Henrikas Daktaras

Bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras atsidūrė medikų rankose, praneša 15min.lt. Naujienų portalo šaltinių duomenimis, dėl sveikatos problemų H. Daktaras trečiadienį buvo atvežtas į Kauno klinikas.  Už kelis nužudymus jis buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Kaip tv3.lt rašė anksčiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 metų birželį paskelbė nuosprendį vadinamojoje „Daktarų“ byloje: pagrindinis nuteistasis Henrikas Daktaras kalės iki gyvos galvos.

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras apie garsųjį JAV mafijos atstovą Al Kaponę galėjo nebent perskaityti straipsniuose, knygose arba plačiau sužinoti iš apie šį gangsterį sukurtų dokumentinių filmų. Mat Al Kaponė mirė 1947-ųjų sausio 21-ąją, tuo tarpu H. Daktaras gimė tik po dešimtmečio – 1957-ųjų gruodžio 12-ąją. Šįkart į mafijos gyvenimą norime pažvelgti neįprastu kampu. Tikrai nenarpliosime šių dviejų asmenybių padarytų nusikaltimų.

Šio amžiaus pradžioje, kai H. Daktarui atsivėrė kolonijos vartai, buvo nušautas R. Daškevičius. Kauno teisėsaugininkai prognozavo, kad žmogžudysčių gali būti ir daugiau. Prognozės pasitvirtino. Nušauti arba kėsintasi nušauti V. Mickevičius (Kryžius), A. Šatas, V. Macelis (Pilvas), S. Velečka (Agurkas), A. Antanynas (Antonis), Palangoje pasikėsinta į žinomą verslininką, R. Daškevičiaus draugą R. Skopą.

Koncerno „Agora“ prezidento S. Čiapo ir jo vairuotojo nužudymas buvo išaiškintas tik prieš gerą dešimtmetį. O per tą laiką apie šį nusikaltimą buvo rašoma daug teisingų ir tiesos neatitinkančių faktų. Kriminalinių naujienų laikraštyje „Akistata“ 2003-siais išpublikuotas straipsnis sugrąžina mus būtent į tuos laikus. Kalbame apie 1996-sius, kai Lietuvoje buvo šaltakraujiškas nužudytas žinomas verslininkas ir jo vairuotojas.

Kai sostinėje pareigūnai triukšmingai kovojo su  „Vilniaus brigada“ bei jos padaliniais - „Melionų“, „Sportininkų“, „Mažylių“, „Centuriono“, „Smauglių“ ir kitomis gaujomis - Kaune sėkmingai veikė „Daktarų“ grupuotė. Tuo metu organizuoti Vilniaus ir Kauno nusikaltėliai smarkiai skyrėsi. Kaunas visais laikais buvo tautinis miestas, tad ir banditams, kurie beveik visi lietuviai, turėjo įtakos ir lietuviškos tradicijos bei papročiai.

Vilniaus „Siemens“ arenoje, kur spalio 11 d. įvyks Emilio Vėlyvio teatralizuoto juodojo humoro koncerto „Zero Live Show“ premjera, vienas po kito uždaromi tribūnų sektoriai, nes bilietų į juos jau nėra.

Prieš keletą mėnesių, 2018-ųjų pradžioje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė palankų sprendimą dėl iki tol areštuoto Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės turto. Buvo panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui ir dviem automobiliams. Netrukus pasigirdo kalbų, kad iškart atsirado turtingų žmonių, kurie užsimojo įsigyti legendomis apipintus įspūdingus namus Kauno prieigose, Užliedžiuose. Bet šis turtas neparduotas iki šiol.

Henrikas Daktaras turbūt niekada nesapnavo, kad taps muzikinio klipo herojumi, tačiau 90-ųjų „šlovė“ jį pasivijo netikėta išraiška, rašoma pranešime spaudai. Naujai perdainuotam „Karališkos erdvės“ hitui „Šešėlių valdovas“ režisierius Emilis Vėlyvis sukūrė klipą, kuris suliejo dvi realybes – gūdžių ir laukinių 90-ųjų vaizdus iš nusikalstamo pasaulio vakarėlių su dabar gerai pažįstamų aktorių šėlionėmis.

