gamta

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Romantiškas pasivaikščiojimas vakare, pavyzdžiui parke palei upę ar išvyka į gamtą gali būti puiki proga pasimaitinti. Tik ne jums – o kraujasiurbiams uodams, erkėms, įvairiems mašalams. Kelių kraujo lašų gal ir nebūtų gaila, jeigu ne niežulys, alerginė reakcija po įkandimo, o kur dar erkių platinamų ligų pavojai.

Švenčionių kraštas ne vieną keliautoją lietuvį gali nustebinti dėl savo unikalios gamtos ir nemokamų lankomų objektų. Šioje netoli Vilniaus esančioje savivaldybėje lankėsi ir TV3 kelionių laidos „Sveiki atvykę“ kūrybinė grupė, o čia juos bene labiausiai nustebino įstabaus grožio piliakalnis ir pažintinis takas. Šis nuostabus piliakalnis stūkso Sirvėtos regioniniame parke, nediduko Mergežerio ežero pakrantėje.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Minijos senlėnio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Lapių kaimo, Klaipėdos rajone užfiksuotas itin retas gyvūnas.  Apie užfiksuotą lūšį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.  „Gediminas Juozapaitis ką tik atsiuntė vaizdelį per savo namų langą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmą kart fiksavau lūšį su dviem jaunikliais ten prieš du metus ir tai atrodė neįtikėtina.

Biotechnologijų kompanijos „Oxitec“ vadovaujamas svarbus projektas išleido genetiškai modifikuotus uodus Floridos valstijoje. Tai pažymi pirmąjį kartą, kai genetiškai modifikuoti uodai buvo paleisti į gamtą JAV. Tai buvo padaryta tam, kad uodai kovotų su Aedes aegypti uodų rūšimis, atsakingomis už platinamų ligų, tokių kaip dengės karštligė ir Zika, plitimą regione.

15 į šiaurę keliaujančių laukinių Azijos dramblių pirmadienį vietos miške Kunmingo mieste sugulė poilsiui. Azijinių dramblių banda jau ilgiau nei metus keliauja per Kiniją, o juos šiuo metu stebintys Junano miško ugniagesiai sako, kad per 12 dienų tai buvo pirmas kartas, kai jie visi kartu sugulė miegui. Dramblių banda bepilote skraidykle buvo nufilmuoti pirmadienį, maždaug 7 val. ryto, kai ramiai snūduriavo ant žemės.

Nenuostabu, kad modernioje gatvių šviesų, darbo problemų ir ryškių telefonų ekranų aplinkoje vis daugiau žmonių patiria sunkumų užmiegant. Tačiau kaip teigiama naujame tyrime, savaitgalis gamtoje gali būti puikus šios problemos sprendimas. Žurnale „Current Biology“ publikuoto tyrimo metu viena grupė žmonių praleido savaitgalį Kolorado valstijos „Eagles Nest Wilderness“ miške, kol kita grupė liko savo namuose.

Narai gilyn į vandenį leidžiasi visai ne tam, kad pasigrožėtų povandeniniu pasauliu. Jie turi svarbią misiją – paleisti nedidelius, dryžuotus ryklius į laisvę. Tai – vadinamieji bambukiniai rykliai, kurie išsiskiria ne tik savo dryžuotu kūneliu, bet ir itin ilga uodega. Šie rykliai gamtoje nyksta. Ir viskas dėl žuvų kolekcionierių ir egzotiško maisto gurmanų.

Pakaunėje esanti garsioji gamtininko Tado Ivanausko Obelynė dar plačiau atveria duris lankytojams ir stebina kiekvieną užsukusį. Name gausu autentiškų eksponatų, nuo mokslininko medžioklės trofėjų iki asmeninių daiktų. O sodybą supa įspūdingas obelų sodas ir dendrologinis parkas.  Atverdamas duris į garsaus gamtininko, Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjo Tado Ivanausko vasaros rezidenciją Obelynėje Kauno rajono muziejaus vadovas sako, kad ši erdvė tikras lobynas.

Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė. Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus.

Praėjo laikai, kai erkių platinamomis ligomis galėjome užsikrėsti tik laisvalaikį leisdami miške. Ekspertai teigia, kad Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse dauguma žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia savo gyvenamoje aplinkoje – sodyboje ar kolektyviniame sode. Ką turime apie tai žinoti? Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį ar spalį, grybavimo sezono metu.

Vilniuje pirmadienio vakarą tarp gyvenamųjų namų pastebėtas klaidžiojantis briedis.  Su naujienų portalu tv3.lt nuotraukomis pasidalijęs skaitytojas sako, kad žvėris buvo pastebėtas Naujamiestyje, šalia Vingio parko.  Panašu, kad briedis neišsigando miesto šurmulio, mat klaidžiojo jis ne kur kitur, o tarp gyvenamųjų daugiabučių, kur nuolatos vaikšto žmonės.

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis.  Neprašytą svečią Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotoja telefonu įamžino ankstyvą rytą praėjusią savaitę. Su priešais takeliu ramiausiai žirgliojančiu briedžiu ji susidūrė kone akis į akį.

Pasirodo, kad bene visur auganti žolelė Veronica officinalis gali būti naudingesnė, nei įsivaizdavote. „Mano žolelės“ tinklaraščio autorė, žolininkė Jolanta sako, kad šis mažas ir smulkus augalėlis gali būti didelis pagalbininkas. „Veronika officinalis auga visur. Bet galėjote dėmesio neatkreipti. Labai mažutė, smulki, švelni. Tik dėl tų mėlynų akučių ir matoma. Bet akutės gali būti ir baltos, ir rožinės. Jų yra nesuskaičiuojama gausybė rūšių, bet visos jos naudingos.

Graikijos danguje virš įstabių senovės Korinto griūvėsių – supermėnulis. Mat prasidėjo vadinamoji „Gėlių pilnatis“. Mėnulis toks ryškus, kad net kalnus, ant kurių stūkso senovės graikų palikimas, apšvietė rožiniais atspalviais. Per „Gėlių pilnatį“ Mėnulis bus arčiausiai Žemės – net ir senovinė pilis prie jo atrodo visai mažytė. Pilnatis gavo šį pavadinimą, nes pasirodo tokiu pat metu, kai Šiaurės Amerikoje pražysta gėlės.

Džiugios žinios iš Australijos – po daugelio metų į žemyną ne tik grįžo „vietiniai“ Tasmanijos velniai, bet ir atsivedė jauniklių. Gamtosaugininkai tikisi, kad tai padės išgelbėti šių plėšrūnų populiaciją. Mat šiuo metu laukinėje gamtoje velniai gyvena tik Tasmanijoje, tačiau jie labai pažeidžiami navinikiam snukio vėžiui. Tasmanijos velnio patelės sterblėje – gimę jaunikliai. Tai – istorinis įvykis.

Maču Pikču sulaukė netikėtų lankytojų. Tiesa, atvykėliai istorine vieta mėgaujasi nesusimokėję už bilietus, bet panašu, kad Maču Pikču meras dėl to nepyksta. „Šios meškos visada čia gyveno“, – sakė Darwin Baca, Maču Pikču meras. Atrodo, kad mama ir jos jauniklis nė nenutuokia, kokioje svarbioje vietoje atsidūrė. Neskubėdami jie laipioja ant XV a. Inkų griuvėsių, tyrinėja juos supančią gamtą ir mėgaujasi ramybe, kol aplinkui nėra turistų.

Mokslininkai Pietų Amerikos Ekvadoro atogrąžų miške atrado retą, naują miniatiūrinę, gaudyklę-žandikaulį turinčią skruzdėlę. Naujas vabzdys buvo pavadintas Strumigenys ayersthey, aktyvisto ir menininko Jeremy Ayerso, kuris mirė 2016 m., garbei. Skruzdė yra tikrai unikali ir išsiskiria iš savo genties, kurioje yra daugiau kaip 850 rūšių.

