Sveikata

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) išlieka pagrindine lietuvių mirties kaltininke, tačiau daugelis į savo sveikatą vis dar žiūri pro pirštus. Neretai dėmesingumo trūksta ir dėl visuomenėje dar paplitusių mitų bei klaidingų nuostatų. Dalį tokių įsitikinimų patvirtinti arba paneigti paprašėme Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo Raimondo Kubiliaus.  Širdies ligos gresia tik vyresnio amžiaus žmonėms.

Kiek valdžia besidžiaugtų augančiu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetu, realybė bado akis – pagal sveikatos sistemos finansavimą Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio. Tuo metu ligotų žmonių tik daugėja, o dalis paslaugų nuo namų tolsta. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis savo ruožtu tvirtino, kad Lietuva yra tam tikrame virsmo etape.

„Tikras bardakas“, – piktinosi į naujienų portalą tv3.lt kreipusis Gutjera Kulnienė, antradienį sužinojusi, kad jos po insulto sveikstantį 44 metų brolį staiga iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) nuspręsta pervežti į Psichiatrijos ligoninę Naujoje Vilniuje. Moteris pasakojo, kad ištiktas insulto jos brolis atvežtas į RVUL (kitaip – Lazdynų ligoninę), kur jis buvo gydomas nuo spalio 23 dienos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus apmokėta 31,5 mln. eurų viršsutartinių paslaugų, kurias trečiąjį šių metų ketvirtį suteikė sveikatos priežiūros įstaigos. „Norėčiau kviesti pritarti apmokėti visas viršsutartines paslaugas pagal galiojančias tvarkas ir išlaikyti tą nuoseklumą“, – Ministrų kabineto pasitarime kalbėjo sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis. Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tai 29 proc.

Padažnėjęs, ypač naktinis, šlapinimasis ar susilpnėjusi šlapimo srovė – simptomai, kuriuos daugelis vyrų linkę sieti su metais ir apie kuriuos nemėgsta kalbėti. Kokie požymiai gali išduoti prostatos sutrikimus, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir į ką atkreipti dėmesį renkantis prostatai skirtus papildus, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.

Vilniaus Santaros klinikos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) trečiadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama didinti ligoninės infrastruktūros atsparumą ekstremaliosioms situacijoms ir galimoms grėsmėms.

Ligoninių pasirengimui veikti ekstremalių situacijų, įskaitant oro pavojų, metu bus skiriamas ypatingas dėmesys, o papildomo finansavimo klausimą ketinama spręsti pagal biudžeto galimybes, sako premjeras Mindaugas Sinkevičius. „Girdžiu rūpestį ir aktualią problemą, ją spręsime su kitų metų arba ateinančių trejų metų finansavimu pagal biudžeto išgales“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdžio žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

56 metų Vitalija iš pradžių manė, kad greitas sotumo jausmas ir skrandžio skausmai – tik laikini virškinimo sutrikimai. Tačiau tyrimai atskleidė II stadijos skrandžio vėžį. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nacionaliniame vėžio centre moteriai buvo atlikta operacija ir skirtas chemoterapinis gydymas. Šiandien į įprastą gyvenimą grįžtanti Vitalija ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), atsižvelgdamas į kritinę parlamento teisininkų ir Vyriausybės nuomonę, siūlo atmesti socialdemokratės Birutės Vėsaitės inicijuotą šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą. Šis komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei kompleksiškai įvertinti reprodukcinės sveikatos reglamentavimo poreikį ir parengti reikalingus teisės aktų projektus.

Valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos jau pasiekė Lietuvą, šią savaitę jos pasieks didžiųjų miestų gydymo įstaigas. „Vakcinos nuo gripo jau pasiekė Lietuvą ir šią savaitę pasieks didžiausias poliklinikas Vilniaus ir Kauno regionuose“, – BNS trečiadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, iš viso Lietuva Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įsigijo 220 tūkst. vakcinų.

Natūralios šviesos trūkumas, skubėjimas, stresas ar netinkami kasdieniai įpročiai neretai atsiliepia miego kokybei. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad rudenį pacientai dažniau ieško būdų, padėsiančių greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti ir paaiškina, kad kartais pakanka visai nedidelių pokyčių, kad šios problemos būtų išspręstos. 2026 m. „Miego industrijos analizės“ (angl. Sleep Industry Report) duomenys rodo, kad 30–35 proc.