Iki gyvos galvos nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Henrikas Daktaras šiuo metu bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose. Vos prieš keletą mėnesių jis buvo pervežtas iš griežtu režimu išsiskiriančio Lukiškių kalėjimo į taip vadinamus „naujuosius savo namus“. Pravieniškėse atsidūręs Henytė tikina net pajutęs taip primirštą laisvės jausmą. „Jei ten langus dengė šešios grotos, tai Pravieniškėse tik vienos. Čia net įžiūrėti pro langą kažką galima. Kitas jausmas.

Lietuvos kaliniai toliau atakuoja teismus prašydami kompensacijų dėl prastų sąlygų kalinimo įstaigose. Visgi Kauno nusikaltėlių autoritetas už nužudymus iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras kompensacijos dėl mažos kameros, graužikų joje ir pasimatymų su žmona Europos Žmogaus teisių teisme neprisiteisė. Patalpos daugiau kaip 100 metų sulaukusiame kalėjime nuolat remontuojamos. Kalinių atstovai sako, kad šios – ne pačios blogiausios.

Darbo Lukiškėse negavęs iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras į teismą padavė kalėjimą ir reikalavo 2 tūkst. eurų žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė H. Daktaro skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento sprendimų atsisakyti suteikti jam darbą ir žalos atlyginimo.

Kalėjimų departamento pareigūnai, siekdami užkardyti neteisėtą daiktų ir reikmenų įnešimą, laikymą, perdavimą ar bandymą juos perduoti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, Lietuvos įkalinimo įstaigose kasmet atlieka per 40 tūkstančių patikrinimų, kratų. Vien šiemet patikrinimų metu rasta virš 200 duriančių, pjaunančių daiktų, 75 litrai alkoholio, apie 600 g narkotinių medžiagų, virš 1 600 mobiliojo ryšio telefonų.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra ta vieta, kur bausmę atlieka patys žiauriausi Lietuvos nusikaltėliai. Būtent Lukiškių kalėjime dienas leidžia didžioji dalis nuteistųjų iki gyvos galvos. Itin dažnai nuteistieji rašo skundus dėl gyvenimo sąlygų Lukiškėse. Tad nedaugžodžiaudami siūlome pažiūrėti, kaip atrodo daugumai puikiai žinomų įkalintųjų iki gyvos galvos kameros.

Už sunkius nusikaltimus kalėti iki gyvos galvos nuteistas kaunietis Henrikas Daktaras turi toliau būti kaltinamas Lukiškių kalėjime, dar negalima jo perkelti į pataisos namus. Vilniaus miesto apylinkės teismas penktadienį atmetė Lukiškių kalėjimo administracijos teikimą.

Kauno apylinkės teisme ketvirtadienį iš esmės buvo baigta nagrinėti byla, kurioje iš iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir jo bendražygio Egidijaus Abariaus solidariai reikalaujama net milijono eurų neturtinei žalai atlyginti. Sprendimą ketinama skelbti balandžio viduryje. Į teismą prieš keletą mėnesių kreipėsi buvusi Rimanto Ganusausko žmona Loreta Gedvilaitė ir šio sūnus Rimantas Ganusauskas (jaunesnysis). Prieš išgirsdami nuosprendį, išklausėme, kokių pozicijų laikosi abi pusės.

 Henriko Daktaro sūnus Enrikas Daktaras pasikeitė pavardę ir tapo Henriku Doctor. Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė televizijai patvirtino, kad teistiems asmenims teisės aktai netrukdo keisti pavardės, kadangi ankstesni duomenys lieka gyventojų registre ir kitose duomenų bazėse, pranešė LNK žinios. Kaip trečiadienį informavo LNK žinios, E. Daktarui Vilniaus apylinkės teismas skyrė 1,5 tūkst.

