Henrikas Daktaras

Nuo sovietinių laikų Kaune plačiai garsėjusio restorano patalpose 1993-iųjų spalio 7-ąją buvo įvykdytos vienos kraupiausių kriminalinių gaujų karo žudynių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.

Net praėjus dvidešimčiai metų, žudynių legendiniame Kauno mafiozų restorane byla išlieka tarp pačių tamsiausių Lietuvos istorijoje. Lygiai prieš 20 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytas Kaune buvo aplaistytas krauju – įvykdytas vienas garsiausių ir žiauriausių nusikaltimų Lietuvoje. Tą rytą legendiniame „Vilijos“ restorane nužudyti penki Daktarų grupuotės nariai. Tai pirmas atvejis laikinojoje sostinėje, kai buvo sušaudyti net penki vyrai.

Garsiausiuose pastarojo meto Lietuvos mafijos teismo procesuose liudijęs buvęs Kauno kriminalinio pasaulio šulas Jonas Bielskis pateko į mįslingą eismo įvykį. Šią savaitę Vilniaus apygardos teisme po vasaros atostogų pertraukos iš naujo atvertus senų nusikaltimų bylą, kurioje tariamais žmogžudystės užsakovais ir tarpininkais laikomi senosios kartos veikėjai – palangiškis Gediminas Jacka ir J. Bielskis, – paaiškėjo, kad teismo procesas vyks be Senelio pravarde garsėjančio J. Bielskio.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

„Balsas.lt savaitė“ pirmąkart skelbia anksčiau niekur neviešintą KGB dokumentinę medžiagą, kurioje figūruoja garsiausi senosios Kauno mafijos veikėjai. Medžiaga šiam rašiniui buvo rinkta ilgai ir nuobodžiai. Tačiau surinkti duomenys atskleidė labai įdomų legendinių Kauno mafijos veikėjų paveikslą.

Taip duodamas išskirtinį interviu „Balsas.lt savaitei“ kalbėjo net 25 metus sovietinėje, paskui ir nepriklausomos Lietuvos kriminalinėje policijoje išdirbęs, tačiau šiandien teisiamųjų suole atsidūręs Visvaldas Račkauskas. Buvęs generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas įtaria, kad kaltinamuoju policininku, esą neužkirtusiu kelio, kaip įtariama, Drąsiaus Kedžio surengtoms žudynėms Kaune 2009-ųjų spalio 5 dieną, jis buvo paverstas sąmoningai.

Kauno Daktarų gaujos vyrams skirtos bausmės užvertė paskutinį kruvinųjų 1990-ųjų klasikinės Lietuvos mafijos istorijos metraščio puslapį. Dailius Dargis Praėjusį penktadienį Klaipėdos teisėjai padėjo tašką garsiausioje pastarojo meto Lietuvos byloje. Buvo paskelbtas nuosprendis net tris dešimtmečius ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje viešpatavusios Kauno Daktarų gaujos vyrams. Ši nusikalstama organizacija nuo sovietinių laikų garsėjo žiauriais bei paslaptingais nusikaltimais.

„Balsas.lt savaitė“ pakalbino buvusį kolonijos prižiūrėtoją, kuris su vienu garsiausių šalies nusikaltėlių Henriku Daktaru susidūrė daugiau nei prieš 35 metus. Kamera, kurioje vienas virš kito įtaisyti gultai, vienam žmogui skirti 2 kv. m ploto, galioja teisė per mėnesį išleisti neribotą pinigų sumą, galima nueiti į vieną trumpalaikį pasimatymą per du mėnesius, vieną kartą per savaitę pasikalbėti telefonu ir kasdien pusantros valandos pasivaikščioti ankštame kiemelyje.

Daiva Janauskaitė Atpildo diena Daktarų gaujai atėjo birželio 14-ąją – Vilties iš gedulo dieną. Gaujos nariai iš teismo posėdžių salės išėjo apimti skirtingų nuotaikų. Iki gyvos galvos kalėti nuteistas 55 metų Henrikas Daktaras buvo akivaizdžiai nusiminęs, bet tikino dar pakovosiąs. Patraukė praeivių dėmesį Penktadienį po pietų prie Klaipėdos apygardos teismo pastato išsirikiavo kelios kalinius vežiojančios policijos mašinos.

