Kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas, klimatologas dr. Donatas Valiukas, dabar oro sąlygos palankios formuotis viesulams, o toks reiškinys šiltuoju metų laiku – visiškai normalus.
„Tai šiltojo laikotarpio reiškinys – reikalinga šiluma, reikalinga šilto ir šalto oro sandūra ir kad būtų drėgmės, paprastai būna audros debesys. Viesulai kažkur nuo gegužės vidurio yra normalu, o vasaros laikotarpis – birželis, liepa, rugpjūčio pirma pusė – tai yra normalu. Dabar ilgai kaitina saulė, vyksta konvekcija, todėl susidaro viesulai“, – aiškino dr. Donatas Valiukas.
Viesulai – šiltojo sezono svečias
Viesulas susidaro susidūrus šiltam ir šaltam orui, tačiau svarbiausias aspektas jam susiformavus – jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Viesulo piltuvui nusileidus iki žemės paviršiaus, padaroma nemenka žala.
„Pats susidarymo principas – susiduria šiltas ir šaltas oras, yra nestabili atmosfera, todėl gaunasi toks susisukimas. Virš vandens susiformuoja netgi dažniau nei virš sausumos. Didžiausia žala, jei viesulas, jo piltuvas, nusileidžia iki žemės paviršiaus. Jei jis nenusileidžia, žalos nėra.“
Klimatologo teigimu, šis reiškinys nėra toks retas – jį galima pamatyti kone kasmet, tačiau kartais viesulai matomi taip trumpai, jog jų užfiksuoti galima ir nespėti.
„Gali ir kiekvienais metais pamatyti, ne visada pamatom, nes kartais jie labai trumpai išsilaiko, priklausomai nuo to, kiek jis išsivysto. Kartais galima pamatyti, kaip jis vystosi, kartais išsivysto, bet tokios nuotraukos, kaip dabar buvo, jų kone kiekvienais metais galima pamatyti. Dabar ir galimybės leidžia, mobilūs telefonai, pakankamai geros kokybės nuotraukos.
Tikrai nuotraukų mačiau ir pernai, ir užpernai apie besiformuojančius viesulus. Bet vėlgi, čia yra pakankamai svarbu, jis pasiekia žemės paviršių ar ne. Šiuo atveju, panašu, jis nebuvo pasiektas“, – kalbėjo specialistas.
