fermos

Seimui antradienį ketinant svarstyti siūlymą nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo šalininkai tai vadina jo nacionalizavimu. Anot jų, numatytos kompensacijos uždaromo verslo savininkams yra per mažos.    Kai kurie politikai mano, kad fermas norima uždaryti vadovaujantis dezinformacija ir propaganda pagrįstais motyvais.   Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.

Valdantieji jau daugiau kaip metus negali apsispręsti, ką daryti su Lietuvos fermose auginamais ir galimai kankinamais kailiniais žvėreliais. Žemės ūkio ministerija svarsto kailinių žvėrelių verslą uždrausti tik po 4 metų, antraip esą tektų jų augintojams mokėti didžiules kompensacijas – pusšimtį milijonų eurų. Vyriausybė linksta kompensuoti mažiau – po eurą už vieną žvėrelį, kurių Lietuvos fermose apie pusantro milijono.

Lietuvos kiaulių augintojai skundžiasi, kad netrukus turės bankrutuoti, o pusė milijono kiaulių tiesiog išskersti. Išbrangus energijai ir pašarams, kiaulių auginimas esą tapo nuostolingas. Ūkininkai reikalauja skubios vyriausybės paramos. Be milijoninių subsidijų, esą 90 proc. verslininkų tiesiog bankrutuos. Tačiau vyriausybė pinigų kiaulių augintojams dalinti neskuba ir ketina įdėmiai skaičiuoti, kiek jų skundai pagrįsti.

Pasauliui ieškant būdų, kaip sumažinti oro taršą, norvegai sugalvojo pakratyti galvijų mėšlą žaibais. Skamba keistai, bet tai ne juokas – norvegai sukūrė aparatą, kuris karvių srutas krečia milžiniškos galios plazmos iškrova ir dar pripildo azotu. Srutos tampa nekenksmingos aplinkai ir net naudingos – jomis galima tręšti laukus. Galvijų fermos – tai ne tik pienas ir mėsa, bet ir milžiniška aplinkos tarša.

Dėl neregėtos karščio bangos Graikijoje midijų produkcija atsidūrė pavojuje. Moliuskų augintojai iš vandens midijas ištraukia jau išvirusias arba tik jų kiautus. Graikai baiminasi, kad dėl klimato krizės midijų fermoms iškilo pavojus. Iš jūros žvejys Stefanos su kolegomis traukia midijas, tačiau jas pravėrus paaiškėja, kad jų kriauklės – tuščios. „Dvidešimt penkeri metai auginant midijas, bet mes šito nesitikėjome, net negalėjome įsivaizduoti.

Viduryje miško, vos keli kilometrai nuo Alcoa greitkelio Tenesyje, stūkso spygliuota viela aptvertas 1 hektaro plotas. Šiame plote, į kurį tikrai nepatariama eiti jautrios psichikos žmonėms, yra įsikūrusi pirmoji pasaulyje „kūnų ferma“, skirta kūno irimo procesams tirti. Kai kurie lavonai ten paliekami atvirame lauke, kiti – uždaromi automobilių bagažinėse ar panardinami po vandeniu. Tuomet juos atidžiai stebi mokslininkai, norėdami sužinoti, kas su kūnu vyks toliau.

Kiaules ir vištas auginantys stambieji ūkininkai pandemijos laikotarpiu teigia esantys užmiršti, gyvulių fermos tuščios. Užsidarius Lietuvos ir užsienio restoranams, jų produkcija tapo niekam nebereikalinga. Visiškai veiklą sustabdė jau penki paukštininkystės ūkiai. Gyvulių augintojai baiminasi, kad po pandemijos gali jau nebeatsitiesti, todėl lietuviams teks valgyti lenkišką produkciją, o lietuviški mėsos ūkiai žlugs. „Augindavome broilerius.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Lietuvoje kol kas nenustatytas nė vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejis kailinių žvėrelių ūkiuose, skelbia tyrimus atlikusi Maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot jos, pastarąją savaitę ištyrus  71 mėginį iš įvairiose šalies vietose esančių audinių ūkių, visų rezultatai dėl Covid-19 – neigiami. Audinės dėl koronaviruso buvo tiriamos prevenciškai, kai Danijos, o vėliau ir Ispanijos, Italijos, JAV, Nyderlandų, Švedijos ir Graikijos audinių fermose buvo nustatyta šio viruso protrūkių.