Vos prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė palankų sprendimą dėl iki tol areštuoto Henriko Daktaro ir jo žmonos Ramutės turto. Panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas garsiajam Užliedžių dvarui ir dviem automobiliams. Netrukus pasigirdo kalbų, kad iškart atsirado turtingų žmonių, kurie užsimojo įsigyti legendomis apipintus įspūdingus namus Kauno prieigose, Užliedžiuose.

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro žmonai Ramutei gruodis yra išskirtinis mėnuo. Mat gruodžio 12-ąją yra jos vyro gimtadienis (šiemet suėjo lygiai, o vėliau, kaip ir visur, švenčiamos šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Bet daugybę metų moteris negali per daug džiaugtis nei viena, nei kita proga, mat visada trūksta svarbiausio akcento – vyro šalia. R. Daktarienė papasakojo naujienų portalui tv3.lt apie šį ypatingą metą ir tai, kas padeda išlikti stipriai.

Šv. Kalėdos dažnai yra vadinamos gražiausia metų švente, kuri daugumai žmonių siejasi su šeima, stebuklais ir jaukumu. Būtent tada galima prisiminti tai, kas nutiko gero ir pradėti ruošti planus čia pat už kampo žvilgčiojantiems Naujiesiems metams. Bet yra vieta, kur gražiausios metų šventės turi tik simbolinį atspalvį. Kalbame apie įkalinimo įstaigas, kur bausmes atlieka įstatymams nusižengę asmenys.

Lygiai prieš metus, gruodžio 21-sios vakarą, Kaune prie savo namų šaltakraujiškai buvo nužudytas kovotojas Remigijus Morkevičius. Žudikas prisėlino iš nugaros ir paleido šūvių seriją. Sunkiai sužalotas R. Morkevičius mirė vietoje, o žudiko pėdsakai ataušo itin greitai. Pareigūnams liko tik skėsčioti rankomis ir pradėti, kaip jau galima daryti išvadas, varginantį tyrimą.

1957-ųjų gruodžio 12 d. gimė nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol vadinamas Henrikas Daktaras. Iki gyvos galvos nuteistas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis H. Daktaras būtent šiandien mini savo 60-metį. Nors jubiliejus gražus, bet džiaugtis Henytė neturi dėl ko. Kaip prisimena pats, tik 50-metį jam pavyko atšvęsti laisvėje: „Tiek 20-metis, tiek 30-metis, tiek 40-metis, tiek, štai dabar, ir 60-metis – už grotų. Sunku pasakyti, ar sulauksiu 70-mečio.

Iki gyvos galvos kalėti nuteistas Kauno nusikalstamo pasaulio atstovas Henrikas Daktaras vėl piktinasi su gyvenimu kalėjime susijusiomis sąlygomis. Šį kartą jis skundžiasi Lukiškių tardyno izoliatoriaus-kalėjimo (TIK) parduotuvėje maisto produktų kainos yra dvigubai didesnės nei visiems gyvenantiems laisvėje pasiekiamuose prekybos centruose.

Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos žmonių pirmaisiais metais laukė daugybė iššūkių. Vienas iš jų – nusikalstamų grupuočių siautėjimas įvairiose šalies vietovėse. Tais laikais žodžiai „prievarta, reketas, smurtas, sprogdinimai“ kone kasdien mirgėjo Lietuvos laikraščiuose. Šiame kontekste itin išsiskyrė 1993-ieji. Bet čia kalbant būtent apie itin specifinius nusikaltėlius – samdomus žudikas.

Vos prieš keletą savaičių iki gyvos galvos nuteistam Henrikui Daktarui ir jo artimiesiems buvo sužibusi reali viltis, kad įvyks Henytės perkėlimas iš Lukiškių kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Tokį žingsnį liepos pradžioje buvo palaiminusi ne tik Lukiškių kalėjimo administracija, Probacijos tarnyba, prokuratūra, bet ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Bet per kelias savaites kažkas pasikeitė.