Šiandien minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Balsas.lt prisimena garsiausią XX amžiaus žurnalisto žmogžudystės bylą. 1995 metų kovo 1 dienos vakarą prie savo namų Maskvoje buvo nušautas Rusijos televizijos kompanijos ORT vadovas, populiariausias televizijos laidų vedėjas Vladislavas Listjevas. Jam tuomet buvo 39-eri.

Airijos lietuvių bendruomenę sukrėtusiame drastiškame gaujų kare aiškėja naujos detalės – nuo žudikų kulkų Dubline kritęs Gintaras Želvys, anot portalo balsas.lt šaltinių, yra šiuo metu Lukiškėse kalinamo ir dėl senų nusikaltimų teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio veterano Henriko Daktaro, pravarde Henytė, sūnėnas. Kaip teigė savo tapatybės nenorėjęs atskleisti šaltinis, praėjusią savaitę nušautas Gincioro pravarde garsėjęs G. Želvys galbūt buvo Henytės pusseserės sūnus.

Pagal jaunojo keliautojo iš Klonio gatvės užrašus atsiranda viltis susekti skandalingosios Seimo narės pėdsakus. Skandalingai subliūškus įvairiausiais gandais apipintoje Kauno pedofilijos istorijai, pagrindinė jos herojė – buvusi teisėja, dabartinė Seimo narė Neringa Venckienė – nuo šiol yra priversta krimsti bėglės duoną.

Išvykti iš Lietuvos ketinantys praeityje garsių gaujų nariai parduoda įspūdingą savo turtą. Maždaug prieš porą dešimtmečių masiškai ištaigingus namus statę ir milžiniškus butus prestižinėse vietose supirkinėję įvairiais nusikaltimais garsėjantys gangsteriai bei jų šeimos nariai dabar sprendžia kitą galvosūkį. Jie suka galvą, kaip atsikratyti brangaus nekilnojamojo turto objektų, tapusių didžiuliu akmeniu po kaklu.

Kas iš tikrųjų atsitiko Kauno Vilijampolėje, nuosavų namų kvartale, 1989 metų kovo 9-ąją? Tą popietę, kai ano meto žymūs reketininkai bandė palaužti banditų tėvonija pramintame rajone verslumu pagarsėjusį Vygantą Pilipavičių. Daug ginčų sukėlusioje istorijoje dabar atsiliepė ir priešingos barikadų pusės atstovai – iš tuometinio Kauno šešėlinio pasaulio.

Klaipėdoje skambėjo baigiamosios senosios Kauno mafijos veikėjų kalbos. Ilgaamžiškumu išgarsėjusios Kauno Vilijampolės rajone susidariusios Daktarų gaujos narių teisme Klaipėdoje skambėjo gana skirtingos pagrindinių grupuotės lyderių kalbos. Savaitės pradžioje Klaipėdos apygardos teismas išklausė gaujos vadeiva laikomo 55 metų Henriko Daktaro, pravarde Henytė, bei jo svarbiausio pavaduotojo – bendraamžio Gogos pravarde pagarsėjusio Egidijaus Abariaus – paskutinį žodį.

Šią savaitę sprogus Kauno sporto mecenato, žiniasklaidos magnato, bankininko ir visuomenės veikėjo Vladimiro Romanovo valdomo„Ūkio banko skandalui, balsas.lt žurnalistas nusprendė pasidomėti dviprasmiškai vertinamo verslininko praeitimi. Sukinėjosi tarp vestuvininkų Kaune kalbama, kad sovietmečiu V. Romanovas dirbo taksistu, o vėliau ėmėsi nemažas rublių sumas padėjusio uždirbti vestuvių filmuotojo amato.

