i. šimonytei

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.

Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės žodžiai, kad ji neatmeta galimybės atsistatydinti visai Vyriausybei, nenustebino nei politologų, nei viešųjų ryšių ekspertų. Jų teigimu, premjerė kalba emocingai, nes ją išvargino besitęsiančios krizės, dėl to tenka improvizuoti, o nuspėti jos galutinį sprendimą – sudėtinga. Premjerė I. Šimonytė pirmadienį sakė neatmetanti galimybės dėl tebesitęsiančio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą atsistatydinti visai Vyriausybei.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nebeketina rašyti prezidentui Gitanui Nausėdai laiškų dėl to, kuris iš jų turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje. Ji sako nebeturinti naujų argumentų šiai temai plėtoti. „Kadangi laišką, kaip suprantu, Vyriausybė gavo vakar, neturėjau didelės progos nagrinėti to teksto viso ir kažkaip specialiai rinkti argumentų. Tikrai nemanau, kad rašysiu trečią laišką prezidentui, nes, matyt, kad nebus tame labai didelės vertės.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nelinkusi tikėti, kad iki liepos pavyks paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų. Jos teigimu, šio tikslo pasiekimas priklausys nuo to, ar šalyje užteks vakcinos dozių. Pirmadienį nuo Covid-19 „AstraZeneca“ vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda sakė vis dar tikintis savo iškeltu tikslu iki liepos paskiepyti didžiąją dalį Lietuvos populiacijos. Vis dėlto I. Šimonytei šis tikslas nebeatrodo toks pasiekiamas.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Vyras prieš moterį. Prezidento rinkimų antrajame ture kovos ne tik idėjos ar politinės pažiūros, bet ir paaiškės, ar į svarbiausią valstybės postą grįš vyras, ar bus pratęsta moters prezidentės linija. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai teigia, kad dalies rinkėjų galvose vis dar vyrauja požiūris, kad vadovavimas šaliai – vyriškas darbas.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose didelis didmiesčių gyventojų aktyvumas gali būti palankus konservatorei Ingridai Šimonytei, sako BNS kalbinti politologai. „Įdomu, kaip atrodo Vilnius ir matau, kad Vilnius net aplenkė vidurkį, tai yra 60 procentų. Didmiesčiai ir ypač Vilnius, buvo labiau vis dėlto už I. Šimonytę – bent jau ką rodė sociologinės apklausos“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.