infliacija

Dėl prasto šiųmečio derliaus, eksporto uždraudimo kai kuriose Rytų Europos valstybėse grikių stygių, kaip ir šoktelėjusių šių kruopų kainų kirtį per kišenę, pajuto ir panevėžiečiai. Grikiai tapo deficitine preke. Šios kruopos išnyko ir iš daugelio Panevėžio parduotuvių, o ten, kur jų dar galima aptikti, tenka pakloti gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Per šiuos metus grikiai pirkėjams pabrango net iki 70 procentų, o gamintojai prekybininkams šias kruopas parduoda 2–3 kartus brangiau.

Didžiuosiuose prekybos centruose pardavėjos vos spėja papildyti kruopų ir miltų lentynas, kurios gana greitai iššluojamos – kai kurių brangstančių produktų skubama nusipirkti senomis kainomis. „Šiaulių kraštas“ nuo 2004-ųjų fiksuoja maisto produktų kainas didžiuosiuose prekybos centruose. Per šį laikotarpį populiariausių maisto produktų krepšelis, kurį sudaro grietinė, sviestas, kava, cukrus, kruopos, obuoliai, mėsa, pieno produktai, pabrango beveik dvigubai.

Kam byra pelnas parduotuvėse vis brangstant maistui? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies vartotojus? Tokie klausimai kyla gyventojams, priverstiems parduotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos turėtų atsakyti darbo imtis paraginta Konkurencijos taryba. Įtaria spekuliuojant kainomis Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidėjo 2,5 karto.

Valdžios atstovai dar kartą konstatavo, kad maisto produktai brangsta perdirbėjų bei prekybininkų pelno sąskaita. Tačiau stebuklas – dėl to maistas kažkodėl neatpigo. Ir greičiausiai nepigs. Mat atsakingos institucijos tyrimus vykdo metų metus ir tik palieptos. Kainomis tik domisi Premjeras Andrius Kubilius konstatavo, kad priežasčių produktams brangti nemato, kainos jo neklauso – jos kyla.

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2010 m. rugpjūčio mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija rugsėjo mėn., tikėtina, sudarys 1,4, o vidutinė metinė – 0,7 procento. Rugsėjo mėn.

Rugpjūčio mėnesį, palyginus su liepą vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,3 procento, praneša Statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,4 procento atpigę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1,5 – drabužiai ir avalynė, 0,5 – transporto prekės ir paslaugos ir po 0,2 procento pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės bei poilsio ir kultūros prekės ir paslaugos.

Paskutinį vasaros mėnesį infliacija Europoje sulėtėjo, tačiau liepą nedarbas regione ir toliau išliko aukštas bei nevienodas.Europos Sąjugos Statistikos agentūra Eurostat nurodo, kad nuo praeito mėnesio rugpjūtį 16 euro zonos šalių infliacija susitraukė 1,6 proc. Remiantis ekonomistų prognozėmis, šiais metais infliacija Europoje turėtų siekti 1,4 proc., o 2011 m. - 1,7 proc. Kita vertus, regiono nedarbo lygis išliko nepakitęs ir liepą 5 mėnesį iš eilės siekė apytikriai 10 proc.

Gali būti, kad realios vartojimo prekių kainos Kinijoje auga ženkliai greičiau nei skelbia oficiali statistika, rašo „Bloomberg“. Šanchajaus gyventojai teigia, kad pavyzdžiui batų kainos per metus pakilo 50 proc., o vaisių ir žuvies kainos šoktelėjo aukštyn 20 procentų. Oficialus Kinijos metinis vartojimo kainų indeksas liepos mėnesį siekė 3.3 proc. Pasak statistų, automobilių, mobiliojo ryšio paslaugų, drabužių kainos mažėja. Visgi  kai kurie analitikai statistika nepasitiki.

Vakarų šalių ekonomikų smukimas ir jų valdymo modelis gali sukelti naują hiperinfliaciją ir dešimtmečius truksiančius persitvarkymus, teigia Egon von Greyerz, investicinio aukso prekybos įmonės Goldswitzerland.com įkūrėjas. Nors taip teigti Egon von Greyerz naudinga, tačiau jis savo nuomonę argumentuoja. Nors pateikti faktai nėra naujiena, tačiau jų ignoruoti nevertėtų.

Statistikos departamentas pranešė, kad 2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., užfiksuota nulinė infliacija. Šiais metais antrą mėnesį iš eilės fiksuojama nulinė infliacija. 2010 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.