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi išsigandusi nidiškė pensininkė Danguolė. Moteris pasakojo, kad atvykusią į Klaipėdą ją vidury miesto užpuolė ir kaip reikiant apkapojo varna. „Pasijutau tarsi Alfredo Hičkoko siaubo filme. Pirmą kartą gyvenime susiduriu su tokiu reiškiniu. O gal ji pasiutusi ir mane užkrėtė?“ – svarstė nidiškė. 70-metė Danguolė pasakojo, kad nemalonus incidentas įvyko trečiadienį, kai ji Klaipėdoje ėjo link Senosios perkėlos.

Ketvirtadienio vakare, apie 23 val. Švėkšnos apylinkių miškuose tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įtaisyta kamera užfiksavo neįtikėtiną vaizdą – laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką. Įvykį patvirtino klubo narys Vidas Mauricas. Pasak vyriškio, šiuose kraštuose jau labai seniai niekas neatsimena tokio vaizdo.

Pabodo šaltas oras? Norisi kardinaliai pakeisti aplinką? Gyventi amžinoje vasaroje, kur nuostabi gamta, ore tvyranti atsipalaidavimo nuotaika? Havajai gali tapti puikiu pasirinkimu. Kone kiekvienas žmogus susimasto, kad gyvenimas tapo gana nuobodus, kankina rutina, o širdis vis dar trokšta nuotykių, naujų potyrių bei pažinimo džiaugsmo.

Gamtoje yra pastebima aiški tendencija – daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau už patinus. Žmonės nėra išimtis: vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 74,2 metai, o vyrai vidutiniškai gyvena 69,8 metus. Dažnai šį skirtumą bandoma paaiškinti įvairiais aplinkos arba socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, kad vyrai atlieka pavojingesnius darbus, mėgsta rizikuoti arba tiesiog mažiau rūpinasi savo sveikata. Tačiau darosi aišku, kad tai galimai yra susiję su dvigubu lytinių chromosomų skaičiumi.

Medžiotojai pastaraisiais metais vis daugiau išgelbėja į vielas ar tvoras įsipainiojusias stirnas ir kitokius kanopinius. Sako, ir anksčiau tokių gelbėjimo operacijų būdavo, tačiau dabar – daug dažniau, mat kanopinių populiacija yra smarkiai yra išaugusi. Žvėrys įsipainioja į ūkininkų per žiemą paliktus tinklus, jų kartais jau ir nepavyksta išgelbėti. Dramatiška laukinių žvėrių gelbėjimo operacija nufilmuota netoli Marijampolės, laukuose.

Žąsis Thomas iš Naujosios Zelandijos, buvo garsusis Velingtono gyventojas. Akla, homoseksuali ir tarprūšinę poliamoriją mėgusi žąsis, kurios gyvenimo istorija pavergė ne tik vietos gyventojų, bet ir viso pasaulio širdis. Thomas pirmą kartą išgarsėjo, kai buvo dar jaunas žąsinėlis Vaimanu lagūnoje. Ten buvo pastebėta, kad jis vengia kitų žąsų ir verčiau renkasi juodosios gulbės patino, vardu Henris, draugiją. Pora kartu išbuvo net 18 metų, iki kol pasirodė juodoji gulbė Henrietta.

Klaipėdoje actekų palikimas – miesto centre plūduriuoja dirbtinė sala. Joje mokslininkų pasodinti augalai valo orą bei vandenį. Sala turėjo tapti ir puošybos elementu, tačiau čia pasodintus gražius, egzotiškus augalus uostamiesčio antys suprato kaip pietus ant vandens ir juos lyg niekur nieko sulesė. Į dirbtinę salą Klaipėdos centre prie Jono kalnelio keliasi uostamiesčio universiteto mokslininkas. Ji – tikrų tikriausias actekų palikimas.

