Europos Sąjunga

Penktadienį priešais laikraščio redakciją Stambule nušovus Turkijos armėnų žurnalistą Hrantą Dinką, kurį už kitokį požiūrį į 1915-1918 metais vykdytas armėnų žudynes persekiojo nacionalistų grupės ir teismai, į Stambulo ir Ankaros gatves plūstelėjo tūkstančiai protestuotojų.

Turkijos armėnų redaktorius Hrantas Dinkas, pernai teistas už Turkijos identiteto įžeidimus, penktadienį nušautas priešais savo laikraščio redakciją Stambule. H.Dinką, prieštaringai vertintą rašytoją ir žurnalistą, kuris dažnai imdavosi armėnų ir turkų santykių temos bei tapo nacionalistų neapykantos taikiniu, Stambulo centre nušovė nenustatytas užpuolikas tuo metu, kai H.Dinkas išėjo iš savaitraščio "Agos" redakcijos - apie 16 val. vietos (15 val.

Tbilisis siekia, kad į Gruzijos ir Pietų Osetijos bei Gruzijos ir Abchazijos konfliktų sureguliavimą įsijungtų Europos Sąjunga (ES) ir JAV, ir ragina Maskvą liautis kurstyti separatistinius režimus spekuliuojant Kosovo tema.

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas Rene van der Lindenas (Renė van der Lindenas) išreiškė įsitikinimą, kad Baltarusijos ir Rusijos konfliktas energetikos srityje daugiau nepasikartos.

Artimųjų Rytų taikos ketverto derybininkai vasario pradžioje ketina surengti susitikimą, kuriame bus aptartas pasirengimas vėliau įvyksiančioms Izraelio ir palestiniečių lyderių deryboms, trečiadienį pranešė JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais).Pirmadienį C. Rice sakė, kad pakvies Izraelio vyriausybės vadovą Ehudą Olmertą ir palestiniečių prezidentą Mahmoudą Abbasą (Mahmudą Abasą) neoficialių derybų, kuriose bus aptarti keliai, kaip įkurti Palestinos valstybę.

Jungtuvės taip ir neįvyko, sąskaita už dujas išaugo dvigubai, bet nei tas, nei anas, matyt, negali išmušti iš vėžių politiko, kurį Vakarai vadina "paskutiniu diktatoriumi Europoje". Toks titulas reiškia, kad nieko blogesnio Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau nebelaukia. Naujametės politinės rietenos su pagrindine rėmėja Rusija baigėsi Minskui gyvybiškai svarbių gamtinių dujų kainų šuoliu ir subsidijų iš Maskvos, užtikrinančių beveik pusę įplaukų į Baltarusijos iždą, sumažinimu.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Laimonas Talat-Kelpša šią savaitę vyksta į Uzbekistaną, kur dalyvaus politinėse konsultacijose su šios šalies diplomatais.Trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiančiuose susitikimuose su Uzbekistano užsienio reikalų ministru Vladimiru I.Norovu ir ministerijos atstovais bus aptartos politinio, ekonominio, kultūrinio šalių bendradarbiavimo perspektyvos, pranešė URM.

Pietryčių Azijos šalys šeštadienį padėjo pagrindus ekonominio ir politinio bloko formavimui, pasirašė kovos su terorizmu konvenciją, bet nepriėjo bendros nuomonės dėl Mianmaro, kuriame pažeidinėjamos žmogaus teisės.Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) nutarė penkeriais metais anksčiau (iki 2015 metų) pasiekti regiono ekonominę integraciją, suformuoti laisvosios prekybos zoną bei paversti asociaciją taisyklėmis pagrįsta organizacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nėra "nepriekaištingas demokratas", mano Vokietijos kanclerė Angela Merkel, laikydamasi kitokios nei jos pirmtakas Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) nuomonės.

Bangladešo prezidentas Iajuddinas Ahmedas (Jajudinas Ahmedas) ketvirtadienį paskelbė paliekąs savo postą, praneša britų korporacija BBC. Prieš tai jis informavo, kad vėlesniam laikui atidedami parlamento rinkimai, turėję vykti sausio 22 dieną, taip pat įvedė šalyje nepaprastąją padėtį. Šie įvykiai šalyje susiję su politinės krizės paaštrėjimu, kurį lėmė netikėtas opozicijos sprendimas boikotuoti parlamento rinkimus.

