželį – 8,6 procento.

Vyriausybės nariai skėsčioja rankomis – nieko negalime padaryti, nes infliaciją augina ne nuo mūsų veiklos priklausantys veiksniai. Tačiau ekonomistai tikina, kad kai kuriose srityse infliaciją dirbtinai sukuria ieškantys progos daugiau pelno užsidirbti gamintojai. Galime paskaičiuoti patys Oficialiai teigiama, kad metinė infliacija siekia 5 proc., o nuo metų pradžios – 3,3 proc.

Kartą jau pasakęs, kad infliacija gali pakišti koją Lietuvos planams 2014 metais įsivesti eurą, Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar kartą, šįkart kalbėdamas Seimo salėje, pažymėjo kainų didėjimo pavojų. „Kalbant apie perspektyvą, šiuo metu mes dar tenkiname vidutinį infliacijos rodiklį, tai yra Mastrichto kriterijų, kuris yra 3 proc. Mūsų metinė vidutinė infliacija šiuo metu yra 2,8 proc.

Rusijoje bliūkšta viltys, kad 2008–2009 metų krizė paskatins reformas šalyje ir ves prie ūkio modernizavimo. Kaip rašoma Tarptautinio valiutos fondo (TVF) praėjusią savaitę pateiktoje ataskaitoje, dabartinė Rusijos politika nėra ,,pakankamai ambicinga ir koncentruota". TVF misijos atstovai įspėja, kad nesugebėjimas reformuoti Rusijos ekonomikos, paremtos naudingųjų išteklių eksportu, gali vesti į naują krizę, vos kris naftos kainos.

Birželį britų finansai sumažėjo labiausiai nuo recesijos laikų, nes žmonės vis daugiau skolinosi norėdami padengti augančias išlaidas, informuoja „telegraph.co.uk“. Kas mėnesį „Markit“ sudaromas namų ūkių finansų indeksas parodė, kad birželį, palyginti su geguže, šešis kartus daugiau (36 proc.) namų ūkių skundėsi pablogėjusia finansine padėtimi nei džiaugėsi jos pagerėjimu (6 proc.). Duomenys buvo surinkti birželio 8-14 dienomis.

Krizės netektis Estija kompensuos 2011–2013 metais, įsitikinęs šalies Centrinio banko prezidentas Andresas Lipstokas, atvedęs Estiją į euro zoną. „Augant ekonomikai, privalome būti budrūs“, – pažymėjo A. Lipstokas, pristatydamas Estijos banko finansinių metų ataskaitą praneša Estijos verslo portalas dv.ee. „Taigi, per artimiausius metus bus svarbu, kad aukšta, 5 proc. viršijanti infliacija Estijoje neprovokuotų atlyginimų augimo, kas savo ruožtu skatintų kainų augimą“, – pridėjo jis.

Prognozuojama, kad birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija bus nulinė. Lietuvos statistikos departamento prognozėmis, metinė infliacija birželio gali siekti 5,0, o vidutinė metinė - 3,2 procento. Gegužės mėnesį užfiksuota metinė infliacija buvo 5,0, o vidutinė metinė - 2,8 procento. Tikėtina, kad didžiausią įtaką birželio mėn. infliacijai turės sumažėjęs maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Gegužės mėn. metinė vartotojų kainų infliacija (VKI) Lietuvoje ir toliau augo iki 5,0 proc. ir buvo nežymiai didesnė nei mūsų prognozes (4,9 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Tačiau gegužės mėn. taip pat ženkliai brango būsto išlaikymas bei drabužiai ir avalynė. Šių tendencijų, deja, nekompensavo atpigusios transporto prekės ir paslaugos.