Kartais žmogų gali lydėti nesėkmės, tačiau Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio parko prižiūrėtojui Roy‘ui Sullivanui, tikriausiai, nesisekė labiausiai. Per savo 71-erius gyvenimo metus nuo 1912 m. iki 1983 m., R. Sullivanas buvo net septynis kartus nutrenktas žaibo. Laimei, jis visus kartus išgyveno. Manoma, kad vyras iš viso buvo nutrenktas aštuonis kartus, tačiau jis nesugebėjo įrodyti pačio pirmo tokio incidento, kuris, kaip teigiama, įvyko dar jo vaikystėje.

Kol atšilus orams dažnas galvoja, kokias daržoves sėti, kiti – jau ima pavasarinių smidrų derlių, mat ūkininkų laukuose pumpurus jau leidžia baltieji, žalieji ir violetiniai šparagai. Už egzotiškosios šakninės daržovės ryšulėlį po žiemos išsiilgę lietuviai negaili pakloti ir virš 10 eurų. Lietuvių ūkininkai trina rankomis, nes populiarėja ir kitokios daržovės – į madą vėl grįžta rabarbarai. Šiaulietės Jurgitos Krištopaitienės ūkyje jau stiebiasi pirmieji smidrų ūgliai.

Į Lietuvą vėl užklydo mūsų miškuose labai retai sutinkamas svečias – rudasis lokys – jau kelias dienas lepečkojis svečiuojasi Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo. Medžiotojai juokauja, kad geriau dabar nosies į mišką nekišti. Gamtininkai sako, kad Lietuvoje tokie svečiai galėtų pasilikti ir ilgiau. Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros.

Jūs turėtumėte šlapintis duše. Ir ne tik todėl, kad tai darydami galbūt pajaučiate išlaisvinantį ir kiek maištingą adrenalino antplūdį. Tai reiktų daryti, nes taip galite bent šiek tiek pagelbėti planetai. Pagalvokite apie tai matematiškai. Kiekvieną kartą po šlapinimosi tualete reikia nuleisti vandenį. Nors po tuštinimosi iš bakelio reikia išleisti didelį kiekį vandens, šlapimui jo reikia labai nedaug.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Mažiausiai 97 proc. mūsų planetos Žemės paviršiaus yra ekologiškai pažeisti ir sutrikdyti žmogaus veiklos. Ši žiauri statistika buvo paskelbta žurnale „Frontiers in Forests and Global Change.“ Terminas „ekologiškai nepažeistas“ neturi jokio tikslaus apibrėžimo, tačiau paprastai jis yra vartojamas kalbant apie žemės plotus, kurie nebuvo sutrikdyti žmonių veiklos, ir kuriuose vis dar gyvena tokios gyvūnų populiacijos, kaip iki industrializacijos.

Pagalbos prireikė sužeistam, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytam vištvanagiui. Kaip paaiškėjo apžiūros metu, jis dar ir dresuotas, ruoštas medžioklei, mat ant kojų turėjo specialias odines kilpas.  Apžiūra plėšriajam paukščiui ne itin patiko. Tad teko prisimatuoti specialią kepurėlę, kad aplinkos nematytų ir patirtų mažiau streso. „Tai vištvanagis, vištvanagio patinas, jaunas paukštis, išsiritęs praėjusiais metais“, – sakė ornitologas Saulius Rumbutis.

Planuojant poligonų plėtrą, vis labiau bruzda gyventojai. Jonavos rajone kariškių žinion pateko net unikalus gamtos darinys – žemyninė kopa. Pamėgtą vietą siekiantys išsaugoti gyventojai rengia protestus, peticijas ir raštais atakuoja institucijas. Tad Krašto apsaugos ministerija jau švelnina toną ir garantuoja, kad kopa bus saugoma. Tik kada panorėję joje vaikštinėti žmonės negalės. Gyva grandine apie du šimtus žmonių apjuosia Dumsių kopą Jonavos rajone.