Prognozuojama, kad euro zonoje metinė infliacija liepą sudarys 1,7 proc., praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Birželį šis rodiklis siekė 1,4 proc.

2010 metų liepą, palyginti su 2010 metų birželiu, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija turėtų sudaryti 0,1 proc., prognozuoja Statistikos departamentas. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 1,8, o vidutinė metinė – 0,8 proc.

2010 metų birželį, palyginti su geguže, užfiksuota nulinė infliacija, praneša Statistikos departamentas. 2010 metų birželį, palyginti su geguže, bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,7 proc. pabrangusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 – įvairios prekės ir paslaugos, 0,3 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos ir 2,9 proc. atpigusios švietimo paslaugos, 0,7 proc. – drabužiai ir avalynė.

Didžiausios Europos ekonomikos – Vokietijos, infliacija birželį sulėtėjo, nes, nors nafta ir kainavo brangiau, drabužių ir batų kainos gerokai krito. Federalinė Vysbadeno statistikos agentūra nurodė, kad infliacijos lygis, skaičiuojamas pasitelkiant Europos Sąjungos standartus atitinkantį metodą, susitraukė 0,8 proc. nuo gegužę užfiksuoto 1,2 proc. ir atitiko pradinę birželio 28 d. prognozę. Per mėnesio laikotarpį Vokietijos pirkėjų kainos liko nepakitusios.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 metų birželį, palyginti su 2010 metų geguže, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuotos infliacijos nebus užfiksuota, t. y. ji sudarys 0,0 procento. Metinė infliacija birželį, tikėtina, sudarys 0,8, o vidutinė metinė – 0,9 procento.

Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje padidėjo 0,2 proc. Kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo 0,6 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 1 proc. – transporto prekės ir paslaugos, 0,8 proc. – drabužiai ir avalynė ir 1,2 proc. atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos, 0,8 – ryšių prekės ir paslaugos. Vartojimo prekių kainos per minėtąjį laikotarpį padidėjo 0,2 proc.

Europos ekonomikai įgavus daugiau jėgų, infliacija regione pasiekė aukščiausią lygį per 16 mėn., o eksportas išaugo daugiausiai per ilgiau nei vienerius metus, praneša Bloomberg. Vartotojų kainos 16-oje euro zonos šalių balandžio mėn. lyginant su ankstesniais metais kilo 1,5 proc., pranešė Europos Sąjungos statistikos biuras. Kovo mėn. kilimas siekė 1,4 proc. Eksportas euro zonoje kovo mėn. pakilo 7,5 proc., didžiausias augimas nuo 2008 m. Pastarojo pusmečio 17 proc.

Šių metų balandį vartotojų kainos Didžiojoje Britanijoje padidėjo daugiausia per 17 mėnesių, rodo antradienį paskelbi oficialūs statistiniai duomenys, kuriais remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Infliaciją atspindintis vartotojų kainų indeksas šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,7 proc., o tai yra didžiausias prieaugis nuo 2008 metų lapkričio, kuomet kainos ūgtelėjo 2 proc., pranešė Nacionalinis statistikos biuras.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų gegužę, palyginti su 2010 metų balandžiu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, sudarys 0,4, o vidutinė metinė – 1,1 procento. Gegužę prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje bei socialinės apsaugos kainos įvairių prekių ir paslaugų prekių grupėje.

Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 metų balandžio vidutinė metinė infliacija sudarė 1,5 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė infliacija (2010 metų balandį, palyginti su 2009 metų balandžiu) sudarė 0,2 procento ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal VKI.

Nemėgstu skaičiuoti svetimus pinigus, bet tenka. Ir visai neseniai teko skaičiuoti svetimus pinigus, ir spėti kas bus ateityje. Aišku tie spėjimai tai tiesiog laiko švaistymas, bet vien dėl gero tikslo užkabinome klausimą susijusi su defliacijos ir infliacijos vertinimo. Taigi šie veiksmai įtakoja – verslą, fizinį asmenį ir valstybės biudžetą. Pradėkime nuo defliacijos. Pirmiausia reikia susitarti, kad defliacija jau yra pasekmė.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 m. balandžio mėn., palyginti su 2010 m. kovo mėn., sudarys 0,2 procento. Metinė infliacija vasario mėn., tikėtina bus neigiama ir sudarys –0,1, o vidutinė metinė bus 1,5 procento. Balandžio mėn. prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios transporto bei mažai kintančios maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupių kainos.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2010 m. kovo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2 procentus ir buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI), praneša Statistikos departamentas. Metinis (2010 m. kovo mėn., palyginti su 2009 m. kovo mėn.) pagal SVKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas sudarė 0,4 procento, o apskaičiuotas pagal VKI – 0,2 procento. 2010 m. kovo mėn.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 metų kovą, palyginti su 2010 metų vasariu, sudarys 0,1 procento. Metinė infliacija kovą, tikėtina, bus neigiama ir sudarys –0,5 procento. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija bus 2 procentai. Kovą prognozuojamai infliacijai įtakos turės kylančios kuro kainos transporto prekių grupėje ir būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių grupės kainos.