Krūties vėžio atvejų kasmet daugėja, o sergančių pacientų amžius jaunėja. Tačiau beveik pusė moterų, kurios gali pasitikrinti dėl šios onkologinės ligos, neina tikrintis profilaktiškai. Savo pavyzdžiu tikrintis ragina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ministrė tikrinosi pirmą kartą, sulaukusi 45-erių, kaip ir priklauso pagal programą. Tačiau eilinės pacientės skundžiasi, kad patekti patikrai užtrunka. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl 2024 m. lapkričio 4 d. LNSS šakos kolektyvinės sutarties pakeitimų. Paaiškėjo, kiek kitais metais turėtų didėti medikų algos ir numatytos kitos garantijos. Pasak sveikatos apsaugos ministro Lino Kukuraičio, pagrindinis derybų lūkestis, kad nuo kitų metų būtų taikomas naujas mažiausios pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis, yra atlieptas.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis mano, kad leidžiant apvaisinimo paslaugomis naudotis vienišoms moterims be nevaisingumo diagnozės būtų skatinama betėvystė. „Dalis visuomenės, ir tame tarpe aš asmeniškai irgi turiu prisipažinti, kad keliu klausimą dėl vaiko teisės į tėvą, kuri taip pat yra tarptautiniuose mūsų nacionaliniuose dokumentuose įtvirtinta“, – susitikime su Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį Seime sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis žada „rimtą kovą“ su eilėmis pas gydytojus. Ministerija jau ieško būdų, kaip sutrumpinti laukimą bent pas penkių sričių specialistus. Tačiau ministras pripažįsta, kad tai nebus lengva, nes eiles lemia įvairios priežastys, tarp jų – ir pačių pacientų pasirinkimas. Pasak ministro, žmonės gydytis eina į privačias įstaigas be kitų priežasčių visų pirma eina dėl didelių eilių viešajame sektoriuje.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai sukūrė pacientų srautų švieslentę, leidžiančią matyti, kur šalies savivaldybių gyventojams suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – savo ar kitose savivaldybėse.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako, kad jei su finansiniais iššūkiais susiduriančiai Klaipėdos universiteto ligoninei (KUL) pačiai nepavyks išspręsti problemų, neatmetama jai suteikti ir paramą iš valstybės.

Sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai pacientui pirmiausia turėtų reikšti galimybę reikalingą gydymą gauti laiku. Tačiau kai kurių sąnarių endoprotezavimo operacijų Lietuvoje jau dabar tenka laukti apie dvejus metus, todėl artėjant 2027 metais numatomiems Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų paslaugų finansavimo pokyčiams kyla klausimas, kaip jie paveiks ir taip ilgas pacientų eiles.

Lietuvoje lapkričio 2–8 d. (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 360,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Vis dėl to 13 asmenų dėl koronaviruso pateko į ligonines. Savaitę prieš tai (44-ąją metų savaitę) – didesnis – 496,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragina gyventojus aktyviau tikrintis sveikatą, atkreipdamas dėmesį, kad Lietuvoje prevencinėmis programomis pasinaudoja tik maždaug pusė tokias galimybes turinčių žmonių. „Kol kas šia ir daugeliu kitų prevencinių programų pasinaudoja 50 proc.

Šiuolaikinė dermatovenerologija gali gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį – anksčiau nustatyti odos vėžį, veiksmingai gydyti sunkias lėtines odos ligas ir tiksliais molekuliniais tyrimais diagnozuoti lytiškai plintančias infekcijas. Tačiau šios galimybės ne visada laiku pasiekia Lietuvos pacientus.

Cholesterolis organizmui būtinas, tačiau per didelis jo kiekis, ypač mažo tankio lipoproteinų (MTL), didina aterosklerozės, infarkto ir insulto riziką. Sporto mokslininkas prof. Albertas Skurvydas primena, kad cholesterolio apykaitai įtakos turi ne tik mityba, bet ir kepenų veikla, fizinis aktyvumas, kūno svoris, rūkymas bei kiti sveikatos veiksniai. Profesorius pabrėžia – svarbu suprasti ir tai, kad aterosklerozė nėra vien cholesterolio sankaupa kraujagyslėse.

