Tokiu sprendimu itin nusivylusi buvo H. Daktaro žmona Ramutė, kuri su TV3 pasidalijo iškart po posėdžio apėmusiomis emocijomis.
„Netenkino Pravieniškių pataisos namų teikimo. Šiaip labai liūdna. Ketvirtą kartą jau netenkino. Manau, kad Henrikas nusipelnė ne mažiau tokio dalyko, kad pakeistų laisvės atėmimo bausmę į terminuotą, kaip kad teismai yra pakeitę kitiems nuteistiesiems.
Dalis jų jau laisvėje, integruojasi į visuomenę. Manyčiau, kad Henrikas nesulyginamai yra kitokios asmenybės ir jis tikrai būtų vertas, kad pakeistų jo bausmę į terminuotą. Todėl labai liūdna. Jau 4 kartą taip“, – kalbėjo R. Daktarienė.
Moteris patvirtino, kad įkalinimo įstaigoje susitinka su Henriku: „Bet kas iš to. Mes norime vieno, kad pakeistų bausmę. Henrikas ir dirba, ir amžius garbus, ir sveikatos būklė, ir jokių nuobaudų neturi, vien pagyrimo raštai. Jis atitinka visus kriterijus, dėl kurių teismas galėtų tenkinti prašymą.“
Teismo motyvai
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus papildomai pateiktus duomenis, pažymas bei charakteristikas, konstatavo neturinti realaus pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad išėjęs į laisvę H. Daktaras laikysis įstatymų ir nenusikals, nekels grėsmės visuomenei, pirmadienį pranešė teismas.
Kauno apygardos teismo teigimu, nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – jis palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 22 kartus, įgijęs dailidės ir autokaro vairuotojo kvalifikacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti skirtos bausmės.
Dėl bausmės pakeitimo H. Daktarui į teismą kreipėsi Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas.
Anot teismo, byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. Daktaras yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį – daugiau nei 20 metų, tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę.
„Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę“, – pažymima teismo sprendime.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę H. Daktarui 2013 metais skyrė Klaipėdos apygardos teismas, 2015 metų birželio 30 dieną ją patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.
Jis pripažintas kaltu dėl vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, kurio nariai 1993–2000 metais naudojo ir planavo naudoti sprogmenis bei ginklus įvairiuose nusikaltimuose – nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose.
Įstatymai leidžia prašyti peržiūrėti bausmę
Pagal 2019-ųjų pavasarį Seimo priimtas įstatymo pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo gali prašyti teismo peržiūrėti bausmę. Įvertinęs nuteistojo elgesį, teismas gali nustatyti terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuo penkerių iki dešimties metų.
Kalėjimuose Daktaras per visą savo gyvenimą jau praleidęs daugiau kaip 20 metų, o iki gyvos galvos už grotų atsidūrė dėl itin kraupių nusikaltimų.
Henytė vadovavo nusikalstamai Daktarų grupuotei, kuri reketavo, plėšė ir žudė. Viena aukų – Rimantas Ganusauskas-Mongolas – nužudytas dar per Kalėdas 1993-iais. Jo kūnas nerastas iki šiol.