Daug kas žino ar bent nujaučia faktą, jog bėgant laikui aukštųjų mokyklų studentų akademinių įvertinimų vidurkis auga. Tačiau didžiausią nuostabą sukelia grafiškai pavaizduotas šių pažymių kitimas. Pažymiai yra pagrindinė akademinių įstaigų „valiuta“. Juos naudoja mokytojai ir dėstytojai, siekdami motyvuoti savo mokinius ir studentus, o būsimieji darbdaviai pagal juos atsirenka daugiau žadančius kandidatus į vieną ar kitą darbo vietą.

Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2010 metų sausį sudarė 3,4 proc., praneša Statistikos departamentas. Sausio vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinis (2010 metų sausį, palyginti su 2009 metų sausiu) pagal SVKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas sudarė 0,3 proc., o apskaičiuotas pagal VKI – 0,1 proc.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn., tikėtina, sudarys 1 procentą. Metinė infliacija sausio mėn., tikėtina, sudarys -0,4, o vidutinė metinė – 3,3 procento. Didžiausią įtaką sausio mėnesio infliacijai turės būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų grupės kainų šuolis, kurį lems padidėjusi elektros kaina.

Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą 2009 m. sudarė 4,2 procento Statistikos departamentas kas mėnesį skaičiuoja su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Šalies atitiktis Mastrichto sutartyje numatytam kainų stabilumo kriterijui vertinama atsižvelgiant į infliacijos lygį, apskaičiuotą pagal šį rodiklį.

XXI amžiaus pradžia JAV ekonomikai tapo prarastuoju dešimtmečiu. Tai esą rodo oficiali JAV valdžios statistika, kurią paskelbė „The Washington Post“. Iš daugelio rodiklių matyti, kad pastarąjį dešimtmetį JAV ekonomika stagnavo. JAV federalinės rezervų sistemos darbo rinkos statistikos ir ekonomikos analizės duomenimis, periodas nuo 2000-ųjų pasižymėjo nuliniu naujų darbo vietų augimu. Tokia situacija JAV ekonomikoje fiksuojama pirmą kartą nuo 1940 metų.

2009 m. gruodžio mėn. užfiksuotas 0,3 proc. vartotojų kainų indekso sumažėjimas nebuvo staigmena, kadangi antrąjį praėjusių metų pusmetį vyravo defliacinės tendencijos. Jos trumpam buvo pertrauktos rugsėjo mėnesį, padidinus PVM mokesčio tarifą nuo 19 iki 21 proc. ir pakėlus cigarečių akcizo mokestį, rašo SEB banko ekspertai makroekonomikos apžvalgoje. Kol kas silpna perkamoji galia turi didesnę reikšmę kainoms nei netiesioginių mokesčių pokyčiai.

Gruodį infliacija Rusijoje nukrito iki daugiau nei dvejų metų žemumos. Metinė infliacija gruodį sumažėjo iki 8,8 proc., nuo 9,1 proc. lapkritį. Analitikai prognozavo, kad vartotojų kainos kils 8,9 proc. Metinis prekių kainų augimas siekė 7,9 proc., paslaugų kainos išaugo 11,6 proc. Maisto prekių kainos, lyginant su praėjusiais metais, pakilo 6,1 proc., o ne maisto prekių 9,7 proc.

Turto valdymo kompanija Fidelity naujausioje apžvalgoje teigia, kad 2010 m. obligacijų investuotojus labiausiai jaudins centrinių bankų palūkanų normų politika bei infliacijos baimė. Nepaisiant to Fidelity analitikai mano, jog obligacijos, ypač bendrovių, suteiks patrauklių investavimo galimybių, nors jų grąža ir nebebus tokia didelė kaip 2009 m. pavasarį.