Kaip Kauno šešėlinį pasaulį paveiks praėjusią savaitę plačiai nuskambėjęs Agurkinių gaujos lyderių sulaikymas? Kas dabar turi daugiausia galimybių perimti kriminalinio pasaulio valdymą? Nuo neatmenamų laikų Lietuvos mafijos sostine vadinamo Kauno kriminalinio pasaulio gyvenimas vėl keičiasi. Beveik du dešimtmečius vienvaldžiu lyderiu laikyto Henriko Daktaro, pravarde Henytė, teismo pabaiga artėja.

Trečiadienį nuo ryto Vilniaus apylinkės teisme suiminėjami sunkiais nusikaltimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse įtariami Kauno Agurkinių gaujos lyderiai. „Tai policijos šou“, – taip antradienį plačiai žiniasklaidoje pagarsintą Lietuvos kriminalistų operaciją, nukreiptą prieš ryškiausią pastarojo meto Kauno nusikaltėlių organizaciją portalo Balsas.lt žurnalistui pakomentavo savo vardo nenorėjęs atskleisti Vilniaus advokatas, atstovaujantis Agurkinių interesams.

Pastarojo meto Kauno mafijos autoritetu, Agurkinių gaujos lyderiu tituluojamas 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas, trims mėnesiams keliauja už grotų. Po kelių metų tylos vėl už grotų atsidūręs S. Velečka, kuris pastaraisiais metais vengė viešumo ir visur judėjo lydimas apsaugininkų būrio, Generalinės prokuratūros prokurorų Zdislavo Tuliševskio ir Tomo Meškausko prašymu buvo suimtas trečiadienio rytą.

 „Sulaikyta viena rimčiausių ir pavojingiausių pastarojo meto nusikalstamų grupuočių šalyje, kuri veikė net tarptautiniu mastu. Iš to galime matyti kokio masto smūgis suduotas organizuotam nusikalstamumui mūsų šalyje”, - antradienio popietę žiniasklaidai kalbėjo šalies generalinis komisaras Saulius Skvernelis. Tarp sulaikytųjų – ir pagrindiniai Agurkinių grupuotės lyderiai. Šios gaujos lyderiu tituluojamas 41 metų Saulius Velečka, pravarde Agurkas taip pat suimtas.

Didelio atgarsio visuomenėje sulaukusių Dailiaus Dargio biografinių knygų „Tikroji Daktarų istorija“ bei „Kruvinasis mafijos maršrutas“ elektroninės versijos nuo šiol prieinamos lietuviams visame pasaulyje. Tai – vieni pirmųjų tokiu būdu platinamų lietuviškų kūrinių.

Nesugalvodami nieko naujo, Lietuvos banditai dažnai mėgdžiojo užsienio gangsterių grupuotes. Jų mėgstamiausios knygos buvo apie mafiją ir terorizmą. Mėgstamiausia Henriko Daktaro-Henytės knyga – Mario Puzo romanas „Krikštatėvis“, kuriame pasakojama apie mafiozų Korleonių „šeimą“. Jos pavyzdžiu gangsterių „šeimos“ buvo kuriamos Kaune. Iš mafiozinių romanų taktikos ir konspiracijos gudrybių sėmėsi ir Tulpinių vadeiva Virginijus Baltušis.

Žiauriais nusikaltimais pagarsėjusių Kauno Daktarų byloje – netikėtumai: prasidėjus kaltinamųjų gynėjų baigiamosioms kalboms netikėtai paskelbta, jog nuo teisėsaugos ėmė slapstytis eilinis gaujos smogikas Arūnas Šimėnas, geriau žinomas Kiškos pravarde. Nors šią savaitę prasidėjus Daktarų teismo procesui Klaipėdos apygardos teisme plačiai pasklido žinia apie nuo policijos pareigūnų besislapstantį, praeityje tris kartus teistą A. Šimėną (gim.

Šią savaitę paskelbta, kad jau ateinančių metų balandį Klaipėdos apygardos teisme bus skelbiamas nuosprendis visoje Lietuvoje pagarsėjusiai Kauno Daktarų kriminalinei gaujai. Daugelis prognozuoja, kad šios gaujos lyderiu tituluojamam Henrikui Daktarui teismas paskirs griežčiausią nuosprendį – įkalinimą iki gyvos galvos. Ar žinote, kad spalio 19-ąją, šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai šalies teisėjai pirmąsyk paskelbė nuosprendį Daktarų gaujai.

