infliacija

Abejojantieji Kinija vėl įgavo jėgų. Panašu, kad jie aktyvėja bangomis – maždaug kas metus. Vis dėlto metai iš metų Kinija paneigė visų skeptikų nuogąstavimus ir išliko savo kelyje, įamžindama įspūdingą moderniųjų laikų plėtros stebuklą. Panašu, kad tai truks ir toliau. Šiandienis karštligiškas rašymas atspindi nerimo antplūdį, ypač susirūpinimą infliacija, perteklinėmis investicijomis, augančiais atlyginimais ir negrąžintomis bankų paskolomis.

Šiomis dienomis bankai dažnai paskelbia naujienas, kad didina ir terminuotojų, ir kaupiamųjų indėlių palūkanas. Augant infliacijai, tai labai gera žinia ir sveikintinas žingsnis. Didžiausios palūkanos mokamos už indėlius, padėtus ilgiausiam laikotarpiui. Šiuo metu didžiausiuose komerciniuose bankuose tokių indėlių palūkanos svyruoja nuo 2,1 iki 3,7 proc. Kartu bankai, amortizuodami augančius paslaugų įkainius, pradėjo siūlyti lojalumo programas ar mėnesinius mokėjimo planus.

Alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ įmonėje planuojamas streikas, rašo „Verslo žinios“. Streikuoti ketinama dėl darbdavio atsisakymo kelti įšaldytų algų. Profsąjungos teigia, kad tokiu būdu yra pažeidžiama kolektyvinė sutartis, nes  joje numatyta didinti atlyginimus pagal infliacijos rodiklius. Darbuotojai suskaičiavo, kad trejų metų infliacija sudarė 12,4 proc., o kelti yra iš ko – pernai bendrovė uždirbo 54 mln. litų grynojo pelno.

Nuo birželio 1 d. Baltarusija didins bazinę palūkanų normą nuo 14 proc. iki 16 proc. ir taip bandys kovoti su infliacija, informuoja BBC. Baltarusijos centrinis bankas teigia, kad padidinus bazinę palūkanų normą padidės investicijų Baltarusijos rubliais vertė, o žmonių santaupos bus apsaugotos nuo infliacijos. Antradienį Baltarusijos vyriausybė išplėtė sąrašą „socialiai jautrių“ prekių, kurių kainos bus laikinai reguliuojamos.

Išankstiniais duomenimis, pernai Lietuvoje gyventojų sumažėjo 84,4 tūkst. Gyventojų skaičius mažėjo dėl neigiamos neto migracijos ir neigiamos natūralios kaitos. Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis buvo neigiama neto migracija. Pernai išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,2 tūkst. emigrantų.

Baltarusijoje nuo gegužės 28 d. smulkaus cukraus mažmeninė kaina didinama beveik 40 procentų. Tokį sprendimą penktadienį priėmė šalies Ekonomikos ministerija. Dabar 1 kilogramas fasuoto smulkaus cukraus kainuos 5 tūkstančius Baltarusijos rublių (apie 2,43 Lt). Baltarusijoje nuo šių metų pradžios cukraus kainos didinamos jau trečią kartą. Sausio pabaigoje jis pabrango 10 procentų, po kelių dienų - vasario pradžioje - dar 10 procentų.

Prieš porą mėnesių Baltarusijoje kilusi valiutos krizė perauga į degalų krizę. Po nacionalinės valiutos devalvacijos gegužės 24 d. degalų kainos šalyje šoktelėjo iškart 25 proc., o netrukus naftos perdirbimo įmonės apskritai nustojo tiekti benziną degalinėms, nes joms tai nebenaudinga. Kaip praneša degalinių tinklo „A–100“ direktorė Irina Voldoko, beveik visuose degalinių tinkluose trūksta benzino.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, dėl euro įvedimo Estijoje sausį kainos šalyje pirmą šių metų ketvirtį išaugo 0,2-0,3 proc. Taip pat buvo ir kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. "Eurostat" mano, kad euro įsivedimo padariniai Estijoje buvo jaučiami, tačiau ne tokio dydžio, kad smarkiai paskatintų infliaciją", - teigiama "Eurostat" tinklapyje.

Penktadienį JAV doleris sustiprėjo iki penkių savaičių aukštumų prieš pagrindines valiutas. Vien EUR/USD kursas per kelias savaites smuktelėjo daugiau nei 7,3% ir tai buvo pačios prasčiausios savaitės euro pozicijoms per vienerius metus. Praėjusios savaitės pabaigoje pagrindinės valiutų poros kursas dienos prekybą baigė svyruodamas ties 1,4110. Rinkos dalyviai šiuo metu labiausiai baiminasi galimos euro zonos skolų restruktūrizavimo galimybės.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 procentu. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos 2011 m. balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., padidėjo 1,3, paslaugų kainos – 0,2 procento. Toliau išlieka maisto prekių kainų augimo tendencija.