Šis pavasaris augalams šykšti saulės ir šilumos. O pirkėjai jau dairosi pirmųjų žiedų. Kas atlaisvinus judėjimo ribojimus tarp savivaldybių skuba tvarkyti giminių kapus, kas jau dairosi pirmųjų lietuviškų narcizų ir tulpių. Kol kas gėlių augintojai daugiausiai siūlo našlaites. Nors turguose jau žydi ir pelargonijos, gvazdikai, begonijos ir pirmosios surfinijos. Ramūno Valantino šeimos ūkio kūrenamuose daržovių šiltnamiuose tarp ridikėlių ir salotų lysvių pūpso ir keliolika tūkstančių našlaičių.

Skinderiškio dendrologinis parkas prie Šušvės upės Kėdainių rajone garsėja ne tik magnolijų gausa, bet ir turtingiausia Lietuvoje klevų kolekcija. Beje, pasakiško grožio žiedais pasipuošusios magnolijos, parke pašvietus saulutei, jau skleidžiasi, nepraleiskite pavasarinės žydėjimo magijos. Kėdainių rajone Skinderiškio dendrologinio parko prižiūrėtojas miškininkas Juozas Masionis pastarosiomis dienomis neatsigina lankytojų skambučių. Mat pats metas kada turi žydėti gražuolės magnolijos.

Rokiškio rajone netoli Žiobiškio vilkai prasikasė aptvarą ir išpjovė didžiulę laikomų danielių bandą. Žvėrelius laikantis ūkininkas neteko net 31 kanopinio žvėries ir patyrė mažiausiai 10 tūkst. eurų nuostolių. Didžiulę 70 danielių bandą aptvare netoli Žiobiškio laikantis rokiškėnas Simonas Lasys šią savaitę neteko beveik pusės augintinių. Prie aptvaro atvažiavęs vyras nustėro, kai jame iš po nakties išvydo išguldytus danielius. Dešimtys žvėrių paplūdę krauju tysojo pievoje.

Šiais metais numatomas tikras superpilnačių paradas. Pirmąją, Sliekų superpilnatį, buvo galima stebėti kovo mėnesį, o antrąja pasaulis grožėjosi praėjusiomis naktimis, kuomet ji suspindo visu savo grožiu. Balandžio pilnatis dažniausiai vadinama rožine pilnatimi, dėl pražystančių rožinės spalvos gėlių (ylalapių flioksų), tačiau įvairiose kultūrose pilnačių pavadinimai skiriasi pagal vyraujančius gamtos virsmus.

Druskininkuose pražydo plantacijos narcizų. Jau dešimt metų kiekvieną pavasarį kurortas sutinka kvapniais žiedais, tačiau šiemet narcizų kaip niekad daug. Miesto gėlininkai dar jų pasodino, tad šiuo metu galvas kelias keli milijonai narcizų žiedų. Orai šiluma kol kas nelepina, tačiau Druskininkuose net ir šiokią dieną vaikščiojančių netrūksta. Ypatingu traukos objektu tapo Vijūnėlės parke žydintys narcizai. Jų čia tikra plantacija. Žmonės atvažiuoja pasigrožėti ir iš kitų miestų.

Naujausi atmosferos anglies dioksido matavimai rodo, kad žmonija sumušė dar vieną pavojingą klimato krizės rekordą. Vidutiniškai kovo mėn. ore buvo 50 proc. daugiau anglies dioksido nei prieš pramoninę revoliuciją. Nepaisant mažesnio išmetamųjų teršalų kiekio 2020 m., šis padidėjimas yra žymus. Anglies dioksido koncentracija ore keičiasi kiekvieną mėnesį, o didžiausia būna apie gegužę.

Nors anksčiau nykstančių ir dėl to saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių daugėdavo, šįkart jų sumažėjo net keletu šimtų. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad rūšys atsikūrė. Pavojingai nykti pradėjo, todėl į Raudonąją knygą įrašytos kai kurios paukščių rūšys, pavyzdžiui, gerai žinomos kurapkos. O mūsų miškuose vis dažniau užklystantys lokiai, galima sakyti, išsikovojo vietą Raudonojoje knygoje, nes anksčiau jau buvo nurašyti kaip visai išnykę.