Kartu su Bulgarijos ir Rumunijos priėmimu į Europos Sąjungą (ES) susidarė dabar galiojančios Nicos sutarties apibrėžta situacija – kai Sąjungą sudarys 27 šalys narės, Europos Komisijos narių skaičius (cituoju Sutarties protokolą apie ES plėtrą) „...turės būti mažesnis nei šalių narių skaičius. Komisijos nariai turės būti renkami pagal rotacijos sistemą, besiremiančia lygybės principu, kurio įdiegimo tvarką vienbalsiu sprendimu nustatys Taryba.

Paniškas susirūpinimas, ar Europa nepateks į energetinius Rusijos voro tinklus, nėra naujas dalykas, tvirtina britų dienraštis „The Times“ (http://timesonline.co.uk). Šaltojo karo įkarštyje JAV Centrinę žvalgybos valdybą neramino iš Sovietų Sąjungos į Europą tiesiami dujotiekiai ir naftotiekiai. Ypatingą susirūpinimą kėlė 4,6 tūkstančių kilometrų ilgio dujotiekio, jungiančio milžinišką gamtinių dujų telkinį Urengojuje su Centrinės Europos šalimis per Ukrainą, statybos planas.

JAV mokslininkams skelbiant esą klonuotų gyvulių mėsa ir pieno produktai yra saugūs vartojimui, Europos Sąjunga ir Lietuva į tai žiūri skeptiškai.Kol kas nėra jokių galimybių, kad klonuotų gyvulių mėsa artimiausiu metu pasiektų Lietuvos parduotuvių lentynas, rašo dienraštis "Verslo žinios"."Nėra net teorinių galimybių, kad klonuotų gyvulių mėsa patektų ant mūsų stalo.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) apsižiūrės, ar sąlygos palankios Artimųjų Rytų taikos tarpininkų ketverto susitikimui, tokius Vokietijos kanclerės Angelos Merkel žodžius trečiadienį cituoja spauda. Penktadienį C.Rice išvyksta vizitų po Artimuosius Rytus ir Europą, kurių metu stengsis atgaivinti taikos tarp Izraelio ir palestiniečių pastangas bei sieks arabų paramos stabilizuojant padėtį Irake.

Europos Sąjunga (ES) pagal naująją energetikos politiką, kuria siekiama kovoti su pasauliniu atšilimu, turėtų iki 2020 metų bent 20-čia proc. lyginant su 1990-aisiais sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, trečiadienį nurodė Europos Komisija.Komisija paragino išsivysčiusias viso pasaulio valstybes iki 2020 metų 30-čia proc. sumažinti šių dujų išmetimą ir sakė, kad ES viršys numatytus 20 proc., jei kitos valstybės paseks šiuo pavyzdžiu.

Po keliolikos metų jaunų žmonių Lietuvoje bus kone perpus mažiau, rodo tyrimai. Jaunimo mažėjimas skaudžiai smogs ir taip senkančiai darbo rinkai, privers perrašyti ne vieną verslo planą: gamybą sparčiau kelti į kitas šalis, o prekybininkus ir paslaugų teikėjus persiorientuoti garbingo amžiaus žmonių poreikių link, antradienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.Prognozuojama, kad jau šiemet aštuoniolikmečių bus 2,3 tūkst. mažiau, lyginant su praėjusiais metais.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) sekmadienį perspėjo, kad stabilumas Balkanų regione priklausys nuo to, kaip bus išspręstas Kosovo statuso klausimas, ir pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) visais įmanomais būdais stengsis užtikrinti taiką šioje Serbijos provincijoje.

Naujasis Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) antradienį, pirmąją savo darbo dieną šiame poste, nukrypo nuo tradicinio neigiamo šios pasaulinės organizacijos požiūrio į mirties bausmės vykdymą, kai pareiškė, kad kiekviena valstybė gali pati apsispręsti, ar ją uždrausti.