Vilniaus apygardos prokuratūra skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro perkėlimo iš kalėjimo į pataisos namus. Prokuratūra sprendimą skundžia paskutinę dieną, kai gali tai padaryti, vyriausiojo Vilniaus apylinkės prokuroro sprendimu. Spręsdamas klausimą dėl H.Daktaro perkėlimo, teismas nurodė atsižvelgęs į teisme išsakytą Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo atstovo ir prokurorės poziciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo iki gyvos galvos Henriko Daktaro ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ginčą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą suteikti Henrikui Daktarui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine bei priteisė jam 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Ramutei tuomet buvo vos 18 metų, Henrikui – 22-eji. Jie susitiko per vienas vestuves ir jau po devynių dienų patys nešė pareiškimus dėl santuokos. Tokia buvo šios jaunų žmonių poros bendro gyvenimo pradžia. Ir, greičiausia, nė vienas iš jų dar nenujautė, kaip dramatiškai susiklostys šiuo metu jau beveik 37 metus trunkanti santuoka. „Kaip sako pats Henrikas, vos tik mane pamatė, iškart suprato, kad tapsiu jo žmona. Pamenu per vestuves, kai pačiupo mane, tai taip ir nebepaleido.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad iki gyvos galvos kalintis Henrikas Daktaras turi teisę įsigyti cinamono ir razinų. Teismas įpareigojo kalėjimą sudaryti galimybę nuteistajam įsigyti šių produktų. Nuspręsta, kad teisės aktai nenumato draudimo įsigyti nuteistiesiems cinamono ir razinų. Dėl kitų maisto produktų ir daiktų – kiaušinių, sausainių, klijų, smilkalų – įsigijimo kalėjimo administracija turės spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį nusprendė, kad iki gyvos galvos Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime kalintis kaunietis Henrikas Daktaras gali turėti tušinukų. Teismas įpareigojo kalėjimą užtikrinti nuteistajam realią galimybę turėti rašymo priemonių, nes tai yra būtinoji priemonė. Rašiklį nuteistajam turės suteikti arba kalėjimas, arba turės būti sudaryta galimybė įsigytu pačiam nuteistajam. Kokį būdą pasirinkti, nuspręs kalėjimas.

Iki gyvos galvos kalėti nuteistas Henrikas Daktaras per teismą prašo leisti jam į Lukiškių kalėjimą, kur atlieka bausmę, iš laisvės perduoti tušinukų. Nuteistasis sako, kad gauna popieriaus, vokų, tačiau negali rašyti. „Nebent savo kraują į plunksną leisti ir rašyti“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo H.Daktaras. Pareikalavus parašyti pasiaiškinimą pareigūnams, jis neturėtų su kuo rašyti.

Po kraupaus ir brutalaus Remigijaus Morkevičiaus sušaudymo Kaune prabėgo beveik trys savaitės. Geriausi šalies kriminalistai iki šiol narplioja šį įvykį ir siekia nustatyti, kas gruodžio 21 vakarą prie pat R. Morkevičiaus namų į garsų kovotoją paleido mirtiną šūvių seriją. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu tituluojamu Henriku Daktaru ir paprašė jo įvertinti šios žiaurios žmogžudystės aplinkybes bei įvardyti galimus vykdytojus.

Visų laikų žinomiausio Lietuvos nusikaltėlio Henriko Daktaro sūnus Enrikas Daktaras penktadienio ryte susituokė – jo išrinktoji taps Henytės buvusio geriausio draugo dukra Kamilė. Jaunieji, atvykę į Kauno Rotušę jungtuvių ceremonijai, iš pradžių su žurnalistais nekalbėjo. „Yra daugiau Lietuvai nusipelniusių žmonių“, – atsisakydamas duoti interviu sakė E. Daktaras.