Prieš 19 metų, 1993-iųjų spalio 7-osios rytą, Kaune buvo įvykdyta masiškiausia mafijos pasaulio atstovų likvidavimo operacija. Tuomet Daktarų gaujos šulų tėvonijoje Vilijampolėje gyvavusio „Vilijos“ restorano patalpose buvo nušauti penki kauniečiai, kurie vienaip ar kitaip buvo susiję su garsiausios laikinosios sostinės kriminalinės „šeimos“ bosais. Šis nusikaltimas neištirtas iki šiol. Tačiau jo byla dulka senų, neištirtų, tačiau neprimirštų Kauno įvykių bylų archyve.

Lietuvos jaunųjų verslininkų sąjungos prezidentas, vienas turtingiausių Kauno asmenų Gintaras Skobas – išskirtinis asmuo šalies teisėsaugos istorijoje. Už dvigubos žmogžudystės organizavimą prokuroras pasiūlė jam pritaikyti senaties terminą. Ne kartą kaltintas sunkiais nusikaltimais, pavyzdžiui, už įžūlią dvigubą žmogžudystę viename Kauno miegamųjų mikrorajonų, daugiau kaip savaitę išbuvęs suimtas areštinėje ir du sykius išteisintas.

Teismo sprendimu iš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovo posto nušalintas su kriminalinio pasaulio autoritetais glaudžiai siejamas Julius Kvedaras toliau stebina aplinkinius. Kaip jau anksčiau skelbta, rugpjūčio 30 dieną Kauno apylinkės teismo sprendimu pusei metų nuo pareigų nušalintas J. Kvedaras taip pat yra įtariamas galėjęs neteisėtai praturtėti pasisavindamas Tarptautinės Europos futbolo asociacijos (UEFA) Lietuvai skirtas lėšas.

Su Kauno Daktarų ir šių dienų jaunimo grupuočių vadeivomis siejamam šalies Futbolo federacijos vadovui Juliui Kvedarui negalioja nei įstatymai, nei teismo sprendimai. Praėjusią savaitę šalies futbolo pasaulyje viskas apvirto aukštyn kojomis. Itin aukštas pareigas Lietuvos futbolo federacijoje (LFF) ėję žmonės per kelias dienas prarado autoritetą.

Kauno apylinkės teismo sprendimu nuo Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidento pareigų nušalintas Julius Kvedaras ir jo artimiausios aplinkos žmonės toliau stebina ne tik futbolo pasaulio veikėjus, bet ir šią tamsią istoriją atidžiai sekančius visuomenės atstovus.

Dokumentinių mafijos bestselerių „Tikroji Daktarų istorija“ (2010 m.) ir „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.) autorių, žurnalistą Dailių Dargį žavi tikroji tiriamoji žurnalistika. Dvi jo knygos sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo – išpirktos tūkstantiniais tiražais, ne vieną mėnesį laikėsi perkamiausių šalies knygų sąrašuose. Šiuo metu jau intensyviai ruošiama dar viena knyga. Šis pokalbis ir apie žurnalisto kasdienybę, ir apie tai, kas padeda įveikti sienas. Pradėkime nuo pradžių.

Kaip ir reikėjo tikėtis, antradienį Klaipėdos apygardos teisme, kur nuo praėjusių metų gegužės vidurio vyksta Daktarų teismo procesai, prokuroras baigiamojoje kalboje prašė teismo Henriką Daktarą nuteisti aukščiausia bausme – įkalinimu iki mirties. Tokios pačios bausmės Generalinės prokuratūros prokuroras Zdislav Tuliševskij prašė ir kitam Daktarų gaujos veteranui Egidijui Abariui, pravarde Goga.