20 metų depresijos gniaužtuose – vilnietė Judita išbandė viską, net elektrošoką. Užsienyje jau legaliai taikoma haliucinacijas sukeliančių magiškųjų grybų ir MDMA (veikliosios ekstazio medžiagos) terapija Lietuvoje vis dar yra už įstatymo ribų. Nepaisant to, vaistams atsparia depresija sergantys lietuviai jau gydosi patys – šalyje veikia nelegalus psichodelinės terapijos pogrindis. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kaišiadorietį Edmundą Leonaitį insultas ištiko vos 35-erių ir nors dažniausiai medikai tokiais atvejais piešia liūdnus scenarijus, vis tik jis sugebėjo ne tik iš naujo pradėti kalbėti, bet ir vienas Jungtinėse Valstijose nuėjo 4000 kilometrų žygį.  Laidoje „Sveikatos DNR“ Edmundas prisiminė lemtingą 2014 metų dieną, kuomet jį pakirto insultas. Kodėl jaunam ir aktyviam vyrui smogė ši būklė – iki šiol nėra aišku.

Staiga užplūstantis karštis, paraudęs veidas, prakaitas, o po to krečiantis šaltis – daugeliui moterų tai ne tik nemalonus menopauzės simptomas. Karščio bangas menopauzės laikotarpiu patiria iki 80 proc. moterų. Simptomai gali tęstis ne vienus metus, o miego sunkumų šiuo laikotarpiu nurodo apie 40–56 proc. moterų. Ginekologė Lina Mockevičienė aiškina, kad perimenopauzėje estrogeno lygis gali svyruoti, o menopauzėje jo gamyba kiaušidėse sumažėja.

Kauno klinikose plečiamos robotinės chirurgijos galimybės – „da Vinci“ robotine chirurgine sistema pradėta taikyti ir otorinolaringologijoje. Pirmoji operacija atlikta obstrukcine miego apnėja sergančiam pacientui, kuriam dėl anatominių kvėpavimo takų ypatumų įprastų chirurginio gydymo metodų galimybės buvo ribotos. Naujoji technologija leidžia gydytojams chirurgams pasiekti itin sunkiai prieinamas ryklės sritis ir atlikti sudėtingas operacijas per burną, be išorinių pjūvių.

Sportas Aldoną Grigaliūnienę lydėjo beveik visą gyvenimą, tačiau didžiausi jos sportiniai laimėjimai atėjo po laikotarpio, kai teko iš naujo mokytis pasitikėti savo kūnu. Būdama 36-erių ji susirgo arachnoiditu, pusę metų praleido ligoninėje, buvo paralyžiuota kairioji kūno pusė, sutriko pusiausvyra. Tuo metu namuose jos laukė vyras ir dvi mažos dukros. Vėliau sportas tapo viena svarbiausių sveikimo dalių, Aldona pasiekė aukščiausią paralimpinio sporto lygį – tapo dukart paralimpine čempione.

Lapkričio mėnesį, kai daugiau dėmesio skiriama žmogaus psichologinei sveikatai, verta paminėti ir vieną skaudžiausių jos iššūkių. Priklausomybė – tai lėtinė liga, kuri iš pradžių nepastebimai atima laisvę, o vėliau – ir pačią gyvybę. Daugeliui atrodo, kad rizika slypi tik perdozavimo ar nelaimingo atsitikimo grėsmėje, tačiau tiesa gilesnė: ši būklė sistemingai griauna kūną, protą bei norą gyventi.

Baltyminiai batonėliai, pusryčių dribsniai su vitaminais ar desertai be pridėtinio cukraus vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad patrauklūs užrašai ant pakuočių ne visada atskleidžia tikrąją produkto maistinę vertę, o sveikesniais laikomų produktų žmonės neretai suvartoja daugiau, manydami, kad jų kiekio riboti nebūtina.

