gerovės valstybė

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės.

Greit sueis treji metai nuo to, kai tuomet dar tik kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda rinkėjams pristatė penkis pažadus, kurių įgyvendinimas esą paverstų Lietuvą gerovės valstybe. Tiesa, lyginant prezidento tikslus su dabartiniais Lietuvos rodikliais, progresas atrodo nedidelis. Ekonomistai ir politologai gana skeptiškai vertina ir prezidento anuomet išsikeltus tikslus, kurie labiau primena premjero pareigas, ir pasiektą rezultatą, kurį lėmė ne politiniai sprendimai.

Prezidento Gitano Nausėdos lūpose svarbiausi žodžiai – gerovės valstybė. Nors apie šią siekiamybę šalies vadovas kalba jau pusantrų metų, trečiadienį jis surengė net spaudos konferenciją – vėl išdėstė savo viziją ir priminė būsimiems valdantiesiems per kadenciją jos nepamiršti. Tiesa, pagal išvardytus punktus egzaminuoti būsimųjų ministrų G. Nausėda nežada. Rinkimus laimėjusios partijos prezidento vizijos nebrokuoja.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pristatė savo gerovės valstybės viziją. Šalies vadovo siekiai – mažėjantis skirtumas tarp regionų ir sostinės gyventojų atlyginimų, Lietuvos moksleiviai po dešimtmečio turės būti tarp pažangiausiųjų pasaulyje, valdžios sprendimai bus vertinami per aplinkosaugos prizmę, bus siekiama pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo. „Lietuvos rinkėjai pasirinko, ką nori matyti prie valstybės vairo artimiausius ketverius metus.

Gerovės valstybės akcentas metiniame pranešime parodo prezidento Gitano Nausėdos siekį išlaikyti pasirinktą kryptį, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Gerovės valstybės siekius gali komplikuoti koronaviruso protrūkis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiuo metu situacija įgyvendinti gerovės valstybės siekius yra tikrai labai palanki, ją galėtų komplikuoti, be jokios abejonės, koronaviruso protrūkis“ – interviu Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovas.

Ekonomistai teigia jau bent du dešimtmečius parlamentarams ir Vyriausybės vadovams siūlantys, kaip spręsti Lietuvoje įsisenėjusias problemas – pajamų nelygybę, skurdą, mokesčių, pensijų ir atlyginimų klausimus, – tačiau į jų pasiūlymus neįsiklausoma. Būdų spręsti šias problemas – ne vienas, tačiau esminis keblumas, anot ekonomistų, – niekas nenori kreipti dėmesio į mūsų pagrindines bėdas ir imti jas judinti.

Vyriausybės Seimui pateiktas kitų metų biudžeto projektas yra svarbus, bet nepakankamas žingsnis Lietuvai judant link gerovės valstybės, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Dabartinio pavidalo kitų metų biudžeto projektą laikau svarbiu, nors nepakankamu, žingsniu Lietuvai judant link gerovės valstybės“, – teigė jis.

Gerovės valstybę kurti žadantis prezidentas G. Nausėda nusitaikė į turtuolius ir siūlo padidinti jiems mokesčius. Šalies vadovas užsimojo pakratyti ne tik akcininkų ar būsto savininkų, bet ir individualiai dirbančiųjų kišenes. Jie dirba panašų darbą kaip samdiniai, tačiau kaltinami mokesčių sumokantys triskart mažiau. Tačiau Seime jau abejojama, ar prezidento planas išdegs, mat turtuoliai moka skaičiuoti pinigus ir nesnaudžia.