Vokietijos kanclerė Amgela Merkel komentaruose, kurie skelbiami trečiadienį, sakė, kad Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos turėtų labiau suderinti savo finansų rinkų taisykles, patentų įstatymus ir kitus ekonomikos mechanizmus. Interviu britų verslo dienraščiui "Financial Times", kurį davė prieš vizitą į Vašingtoną, A.Merkel pristatė Vokietijos pirmininkavimo ES ir Didžiojo aštuoneto (G-8) šalių grupei prioritetus. Vokietijos pirmininkavimas ES truks pusmetį, o G-8 - vienerius metus.

Šeštadienį kone visas pasaulis audringai reagavo į nuverstojo Irako diktatoriaus Saddamo Husseino gyvenimo pabaigą kartuvėse. Bene labiausiai dėl jo mirties džiūgavo paprastai tarpusavyje nesutaikomi priešininkai - JAV ir Iranas. Libija paskelbė gedulą. Europa egzekuciją kategoriškai smerkia. Savo poziciją išsakė ir Estijos bei Latvijos vadovai. Lietuvos oficialieji asmenys į šį įvykį nesureagavo.

Lapkričio mėnesį Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad G. Kirkilo Vyriausybė vertinama labiau teigiamai, negu neigiamai.Jos veiklai pritaria dauguma ne tik socialdemokratų, bet ir konservatorių rinkėjų. Svarbiausias darbas, kurio apklausos dalyviai laukia iš šios Vyriausybės – kova su korupcija.2006 m. lapkričio mėn.

Kalbos apie galimas derybas su Europos Sąjunga dėl Ignalinos atominės jėgainės veiklos pratęsimo yra per ankstyvos, mano Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas."Europos Sąjunga labai jautriai sureaguotų, jei mes pradėtume staiga peržiūrėti sutartį (stojimo į ES - BNS). Mes pirmiausia turime vykdyti įsipareigojimus, kurie susieti su Europos Sąjungos finansavimu Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.

Vienintelis priešnuodis nuo smurto plitimo - pilietinės visuomenės stiprinimas. Tai teigiama šeštadienį Vilniuje, Prezidento rūmuose vykusio tarptautinio intelektualų forumo "Pakantumas prievartai ir reformų sėkmė" išvadose. Forume dalyvavo Lietuvos, Rusijos, Serbijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos, Azerbaidžano ir kitų valstybių atstovai.

Lenkijos žiniasklaida plačiai komentuoja penktadienį Vilniuje užbaigtą Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" sandorį įsigijant įmonę "Mažeikių nafta". "Nupirkdamas lietuvių įmonę, "PKN Orlen" sustabdė Rusijos ekspansiją į Vakarų Europą ir pradėjo ilgalaikę kovą dėl išlikimo buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose", - rašo dienraštis "Gazeta Wyborcza". Anot dienraščio, Lenkijos koncernas perėmė praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje "visos sovietų liaudies", kaip buvo tvirt...

2006 m. birželio 23 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Dėl veiksmų saugesnės Europos labui“ ir pasiūlymus ES Tarybos rekomendacijai dėl nelaimingų atsitikimų ir traumų prevencijos. Šis straipsnis parengtas Europos Parlamento narės dr. Laimos Andrikienės kalbos per „Žinių radiją“ laidoje „Dienos klausimas“ (2006 06 27) pagrindu.

Žmogaus teisių pažeidinėjimai, problemiški santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, silpna ekonomika – tai tik keli klausimai, kuriuos tektų spręsti visoms ES valstybėms į savo tarpą priėmus dar vieną – Turkiją. Dar 1999 m. pabaigoje Europos Vadovų Taryba paskelbė Turkiją šalimi kandidate į ES, tačiau iki šiol nepavyksta pasiekti visiško susitarimo dėl derybų su Turkija dėl šios šalies narystės ES pradžios.