Žymaus kunigo Ričardo Mikutavičiaus (1935–1998 m.) gyvenimas ir mirtis dar ilgai audrins ne vien jo gerbėjų, bet ir sąmokslo teorijų mėgėjų vaizduotę. Vis dar šokiruoja į viešumą prasiskverbiantys faktai, kad kunigas, poetas, kolekcininkas, visuomenės veikėjas iš pradžių kaip neatpažintas skenduolis buvo palaidotas Karmėlavos kapinių 23 kvartalo 8 eilėje, vadinamajame vienišų sielų šlaitelyje.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme toliau buvo nagrinėjama garsiosios Kauno Daktarų gaujos byla. Antradienį teisme parodymus davė ir pats banditų gaujos vadeiva Henrikas Daktaras. O pasibaigus teismo posėdžiui žymusis kaunietis salėje „spektaklį„ stebėjusiems žurnalistams prašė perduoti linkėjimus Kauno mafijos studiją „Tikroji Daktarų istorija“ parašiusiam portalo Balsas.lt ir savaitraščio „Balsas.lt savaitė" žurnalistui Dailiui Dargiui.

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

Vakar Seime pristatyta naujos politinės jėgos – „Lietuvos sąrašo“ – idėja, o jos rėmėjais tapo iškilūs šalies menininkai, visuomeninių judėjimų aktyvistai, signatarai. Kuriama partija rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose ketina mesti iššūkį jau 22 metus valdžią besidalijančiai senajai partinei nomenklatūrai. A.Patacko teigimu, 2018 m. nepriklausomai Lietuvos valstybei sukaks 100 metų, ir dar yra laiko sukurti tokią Lietuvos Respubliką, kurioje jos piliečiams būtų gera gyventi.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Kur nuo šiol bus įkurdintos Kauno pedofilijos istorijos epicentre atsidūrusi mažametė Drąsiaus Kedžio dukrelė ir jos motina Laimutė Stankūnaitė? „Balsas.lt savaitės“ žurnalistui pavyko sužinoti slapto komplekso adresą, tačiau jo paslaptys liko neatskleistos. Pastatas slepiamas nuo akių Be darbo, be nuolatinių pajamų, be laisvalaikio, teisės į gydymą, o svarbiausia – be galimybės planuoti savo ir šeimos ateitį. Tokia dalia tenka valstybės saugomiems liudytojams ar nukentėjusiems asmenims.

Visa Lietuva stebi jau ne vienus metus Garliavoje besirutuliojančius įvykius, kurių epicentre yra mažoji mergaitė. Dėl teisės auginti mažametę aršiai kaunasi jos tėvo Drąsiaus Kedžio artimieji ir valstybės akylai saugoma motina Laimutė Stankūnaitė. Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalistas rado sąsajų tarp garsiųjų Kauno žudynių ir Daktarų bylų.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Nerijaus Subačiaus, mažamečio sūnaus akivaizdoje nužudžiusio žmoną, skundą nutardamas, kad apeliantas nubaustas pagrįstai. Nors skunde Nerijus Subačius teigia, kad nežudė savo žmonos, kolegija nutarė, jog motyvų, įrodančių jo kaltę, pakankamai: „Teismas apklausė nužudytosios tėvą, buvusį įvykio vietoje po nusikaltimo, bei asmenį, kuris vežė apeliantą į įvykio vietą bei atgal, matė ant drabužių kraujo dėmių.

Kauno apygardos teismas jau antrus metus negali baigti nagrinėti kauniečio Remigijaus Arvydo Vaičiūno, pravarde Limpukas baudžiamosios bylos. Jis anksčiau priklausė Kauno Daktarų gaujai. Dar 1987-aisiais sovietinėje Lietuvoje Limpukas kartu su Henriku Daktaru ir kitais asmenimis buvo teisiamas dėl lapiuų vagysčių.

Neseniai šalies knygynus, prekybos centrus pasiekė antrasis žurnalisto Dailiaus Dargio naujausios knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ tiražas. Paskelbė viešus faktus Artimiausiu metu taip pat pasirodys jau penktasis šio autoriaus debiutinio darbo „Tikroji Daktarų istorija“ leidimas. Liūdnai pagarsėjusi Kauno Daktarų šeimyna deda visas pastangas, kad iš prekybos būtų išimtas šis D. Dargio publikacijų apie Kauno mafiją rinkinys, tačiau susidomėjimas knyga auga.