Rusijos ekonomika tradiciškai lieka priklausoma nuo savo pagrindinio eksportuojamo resurso – naftos – kainų. Dėl tokio ūkio nediversifikuotumo šalis yra kritikuojama nuolatos, nes tai ją daro itin priklausomą nuo svyravimų pasaulio rinkose, rašoma AB banko „Finasta“ apžvalgoje. Pastarojo meto naftos kainų augimas sudarė prielaidas šalies BVP plėtrai. 2010 metais Rusijos BVP didėjo 4,0 proc., 2011 metais analitikai taip pat prognozuoja artimą 4-5 proc. ūkio plėtrą.

Didžiosios Britanijos svaras sterlingų jau nebe toks, koks buvo prieš 50 metų. Šios valiutos vertė per minėtą laikotarpį smuko 94 proc. Prie tokio išvados priėjo kompanijos „BM Savings“ specialistai, išanalizavę Didžiosios Britanijos nacionalinio statistikos biuro duomenis. Pinigų vertės smukimą atspindi kasdienių prekių ir maisto produktų kainos. Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, per praėjusią pusę amžiaus mažmeninės kainos Didžiojoje Britanijoje išaugo vidutiniškai 18 kartų.

Po ekonominio sunkmečio Lietuvos ūkis pamažu atsigauna – pagrindiniu ūkio stimulu išlieka geri eksporto rezultatai, tačiau pagreitį įgauna ir vidaus vartojimas. Tiesa, šiemet šalis neišvengs infliacijos šuolio, kurį paskatino brangstančios žaliavos. Tokias Lietuvos ekonomikos tendencijas prognozuoja vienos didžiausių Europos bankininkystės grupių „UniCredit Group“ analitikai, pristatę naujausią tradicinę Vidurio ir Rytų Europos makroekonomikos apžvalgą.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. balandžio mėn., palyginti su 2011 m. kovo mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,5 procento. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 3,8, o vidutinė metinė – 2,4 procento. Kovo mėnesį užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 2,1 procento. Tikėtina, kad didžiausią įtaką balandžio mėn.

2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei numatyta ir didelė tikimybė, kad reikšmingas augimas šiais metais tęsis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs nuo 3,6 iki 3,9–4,2 proc. Tai, pasak Violetos Klyvienės, Danske banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims, daugiau nei Latvijos ekonomika, kuriai prognozuojamas 3,2 proc. augimas, tačiau mažiau nei Estija, kuri augs 5,0-5,1 proc.

  Kovo mėnesį metinė VKI infliacija šiek tiek netikėtai paspartėjo iki 3,8 proc. ir buvo didesnė nei mūsų prognozės (3,2 proc.) Kaip ir buvo tikėtasi didžiausią poveikį infliacijai darė brangę maisto produktai ir kilusios kuro kainos. Deja, daug sparčiau nei mes prognozavome brango drabužiai ir avalynė. Pastarasis padidėjimas yra susijęs su naujomis kolekcijomis bei didesniu vartojimo optimizmu.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Pasaulio ekonomika – rizikingoje padėtyje. Riaušės Vidurio Rytuose, revoliucijos Šiaurės Afrikoje, branduolinė nelaimė Japonijoje – investuotojai susiduria su iššūkiais kone visuose frontuose. Ko reikėtų baimintis labiausiai, klausia JAV portalas „Business Insider“. Pateikiame 10 dalykų, keliančių didžiausią pavojų pasaulio ekonomikai. 10. Infliacija kylančiose rinkose didėja, griežtinama finansų politika.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

Didžiausią poveikį infliacijai darė brangstantys maisto produktai. Kylančias infliacijos tendencijas iš esmės lemia išoriniai veiksniai – globalus maisto ir naftos kainų kilimas. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šių veiksnių įtaka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalių ekonomikose yra didesnė nei euro zonoje. Tai visų pirma priklauso nuo mūsų vartojimo struktūros, kurioje santykinai didesnė dalis tenka maisto produktams bei energetikai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2011 m. vasario mėnesį, palyginti su sausiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija vasario mėn., tikėtina, sudarys 3,2, o vidutinė metinė – 1,8 proc.

Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.

Rusija užėmė antrąją vietą pagal infliacijos rodiklį tarp vienuolikos stambiausių pasaulio ekonomikų, pranešė Rusijos federalinė statistikos tarnyba. Praėjusiais metais Rusijoje vartotojų kainos išaugo 6,9 proc., didesnis rodiklis buvo tik Indijoje (12 proc.).Kitame lentelės gale - Japonija, čia 2010 metais buvo užfiksuota 0,7 proc. defliacija. 2009 metais tame pačiame sąraše pirmavo Rusija - infliacija siekė 11,7 proc., Indija su 10,9 proc. infliacija užėmė antrąją vietą.