Po iki gyvos galvos nuteisto kauniečio Henriko Daktaro vardu socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų komentarų apie jo nuosprendį paskelbusią teisėją, prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nepagarbos teismui.

Šiandien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išnagrinėjusi itin didelės apimties baudžiamąją Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bylą, bausmių nešvelnino ir paliko jam galioti įkalinimą iki gyvos galvos. Pritardamas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentams, kasacinis teismas pažymėjo, kad H. Daktaras buvo ne kartą teistas, o nusikalstama veikla – jo gyvenimo būdas.

Iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras per jo „Facebook“ paskyrą prižiūrinčius artimuosius perdavė žinią Lietuvos politikams ir žmonėms. Laikas apeliuoti į visuomenės sąžinę pasirinktas neatsitiktinai, mat vos po aštuonių dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skelbs sprendimą H. Daktaro byloje. Reikia gydyti, bet ne uždaryti? „Įkalinimas iki gyvos galvos yra ta pati mirties bausmė. Mirties bausme su atidėjimu.

Vienas žinomiausių visų laikų Lietuvos nusikaltėlių Henrikas Daktaras, paklaustas apie ketvirtadienio vakaro iš pareigūnų ginklą pagrobusio bėglio Igorio Molotkovo gaudynes, atsakė trumpai. Į teismą sprendimo dėl savo paties skundo išklausyti atvestas Lukiškių įžymybė jau girdėjo, kad žurnalistai teisme laukia visai ne jo. „Valstybinės mafijos klanas – stipriausias“, – sustiprintos pareigūnų palydos išvedamas iš teismo žurnalistams pasakė H. Daktaras apie istoriją su pavogtu automatu.

Garsiojo mafijos šulo Henriko Daktaro sūnaus milijoniniai sumanymai pradėjo strigti po štai šio susirinkimo. Kauniečiai pasipiktino, kad jų pašonėje nepaisydamas įvairių reikalavimų Enrikas Daktaras pradėjo projektuoti penkiaaukštį daugiabutį, kuris užstos žmonėms vaizdą ir saulę. „Čia yra gana didelis objektas, bus vienas milijonas eurų apyvarta, paskaičiuokime, kiek bus sumokėta mokesčių, tame tarpe ir pensininkams“, - tikina statybų įmonės akcininkas Enrikas Daktaras.

 Generalinė prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė teismo nuosprendį, kuriuo Henrikas Daktaras išteisintas dėl Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo. „Pirmadienį paduotu kasaciniu skundu prašoma palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį H.Daktarui. Skundžiame dėl S.Čiapo išteisinimo ir dėl bausmių kitiems“, - BNS sakė prokuroras Zdzislavas Tuliševskis.

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį baigė nagrinėti iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro ir kitų nuteistųjų bei prokuratūros skundus dėl paskelbto nuosprendžio. Sprendimas dėl šių skundų bus skelbiamas birželio 30 dieną, pranešė teisėjai. Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja. Trečiadienį paskutinio žodžio teisė suteikta kalėti 20 metų nuteistam Egidijui Abariui. „Kas žeidžia - kad Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad organizavau ir vadovavau susivienijimui.

Artūras Anužis, Žinios.lt Garsiausi nuteisti ir į kalėjimus pasodinti Lietuvos nusikaltėliai neatsisako viešo gyvenimo. Pavyzdžiui, nepriklausomybės pradžioje Kauną šiurpinęs, o dabar iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras kas kelias dienas socialiniuose tinkluose dalijasi naujienomis su savo gerbėjais ir kuo ramiausiai bendrauja internetu. Euro įvedimo lietuviai laukė, pasirodo, ne tik laisvėje, bet ir kalėjime.