Per pastaruosius dešimt metų Kauno kriminalistams ir prokurorams nepavyko atskleisti nė vienos Daškinių elito atstovų mirties nuo samdomų žudikų šūvių. Apie tai rašoma rytdienos laikraščio „Akistata“ numeryje.

Kaip pamaloninti Henriką Daktarą? Ką ir kaip paveikti, kad kalėjimo vartai šiai kriminalinio pasaulio „įžymybei“ plačiai atsivertų? Kaunietė Albina Beržinskienė, neseniai palaidojusi netikėtomis aplinkybėmis mirusius savo artimuosius, žino tvirtai - tokiu atveju mafijai privalu palaikyti glaudžius ryšius su valdžios žmonėmis. „Taip, mano vyras pats rūpinosi, kad „Henytė“ anksčiau laiko išeitų į laisvę.

Šiais laikais, jei esi daug kartų teistas ir dar tiesiamas recidyvistas arba nevykęs politikierius, iš kurio visi juokiasi, – kreipkis į teismą. Ypač dėl kokio nors žurnalisto. Tai, kad žurnalistui Dailiui Dargiui teismas priteisė prievolę finansiškai paremti „kilniais“ nuotykiais pagarsėjusio padaro, pavarde Henrikas Daktaras, gerovę – nėra kokia nors naujiena ar išimtis. Tai gana kryptinga pasitikėjimo dugne gulinčių teismų praktika.

Senosios mafijos veteranu vadinamas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, pabūgo pažvelgti buvusiems bičiuliams į akis, todėl liudijo vaizdo konferencijoje. Tik iš trečio karto sutikęs viešai liudyti garsios Kauno Daktarų bylos procese, jau 11 mėnesių vykstančiame Klaipėdos apygardos teisme, J. Bielskis išliko tuo, kuo visada buvo – apsukriu mafijos veteranu. Jis pareiškė nedalyvavęs rezonansiniuose nusikaltimuose, tačiau apie juos sužinojęs iš buvusio ilgamečio bičiulio Ariko Pastuškovo-Storo.

Baltarusijos diplomatams įspėjus, jog ES sprendimas taikyti sankcijas Baltarusijai labiausiai smogs Lietuvos ekonomikai, Užsienio reikalų ministerija išsityčiojo iš tokio požiūrio. Vis dėlto verslas įspėja: aklas ES nurodymų vykdymas, kurį demonstruoja dalis mūsų politikų, ne tik atims iš Lietuvos biudžeto šimtus milijonų, bet dar labiau atstums Baltarusiją nuo demokratiško pasaulio.

Prieš 16 metų sovietų kariškių pamėgtais automatais ginkluoti samdyti žudikai nutildė tuomet šalyje garsaus koncerno „Agora“ prezidentą Sigitą Čiapą ir jo vairuotoją. Teigiama, kad jis galėjo žinoti tamsiausius Kauno mafijos užkulisius.

Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs plėšimu ir sunkiu kūno sužalojimu kaltinamo Mindaugo Navadunskio (33 m.) baudžiamąją bylą, paskelbė išteisinamąjį nuosprendį. Tikėtina, kad iš Didžiosios Britanijos į teismo posėdžius nuolat atvykdavusiam M. Navadunskiui šis apsilankymas Kauno apygardos teismo rūmuose bus jau paskutinis. Prieš porą mėnesių jam teko atskristi į Kauną tik tam, kad vos kelias minutes užtrukusiame teismo posėdyje galėtų tarti paskutinį žodį.

Knygos „Tikroji Daktarų istorija“ autorius – profesionalus kriminalinių naujienų žurnalistas – įsitikinęs, kad šiuo metu teisiamo Kauno kriminalinio pasaulio autoriteto Henriko Daktaro ieškinys teisme yra būdas priversti nerašyti apie garsios Kauno kriminalinės gaujos padarytus sunkius nusikaltimus.