Europos centrinio banko (ECB) valdytojų tarybos narys pareiškė manąs, kad kitą savaitę bankas gali griežčiau kalbėti apie infliaciją. Bankas vis labiau nerimauja, kad augančios energijos ir maisto produktų kainos pakels atlyginimus ir dar labiau paspartins infliaciją. Pastaruoju metu rinką įtakoja ir suirutė kai kuriuose pasaulio regionuose.

Metinė infliacija sausį sulėtėjo iki 2,9 proc. (palyginti su 3,8 proc. 2010 metų pabaigoje), tračiau per mėnesį vartojimo kainos vėl ūgtelėjo 0,4 proc., didžiąją dalimi dėl importuojamų į Lietuvą prekių. Vis didėjantį spaudimą infliacijai rodo ir pramonės produkcijos kainų tendencijos: per metus Lietuvoje gamintojų parduota pramonės produkcija pabrango 10,3 proc., o užsienyje – beveik dvigubai sparčiau (19,3 proc.

Vartojimo prekių kainos, 2011-ųjų sausį palyginus su 2010 -ųjų gruodžiu, padidėjo 0,5 procento, paslaugų kainos beveik nepasikeitė, praneša Statististikos departamentas.

Šią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad bent jau kitais metais pensijos privalo grįžti į prieškrizinį lygį. Premjeras Andrius Kubilius pabijojo garsiai prieštarauti, tačiau šalies vadovei negirdint jis pensininkams pataria džiaugtis, kad jie gyvena taip pat, kaip 2006-aisiais. Tik statistikai ir ekonomistai įsitikinę: premjeras meluoja. Pensijos nuvertėjo Sumažintos senatvės pensijos nuo 2012-ųjų turi grįžti į 2008 m. lygį. Taip A.Kubiliui pareiškė šalies vadovė.

Lietuvos realusis BVP, pernai padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. turėtų didėti atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas. Kaip teigiama ketvirtadienį Lietuvos banko išplatintame pranešime, mažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse yra palankių ūkio aktyvumo pokyčių.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.

Ketvirtadienį vyriausybės surengtos spaudos konferencijos metu Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) sakė, kad ekonomikos prognozuotojai tiki, jog šiais metais augs realusis darbo užmokestis, o tai reiškia, kad pajamos augs sparčiau nei kainos. J. Ligis sakė, kad paskutiniais 2010 m. mėnesiais ir šių metų pradžioje infliacija augo dėl aukštų degalų ir maisto produktų kainų. Estijos finansų ministras pažymėjo, kad vidutinė 2010 m. infliacija siekė 3 proc.

Anglijos banko vadovas Mervynas Kingas savo kalboje pareiškė, kad šalies žmonės kenčia dėl rekordiškai smukusių pajamų. Anot jo, tokio nuosmukio nėra buvę nuo 1920 metų, skelbia „The Daily Mail“. M. Kingas nupiešė košmarišką paveikslą apie milijonų dirbančiųjų finansinę padėtį, į kurią juos stumia nedėkinga kombinacija –  auganti infliacija ir atlyginimų įšaldymas. Per pastaruosius ketverius metus infliacija padidėjo 12 procentų, tačiau žmonių atlyginimai tiek nepaaugo.

„Danske bank„ analitikai atnaujintose prognozėse kitąmet žada spartesnę infliaciją bei šiek tiek lėtėsnį BVP didėjimą. Po gana reikšmingos ketvirtinių BVP duomenų korekcijos, banko analitikai mano, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos augimas buvo spartesnis ir didina bendrą šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę iki 0,8 proc. (spalio pabaigoje buvo prognozuotas 0,5 proc. augimas); tuo tarpu prognozė 2011-iesiems metams mažinama iki 3,6 proc.

Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad Rusijos gyventojus labiausiai jaudina tokios problemos kaip infliacija ir alkoholizmas, informuoja telegraph.co.uk. Apklausos rezultatai rodo, kad net 56 proc. apklaustųjų rusų didžiausia šalies problema įvardija infliaciją. 53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad opiausia šalies problema yra alkoholizmas. Trečioje vietoje pagal aktualumą atsirado nedarbas – jį kaip svarbiausią problemą įvardijo 46 proc. apklaustųjų rusų.

Augančios žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje jau pradeda atsiliepti Estijai ir gali paskatinti šalies infliaciją, Estijos ekonominių tyrimų instituto direktorės Marje Josing nuomonę cituoja „rus.err.ee“. Didžiausią Estijos vartotojų susirūpinimą kelia staigus žaliavų pabrangimas pasaulinėje rinkoje, sakė M. Josing per interviu ERR radijo naujienų laidai. „Deja, neigiamų naujienų vartotojai sulaukia iš visur. Svarstomos medvilnės, taip pat cukraus kainos.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pirmąją dalį galite rasti čia. Teigiamos prognozės 1. BVP augs sparčiau nei šiemet. 2010 metais numatomas 1 proc. augimas, 2011-aisiais – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 proc. 2. Vidaus rinkos būklė, ypač nuo 2 kitų metų ketvirčio, bus geresnė nei šiemet.

