haičio žemės drebėjimas

Jau per pirmąsias kelias valandas trečiadienį prasidėjusi Jungtinių Tautų donorų konferencija dėl pagalbos žemės drebėjimo nuniokotam Haičiui viršijo visus lūkesčius. Iš viso donorai Niujorke vykstančioje konferencijoje pažadėjo Haičio atstatymui skirti net 9,9 mlrd. dolerių trumpalaikės ir ilgalaikės pagalbos. Per artimiausius porą metų Haitis sulauks 5,3 mlrd. dolerių, nors iš pradžių buvo planuojama surinkti 4 mlrd. dolerių.

Haičio atstatymui po sausio mėnesį įvykusio itin stipraus žemės drebėjimo prireiks net 11,5 mlrd. dolerių, skelbia šalies vyriausybė. Su tokiu skaičiumi sutinka ir šalies atstatymo planą padėjusios rengti tarptautinės pagalbos agentūros. Nemažą dalį pinigų yra tikimasi surinkti jau per šį mėnesį Niujorke vyksiančią tarptautinę donorų konferenciją. Per žemės drebėjimą, kaip skelbiama, žuvo 220 tūkst. žmonių, o pati stichija padarė nuostolių už maždaug 8 mlrd. dolerių.

Nuo to laiko, kai Haitį sausio 12 dieną sukrėtė 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, buvo palaidoti 52 tūkst. žuvusiųjų. Dalies aukų kūnai dar tebeguli po griuvėsiais, tačiau įvykio vietoje dirbantys Nyderlandų radijo žurnalistai teigia esą įsitikinę, kad žuvusiųjų skaičius tikrai neviršija 100 tūkst. Tiesa, Haičio vyriausybė teigia, kad oficialus žuvusiųjų skaičius siekia 217 tūkst., o prezidentas Rene Prevalis aiškina, kad žuvusiųjų bus tikrai ne mažiau kaip 300 tūkst.

Žemės drebėjimo Haityje aukų skaičius jau perkopė 300 tūkst. žmonių, teigia šalies prezidentas Rene Prevalis. R. Prevalis teigia, kad jau palaidoti daugiau nei 200 tūkst. žemės drebėjimo aukų, tačiau dar 100 tūkst. žmonių kūnai tebeguli po griuvėsiais. Anksčiau oficialiai buvo skelbiama, kad žemės drebėjimo aukų skaičius siekia 170-230 tūkst. žmonių. Tiesa, Haičio valdžia taip niekada ir neatskleidė, pagal kokią metodiką skaičiuojamas aukų skaičius.

Komisija ragina iš nenumatytiems atvejams skirtų ES lėšų skirti dar 90 mln. eurų žemės drebėjimo nuniokotai šaliai. Praėjus daugiau kaip mėnesiui po to, kai žemės drebėjimas nuniokojo Haitį, beveik milijonas jo gyventojų glaudžiasi palapinėse ir laikinose pastogėse. Artėjant uraganų ir liūčių sezonui, tokia padėtis kelia vis didesnį susirūpinimą.

Haičio katastrofos įkarštyje nauja kontroversija dėl įsivaikinimo Tuo metu tai turėjo atrodyti kaip gera mintis. Krikščionių grupė iš Aidaho „New Life Children’s Refuge“ nematė reikalo vargintis dėl dokumentų ar oficialaus leidimo, kai nusprendė 33 vaikus iš Haičio pervežti į Dominikos Respubliką, kur, matyt, tikėjosi įkurti vaikų namus. Įsiutę pareigūnai, pateikę kaltinimus pagrobimu, areštavo dešimt grupės narių (šie kaltinimus neigia). Pasirodė, kad daugelis vaikų turi šeimas.

Žemės drebėjimo Haityje padaryta žala pranoksta net tuos nuostolius, kuriuos padarė 2004 metais Indoneziją nusiaubęs cunamis ar 2008 metais Mianmarą nuniokojęs ciklonas. JAV studija rodo, kad Haitį sugriovęs žemės drebėjimas yra didžiausia moderniųjų laikų gamtinė katastrofa. 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas ne tik nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybes, tačiau ir pridarė žalos už maždaug 14 mlrd. dolerių.

Mūsų laimei, žmogaus sukurtos technologijos dar nėra tokios galingos, kad galėtų kontroliuoti žemės gelmių stichiją. Sausio 12 dieną žemės drebėjimas smogė 10 mln. gyventojų turinčiai Karibų baseino valstybei Haičiui. Neturtinga šalis prarado sostinę ir, o tai gerokai baisiau, šimtus tūkstančių savo piliečių. Naujausiais duomenimis, vien Port o Prense žuvusiųjų - 150 tūkst., bet galutinis skaičius gali būti ir didesnis.

Gydytojai perspėjo, kad po žemės drebėjimo Haityje liks visa karta neįgalių žmonių, kuriems amputuotos galūnės. Mažiausiai 200 tūkst. nukentėjusiųjų neteko arba dar neteks bent vienos galūnės. Organizacija "Gydytojai be sienų" teigia, kad pastarąjį kartą tiek daug amputacijų chirurgai atliko tik per Krymo karą XIX amžiuje. Prie didžiausios Port o Prenso universitetinės ligoninės būriuojasi minios žmonių. Jie maldauja apsaugos, kad juos įleistų gydytis.