Tailande budistų vienuoliai minėdami Žemės dieną uždegė šimtus tūkstančių žvakučių ir iš jų sudėliojo milžinišką piešinį, kuris pateko į Gineso rekordų knygą. Žemės dienos proga jos virto milžinišku piešiniu, kuriame vaizduojamas mūsų planetos fone medituojantis žmogus.

Aliaskoje dangus nušvito rožine ir žalia spalvomis, mat čia pasirodė šiaurės pašvaistė. Būtent ši pašvaistė vadinama „Ovaliąja Aurora“. Tai tikras džiaugsmas gyventojams, mat ryškiaspalvių pašvaisčių sezonas jau eina į pabaigą. Tiesa, sezonas trunka gana ilgai – Aliaskoje dangus rugpjūčio–balandžio mėnesiais taip nušvinta bent tris naktis per savaitę. Šiaurės pašvaitėmis pasigerėti galima virš šiauriausių ir piečiausių Žemės regionų.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, šiemet ir vėl vilniečius vilioja miesto centre pražydusios sakuros.  Kviečiame pasižvalgyti nuotraukų galerijoje:  Tiesa, šiemet sakuros pražydo kiek vėliau – praėjusiais metais medžiai žiedais aplipo jau balandžio pradžioje.  Japonijoje jos pražydo anksčiausiai per daugiau kaip 1200 metų  Japonijoje sakuros šiemet pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų.

Kviečiame pamatyti itin retos rūšies riestanosę bezdžionėlę, visus stebinančia savo išskirtine išvaizda. Mokslininkų džiaugsmui, Kinijoje viena jų atsivedė ilgai lauktą jauniklį. Itin reta ir kruopščiai saugoma – auksinė riestanosė bezdžionėlė ir jos jauniklis. Kartu su pandomis ir takinais, šie gyvūnai laikomi Kinijos nacionaliniu pasididžiavimu.

Šylant oras prie jūros plūsta ne tik poilsiautojai. Baltijos bangas bei smėlį pamėgo ir bebrai. Atėję prie vandens šie graužikai lyg niekur nieko nusiprausia ir patraukia savais keliais. Tokius neįprastus vaizdus fiksuojančius klaipėdiečius medžiotojai įspėja – norintys geresnio kadro ar nuotraukos gali likti ir be pirštų. Besiprausiantį bebrą išvydo pajūriu išėjusi pasivaikščioti klaipėdietė Deivyda. Mergina iš pradžių nesuprato koks tai gyvūnas ir ką jis ten daro: „Buvo toks rūkas.

Po ilgos žiemos miego Dzūkijoje pradėjo lįsti baliniai vėžliai. Šie reti ir saugomi gyvūnai daugiausia ir gyvena šiame regione. Vos prašilus, iš žemėje paslėptų dėtaviečių, pradeda ropoti jaunikliai. Jie iš kiaušinių išsirito dar rudenį, po storu sniego apklotu peržiemojo ir dabar paleisti į namais tapsiančias Dzūkijos pelkes. Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė balinių vėžlių mažyliams – kaip antra mama. Moteris su kolegomis rūpinasi šių retų ir saugomų gyvūnų populiacija.

Pavasario šilumai pažadinus varles ir rupūžes šokuojančios šaltakraujės skuba į nerštavietes nepaisydamos gatvių ir kelių, tad vairuotojai raginami būti itin atidūs. Šis metas ne tik varliagyvių migracijos, bet ir meilės laikas. Kuo ypatingi šių kurkiančių pievų ir kūdrų  gyventojų santykiai? Kasmet šalies keliuose žūsta dešimtys tūkstančių pavasarį migruojančių varlių bei rupūžių.