Lapkritis minimas kaip vyrų sveikatos ir prostatos vėžio prevencijos mėnuo, todėl tai gera proga priminti apie vieną aktualiausių vyrų onkologinių ligų Lietuvoje. Prostatos vėžys gali ilgus metus vystytis nesukeldamas jokių simptomų, o atsiradę negalavimai kartais signalizuoja jau apie pažengusią ligą.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktorius Audrius Šimaitis siūlo 2027 metais įšaldyti darbuotojų atlyginimus siekiant atkurti įstaigos finansinį tvarumą. Pasak jo, šiuo metu darbo užmokesčiui skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, o skola tiekėjams siekia 15,7 mln. eurų. „Po spartaus atlyginimų augimo per pastaruosius trejus metus siūlome 2027 m. juos įšaldyti 2026 m. lygyje.

Nuo kitų metų liepos planuojant apmokestinti darbdavių mokamas išmokas už pirmąsias dvi darbuotojo ligos dienas, skaičiuojama, kad dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas pasipildytų 4 mln. eurų, o 2028 metais – 8 mln. eurų, sako Valstybinės ligonių kasos atstovė. „Jeigu įsigaliotų pakeitimas nuo 2027 metų liepos 1 dienos, tai 2027 metais į PSDF biudžetą ateitų papildomai 4 mln. eurų, o jau 2028 metais – ir visi 8 mln. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) sako, kad teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas neskaidriai pasirinkti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikėjus, nevienodai paskirstyti jiems užsakymus ir valstybės lėšomis apmokėti ekonomiškai nepagrįstas išlaidas.  Tokias rizikas STT nustatė atlikusi pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą. Tarnyba teigia, kad nepakankamai kontroliuojama, ar išlaidos pagrįstos.

Respublikinės Klaipėdos ligoninė pasidalino liūdna žinia – bendruomenė neteko ilgametės gydytojos pulmonologės Birutės Tregub, Tuberkuliozės filialui ir jo pacientams paskyrusios 54 profesinio gyvenimo metus. Įstaiga šiltai atsiliepė apie buvusią darbuotoją. „Gydytojos atsidavimas profesijai aprėpė daugiau nei kasdienį pacientų gydymą. Birutė Tregub aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos gydytojų sąjungą, telkė kolegas, gynė jų profesinius interesus.

Nors iki Naujųjų metų dar toloka, Kauno klinikos skelbia, kad pastarąją savaitę skubią pagalbą reikėjo teikti net keliems paaugliams, kurie susižalojo su pirotechnikos priemonėmis. Žinia apie apie pasidalino Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus specialistai. „Per pastarąją savaitę Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriuje pagalbos prireikė keliems paaugliams, nukentėjusiems naudojant pirotechnikos priemones. Keli paaugliai susižalojo plaštakas, vienam buvo pažeistas veidas.

Iš pirmo žvilgsnio nekaltas žolinis preparatas, kurį 59-erių Regina vartojo norėdama sustiprinti kepenų veiklą, vos nekainavo jai gyvybės. Iki tol rimtų sveikatos problemų neturėjusiai moteriai netikėtai pasireiškė gelta, o per kelias savaites jos būklė taip pablogėjo, kad vienintele galimybe išgyventi tapo skubi kepenų transplantacija. Kauno klinikose sėkmingai atlikta operacija moteriai suteikė antrą galimybę gyventi.

Lapkričio 3 dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė gydytojas chirurgas Vytautas Stankevičius, gimęs 1967 m.  Apie kolegos netektį kalbėjęs Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjas Rimvydas Kvedaravičius prisiminė jį kaip energingą, talentingą ir pacientams atsidavusį mediką.

Nutukimas yra vienas dažniausių knarkimo rizikos veiksnių, o klinikinių tyrimų duomenimis, net apie 90 proc. su šia problema susiduriančių žmonių yra fiziškai neaktyvūs ir turi antsvorio. Retkarčiais pasireiškiantis knarkimas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jei jis tampa dažnas, garsus ir yra lydimas kvėpavimo pauzių ar staigaus oro gaudymo, tai gali signalizuoti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Maža žaislo detalė, baterija, magnetas, riešutas ar net obuolio žievelė gali tapti rimto pavojaus vaiko sveikatai priežastimi. Svetimkūniui patekus į kvėpavimo takus, pavojus gali kilti staiga, tačiau ne visada jis baigiasi vaikui nustojus kosėti. Kartais įstrigęs daiktas ilgą laiką lieka nepastebėtas, o apie jį praneša tik pasikartojantys kvėpavimo takų uždegimai ar kiti sveikatos sutrikimai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo slaugą ligoninėse trumpinti iki 90 dienų, o sutaupytas lėšas panaudoti globos priežiūros paslaugų plėtrai. Kaip trečiadienį Seimo komiteto posėdyje sakė ministerijos atstovė Raimonda Janonienė, šiuo metu Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama iki 120 palaikomojo gydymo ir slaugos dienų per metus.