Praėjusią savaitę (birželio 3 d.) Lenkijoje lankėsi Seimo delegacija, kurios sudėtyje buvo ir opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Omni.lt“ skelbia politiko interviu, duotą Lenkijos savaitraščio „Wprost“ žurnalistei Monikai Michaliszyn. – Ar žlugus Algirdo Brazausko Vyriausybei jūs imsitės ministro pirmininko pareigų? – Lietuvos viešoji nuomonė reikalauja koalicijos, kurią mes vadiname galima, tai yra mūsų ir socialdemokratų koalicijos.

Kai mes (Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus, jį lydinti delegacija, trys Seimo nariai, kariai ir sauja žurnalistų) pajudėjome iš Kosovo krašto sostinės Prištinos oro uosto į „White Eagle“ („Baltasis erelis“) stovyklą, mintyse šūktelėjau: „Oho!“ Šūktelėjau todėl, kad priklausau gana gausiam žmonijos padaliniui. Klasifikuotojai žmones skirto į gausybę grupių, rūšių ir kategorijų: nuo fizinių iki psichologinių.

Apie tai, kad Lietuva privalo turėti keletą kertinių idėjų, į kurias galėtų atsiremti formuodama savo įvaizdį užsienyje, kalbama jau ne pirmi metai. Kitaip nei geriau apskaičiuojamos disciplinos – tokios kaip reklama, viešieji ryšiai, tai iš esmės parazitavimas viešojoje erdvėje pasinaudojant jau egzistuojančiais komunikacijos kanalais ir tikrais bei sukurtais įvykiais, kad būtų išplatintos teigiamos žinios apie save.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Baigiasi „apmąstymų“ laikotarpis apie Europos ateitį, paskelbtas po Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimo krizės. Birželį įvyksiančioje Vadovų Taryboje bus apibendrinti vienų metų „apmąstymų“ rezultatai. Per šiuos metus diskusijos Europoje ir Lietuvoje vyko ne apie patį Konstitucinės sutarties tekstą, o apie kontekstą. Gal apie tekstą daugiau ir nėra ką pasakyti, ypač mums, jį ratifikavusiems. Apie kontekstą diskutuojame daug.

Pirmas faktas: Lietuvoje blogėja žmogaus teisių padėtis – tokių problemų kaip privačių telefono pokalbių viešinimas, antisemitiški bei homofobiniai straipsniai, akiplėšiškas Seimo kišimasis į teisėsaugos darbą ar romų būstų griovimas anksčiau tiek nebuvo. Antras faktas: daugelį brutaliausių pažeidimų visuomenės akyse įvykdo ne kas kitas kaip politikai. Įtakos iš Rytų ir Vakarų Lietuvai, kaip mažai valstybei, lemta patirti politinius skersvėjus.

Nuo kitų metų viešojo maitinimo ir girdymo įstaigose nebebus galima rūkyti. Lietuva taps bene pirmąja Vidurio ir Rytų Europos šalimi, priėmusia tokį drastišką įstatymą. Stengiamės būti šventesni už popiežių, t. y. vakarietiškesni už Vakarus, bent jau didelę dalį Vakarų valstybių. Esame labai taisyklingi ir politiškai korektiški, tačiau tik įstatymų, o ne elgesio kultūros lygiu.

Nuo kitų metų viešojo maitinimo ir girdymo įstaigose nebebus galima rūkyti. Lietuva taps bene pirmąja Vidurio ir Rytų Europos šalimi, priėmusia tokį drastišką įstatymą. Stengiamės būti šventesni už popiežių, t. y. vakarietiškesni už Vakarus, bent jau didelę dalį Vakarų valstybių. Esame labai taisyklingi ir politiškai korektiški, tačiau tik įstatymų, o ne elgesio kultūros lygiu.

Baltarusijos prezidento rinkimai vyko sąžiningai, Aleksandras Lukašenka yra gerbiamas šalies vadovas, o JAV ir Europos Sąjunga leidžia milijonus režimui nuversti keleto to trokštančiųjų rankomis, – skelbia Jungtinių Valstijų užsienio politiką kritikuojantis Kongreso nario patarėjas. Tokia nuomonė įtakinguose JAV valdžios koridoriuose įrodo Minsko propagandos veiksmingumą. Užsienio politikos užkulisiuose – pavojus Danielio McAdamso straipsnį, pavadintą „Kaip laimėjo Lukašenka“ (http://www.