Kinijos įmonės lapkritį padidino gamybą, tačiau staigus žaliavų kainų šuolis liudija apie išaugusį infliacinį spaudimą ir būtinybę griežtinti monetarinę politiką.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pradėjo skaityti metinį pranešimą šalies parlamente, pranešė BBC. Likus vos porai metų iki prezidento rinkimų Rusijoje, ši kalba bus labai akylai stebima, siekiant rasti ženklų, rodančių ar D. Medvedevas sieks antros prezidento kadencijos. Daugelis mano, kad jo galingasis pirmtakas, dabartinis šalies ministras pirmininkas Vladimiras Putinas, ketina grįžti į Kremlių ir pakeisti D. Medvedevą.

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. spalio mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija lapkričio mėn., tikėtina, sudarys 2,8, o vidutinė metinė – 1 procentą. Prognozuojama, kad lapkričio mėn.

Spalį dėl didėjančių maisto kainų infliacija Estijoje augo daugiau nei buvo tikėtasi ir pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt du mėnesius. Taline įsikūręs statistikos biuras teigė, kad nuo to paties praėjusių metų laikotarpio vartotojų kainos išaugo 4,7 proc., o tai yra aukščiausias padidėjimas nuo 2008 metų. Prieš mėnesį infliacija išaugo 4 proc. Vidutiniškai infliacija padidėjo 4,4 proc.

Infliacija kosmose kilo, nes produktai, iš kurių gaminamas kosmonautų maistas, pabrango, praneša agentūra AFP. Kainų kilimas nepaiso nesvarumo būklės: per metus gerokai išaugo Tarptautinėje kosmoso stoties rusų kosmonautų kasdieninio maisto raciono išlaidos. „Pernai vieno kosmonauto maitinimas kosmose kasdien atsiėjo 11 tūkst. rublių (256 eurus). Šiandien ši suma yra 15 tūkst. rublių (351 euras)“, – sakė kosmonautais besirūpinančio instituto direktorius Viktoras Dobrovolskis.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad spalio mėnesį infliacija bus mažesnė nei rugsėjį.  Skaičiuojama, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) infliacija gali sudaryti 0,4 procento. Rugsėjį mėnesinė infliacija sudarė 0,6 proc. Anot departamento, spalio mėn. infliacijai įtakos, tikėtina, turės brangstančių maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos ir dėl naujų rudens kolekcijų didėjančios drabužių ir avalynės prekių grupės kainos.

Turistai galės aplankyti bunkerius kuriuose Vokietijos federalinis bankas saugojo alternatyvių markių atsargas, rašo „travel.ru“. Cochemo mieste esanti saugykla, po „Bundesbank“ pastatu įrengta 1962-aisiais. Vietiniams buvo sakoma, jog čia – slėptuvė nuo bombų, kurioje tilptų 170 –žmonių. Tačiau iš tiesų 9000 kvadratinių metrų plote buvo saugoma 15 mlrd. serijos BBk-Serie II markių, kurias planuota naudoti prasidėjus Trečiajam pasauliniam karui, taip išvengiant hiperinfliacijos.

Statistikos departamentas praneša, kad rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,6 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1,1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 4,2 – drabužiai ir avalynė, 1,3 – sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos ir 0,9 proc. atpigusios poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos, 1,2 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,9 proc.

Stokodami operatyvios ir tikslios žemės ūkio statistikos, prieš maisto prekių gamintojų ir prekybininkų diktatą neturi patikimų argumentų nei žemdirbiai, nei kontrolieriai, nei juo labiau vartotojai. Regis, logiška, kad, brangstant žaliavoms, turėtų brangti ir iš jos pagaminti produktai mažmeninės prekybos rinkoje. Bet kiek, kada ir kieno iniciatyva, žino tik šią tiesą deklaruojantys gamintojai ir prekybininkai.

Buvusi Prancūzijos teisingumo ministrė Rašida Dati (Rachida Dati) duodama interviu radijo stočiai „Europe 1“ supainiojo žodžius ir vietoj žodžio „infliacija“ pasakė „felacija“ (oralinis seksas), praneša agentūra AFP. „Investiciniai fondai tikisi 20-25 proc. augimo tuo metu, kai praktiškai nėra felacijos“, – pareiškė 44 metų R. Dati. Prancūzų kalba „felacija“ ir „infliacija“ skamba panašiai.