Rudenį, vos atvėsus orams, daugelis suskuba stiprinti imunitetą ir papildyti namų vaistinėlę maisto papildais. Vienas populiariausių pasirinkimų – žuvų taukai. Tačiau ar organizmui jų iš tiesų reikia daugiau šaltuoju metų laiku? „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė paaiškina, kuo naudingos omega-3 riebalų rūgštys, kaip išsirinkti tinkamą produktą ir kokios vartojimo klaidos gali sumažinti jo naudą.

Jei gavote šeimos gydytojo ar specialisto siuntimą, svarbu žinoti vieną detalę, kurios nevalia pamiršti – Kėdainių ligoninės atstovai primena, kiek laiko galioja išrašytas siuntimas. Primenama, kad per numatytą siuntimo galiojimo laikotarpį būtina ne apsilankyti pas gydytoją specialistą, o užsiregistruoti konsultacijai.

Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui gyventojai ne tik skuba skiepytis nuo gripo, bet ir iš vaistinių lentynų jau šluoja įvairias peršalimo simptomams palengvinti skirtas priemones.  Nors už lango dar laikosi teigiama temperatūra, gydytojai įspėja, kad gripas, koronavirusas ir kiti klastingi ligų sukėlėjai jau plinta. Tą savo kailiu jau spėjo pajusti ir ne vienas lietuvis.

Gydymo įstaigoje jūsų prašo primokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą? Specialistai pataria: neskubėkite mokėti – pirmiausia išsiaiškinkite, ar reikiamą paslaugą arba priemonę apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai jūsų prašoma mokėti.

Vyresniame amžiuje sveikatos klausimų tik daugėja, tačiau kartu nemažėja ir klaidingų įsitikinimų, kurie ateina iš pažįstamų, kaimynų ar senų įpročių. Vieni „dėl visa ko“ turi visai netinkamų vaistų, kiti, išsigandę blogesnių tyrimų rezultatų, imasi kraštutinumų, arba laikosi įsitikinimų, kad vaistažolės niekada negali pakenkti. „Eurovaistinės“ vaistininkės pasidalijo dažniausiai girdimais mitais ir paaiškino, kaip pasirūpinti savimi saugiau.

Kartais žmogaus likimą nulemia vos kelios minutės ir svetimų žmonių sprendimas nesukti akių į šalį. Kaune sukniubus vyrui, praeiviai ne tik iškvietė pagalbą, bet ir patys puolė gelbėti jo gyvybės. Šiandien ši istorija turi laimingą pabaigą – vyras visiškai pasveiko ir grįžo į įprastą gyvenimą. Sukniubus žmogui – žaibiška neabejingų praeivių reakcija Kaip skelbia Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, ši istorija nutiko rugsėjo pabaigoje.

Atvėsus orams daugelio veido ir kūno oda ima temptis, šerpetoti ar niežėti. Dažnai tai – paprastas sezoninis sausumas, tačiau ne kiekvieną tokį pokytį išsprendžia drėkinamasis kremas: kartais panašiai prasideda ir dermatitas. Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškina, kaip atskirti laikiną sausumą nuo uždegiminės būklės, kokių priemonių atsisakyti ir kada kreiptis į specialistą. Tai nėra reta problema – ypač moterims.

Nors gripui ir kitoms infekcijoms plisti sąlygos palankios – vis daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, naujausi duomenys rodo kiek sumažėjusį bendrą sergamumą šiomis ligomis. Nepaisant to, per savaitę COVID-19 pareikalavo dviejų moterų gyvybių.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialiniame tinkle „Facebook“ primena apie prevencinių sveikatos patikros programų svarbą. Net ir gerai besijaučiantis žmogus gali nežinoti apie organizme vykstančius sveikatos pokyčius. Kai kurios ligos ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, todėl reguliariai tikrintis sveikatą svarbu ir tada, kai nejaučiama jokių negalavimų.