Pastarosiomis savaitėmis tarp perkamiausių lietuviškų knygų yra ir naujausias rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos, Airijos parduotuvėse pasirodžius šiai nekantriai lauktai publicistinės dokumentikos knygai, kviečiame sužinoti įdomiausius knygoje pateiktus faktus ir jos kūrimo detales. 1. „Mafijos kronikos“ buvo rašomos nuo 2013-ųjų rugpjūčio iki 2014-ųjų vasario.

Apie 2 val. nakties iš Kaune, V. Putvinskio gatvėje esančio klubo "Mojo" buvo pagrobtas Henriko Daktaro sūnus Enrikas, praneša delfi.lt. Vyras buvo įgrūstas į automobilį ir išvežtas, paryčiais E. Daktaras parsirado namo. Šįryt įvykio aplinkybes aiškinosi policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Viena iš populiariausių šalies knygų pastarosiomis savaitėmis – tai naujausias mafijos istorijų tyrinėtojo, rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio darbas „Mafijos kronikos“. Siūlome paskaityti dar vieną fragmentą iš šios knygos. Pirmoji Daktarų byla Dar sovietiniais metais automobilių vagystės, pasiturinčių miestiečių plėšimai buvo tapę Kauno kasdienybe. Nuo Daktarų gaujos vyrų itin kentėjo to meto turtuoliai – brangiakailių žvėrelių augintojai.

Šiomis dienomis šalies knygynus, prekybos centrus pasieks naujausia mafijos bestselerių autoriaus, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga „Mafijos kronikos”. Siūlome jums intriguojantį fragmentą iš šios knygos. Atėjo nevaldomų jaunuolių metas 2007-ųjų vasarą po pusantrų metų grįžęs iš kalinimo vietos H. Daktaras rado visai kitokį ne tik organizuoto nusikalstamumo, bet ir verslo pasaulį. Organizuotas nusikalstamumas per tą laiką stipriai pasikeitė.

Henriko Daktaro byloje Lietuvos apeliaciniame teisme pirmadienį pradėtos klausyti advokatų baigiamosios kalbos, BNS sakė teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė. Prokuroro pasisakymas šioje byloje buvo išklausytas birželį. Advokatai kalbas turėjo pradėti sakyti pradėjusį ketvirtadienį, tačiau į teismo posėdį neatvyko atostogaujantis valstybės kaltintojas Zdzislavas Tuliševskis, o pavaduoti jo joks kolega neatvyko.

Šios savaitės pradžioje Balsas.lt redakcija paskelbė konkursą, kuriame buvo galima užduoti klausimą žurnalistui Dailiui Dargiui, žinomam Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistui. Kviečiame paskaityti, ko klausia skaitytojai ir ką jiems atsakė tris knygas apie organizuotą nusikalstamumą parašęs žurnalistas.

Šios savaitės pradžioje balsas.lt redakcija paskelbė konkursą, kuriame buvo galima užduoti klausimą žurnalistui Dailiui Dargiui, žinomam Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistui. Kviečiame paskaityti, ko klausė skaitytojai ir ką jiems atsakė tris knygas apie organizuotą nusikalstamumą parašęs žurnalistas.

Dailius Dargis Šią savaitę prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamose ir pirmadieniais TV3 kanalu rodomose „Mafijos kronikose“pristatyta istorija apie garsiausias Lietuvos verslo atstovų užsakytas žmogžudystes. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.). Kai kurie pareigūnai man teigė, kad Sigito Čiapo nužudymo byloje iki šiol yra likę daug neaiškumų.

Už itin sunkius nusikaltimus iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras ketvirtadienį konvojaus pareigūnų buvo atlydėtas į Lietuvos apeliacinį teismą (LApT). Kartu su juo teisme atsidūrė ir 20 metų už grotų pasiųstas Egidijus Abarius. LApT nagrinėja H. Daktaro ir E. Abariaus skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo jiems anksčiau paskirtų bausmių. Šį nuosprendį apskundė ir Generalinė prokuratūra, kurios atstovai siekia, kad įkalinimas iki gyvos galvos būtų skirtas ir E. Abariui. Balsas.