evaldas narbuntovičius

Liepos antra pusė – laikas, kai gyvenamosios vietos dar neturintys studentai leidžiasi į aktyvias jos paieškas. Kokios būsto nuomos galimybės ir kainos jų laukia? Studentai gali rinktis tarp keleto būsto variantų – buto nuomos, bendrabučio, kambario nuomos pas šeimininkę arba didesnio buto nuomavimo kartu su draugais. Kiekvienas iš šių variantų turi privalumų ir trūkumų.

Savaitgaliai ir atostogos gamtoje. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios perkamos sodybos, vasarnamiai, sodo nameliai arba butai pajūryje, vadinamieji antrieji namai. Minėtą priežastį nurodė 44 proc. antrus namus turinčių lietuvių. Kas penktas apklausos dalyvis tokius objektus pirko kaip investiciją į ateitį, t. y. nuomai arba pardavimui. Kiek daugiau nei trečdalis – 34 proc.

Nuosavas namas netoli parko arba miško, su didele mansarda, apstatytas minimaliu skandinavišku stiliumi. Toks yra lietuvių svajonių būstas, parodė lapkričio pabaigoje atlikta nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt apklausa. Tiesa, net 85 proc. apklausos dalyvių prisipažino, kad šiuo metu savo svajonių namuose negyvena. Jei turėtų visas galimybes, nuosavame name norėtų gyventi net 70 proc. lietuvių. Kur kas mažiau – tik 8 proc.

 50 tūkst. eurų. Kokį sklypą už tokią sumą galima įsigyti sostinėje, o kokį – mažesniame Lietuvos mieste? Šiuo metu Vilniuje už tokią kainą įmanoma nusipirkti nedidelį – 12 arų – namų valdos sklypą, pavyzdžiui, Naujojoje Vilnioje. O štai Šiauliuose galima rasti net tris kartus didesnį sklypą naujai suformuotame gyvenamųjų namų kvartale – su įspūdingu vaizdu į Bubių tvenkinį, pliažu ir atskira prieplauka, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Turėdami galimybę rinktis – senas dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje ar tiek pat kainuojantis naujas trijų kambarių butas miegamajame rajone – dauguma lietuvių (64 proc.) pasirinktų pastarąjį variantą. Kitaip tariant, Pilaitė ar Jeruzalė žmonėms atrodytų patraukliau nei Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas. Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai.

 Standartinis, gerai įrengtas skandinaviško stiliaus butas šalia miško arba parko ir kuo aukščiau – apie tokį butą svajoja dauguma lietuvių, parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa. Jei leistų visos galimybės, lietuviai labiausiai norėtų gyventi ne pačiame centre, tačiau netoli nuo jo esančiame prestižiniame rajone. Tokį norą išreiškė 28 proc. apklaustųjų. Kiek mažiau – 25 proc. – respondentų svajotų apie būstą toliau nuo miesto šurmulio, priemiestyje.

2014-aisiais nekilnojamojo turto rinkoje vyravo euforija dėl atsigaunančios rinkos ir lengva nežinia dėl artėjančio euro. Butų dygo daugiau nei jų buvo spėjama parduoti. Kainos svyravo, bet veik nepastebimai. O ką būsto rinkai žada 2015-ieji metai? Kaip sako Evaldas Narbuntovičius, nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt projekto vadovas, radikalių permainų nebus, tačiau tikėtis stabilumo – būtų neprotinga. Čia pateikiamos 5 nekilnojamojo turto rinkos prognozės šiems metams.

Norint įsigyti standartinį dviejų kambarių butą Vilniuje, vidutinį atlyginimą gaunančiam šio miesto gyventojui tektų dirbti 11 metų. Tai – kone ketvirtdalis lietuvio darbingo amžiaus (nuo 16 iki 63 m.). Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenimis, vidutinė dviejų kambarių buto kaina Vilniuje šiuo metu siekia 275 tūkst. litų, arba 134 vilniečio atlyginimus. Vieno kvadratinio metro buto vidutinė kaina Vilniuje šiuo metu siekia 5 tūkst.