Vilniaus konferencijos "Bendra vizija bendrai kaimynystei" dalyviai savo pranešimuose kreipia žvilgsnius į Baltarusiją: JAV viceprezidentas Dickas Cheney paragino nedelsiant paleisti iš kalėjimų demokratijos aktyvistus, o Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyniskis siūlė skatinti demokratiją nekreipiant dėmesio į problemas.

Dabartinis laikotarpis visoje Europoje ir Lietuvos antrosios narystės metinės Europos Sąjungoje pažymėtos agresyvia Rusijos valstybės politika, siekiant užvaldyti vidinius europinius energetikos transportavimo tinklus, energetiką naudojant kaip politinį ginklą. Tai, apie ką visada partneriams Vakaruose kalbėdavo Lietuvos, Lenkijos, kitų Rytų Europos valstybių politikai ir kas dažnai susilaukdavo skeptiškų šypsenėlių ar būdavo įvardijama kaip posovietinė neurozė, jau vyksta.

Ar protestuoja tik neadekvatūs žmonės? Nesirengiu analizuoti VU absolvento poelgio, kuris jau sukėlė rezonansą akademinėje Lietuvoje. Aukštojo mokslo baigimo diplomo sudeginimas yra drastiškas veiksmas, už kurio slypėti gali patys įvairiausi motyvai ir žmogiškos dramos bei krizės.

Migracija, ypač ekonominė migracija, jau turi ilgesnę nei trijų šimtmečių istoriją. Iš viso Europoje yra 56,1 milijono imigrantų. Jie sudaro apie 8 proc. Europos gyventojų. Pasaulinės tarptautinės migracijos komisijos duomenimis, jei 1995-2000 m. laikotarpiu nebūtų buvę imigracijos, Europos gyventojų skaičius būtų sumažėjęs 4,4 mln. 1990-2000 m. tarptautinė migracija sudarė 89 proc. gyventojų skaičiaus augimo Europoje. Imigrantai vadinami Europos jaunystės eliksyru.

Lietuvos senajai ir naujajai nomenklatūrai labiau apsimoka vadovauti mažiau išsilavinusiems savo valstybės piliečiams. Jiems patiems tokiu atveju nebereikia vargti, siekiant naujų žinių, ir valdžioje, prastai atliekant savo pareigas, galima ilgiau išsilaikyti.

Pavojaus signalas: tamsiaodžiai iš Mauritanijos ir Senegalo lyg skėriai puola baltąją Dzeuso Europą, siaubia Paryžiaus priemiesčius, Italijos kurortuose pardavinėja nekokybiškas prekes. Jie pikti, nes kadaise buvo kolonizuoti. Jie pavojingi, nes, be abejo, gali būti teroristai. Bet kas gi jie? Europos saulė leidžiasi Tai žmonės, ieškantys naujo gyvenimo. Globalizacijos eros nomadai, žiniasklaidos, politikų ir įbaugintų gerovės valstybės piliečių vadinami imigrantais.

Netikėtai būrelis politologų ir politikų ėmė įrodinėti, jog mums nereikia reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos padarytą žalą. Kaip jau įprasta, tokie svarstymai paremiami svariu politinio pragmatizmo argumentu – atlygio už okupacijos žalą reikalavimas esą erzinąs Rusiją ir trukdąs gerinti dvišalius santykius, o sykiu ir kenkiąs mūsų santykiams su Europos šalimis.

Žmonės įvairiai reaguoja į permainas. Vieni jų pageidauja, tikėdamiesi, kad viskas pasikeis į gera; kiti jų bijo, nes mano, jog bus dar blogiau negu buvo. Ne išimtis šiuo požiūriu ir Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Vieni su ja siejo dideles viltis ir gražias svajones, kiti žvelgė skeptiškai ir tvirtino, kad nieko gero iš to nebus. Bet štai dabar jau baigia įpusėti antri Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metai, tad pažvelkime, kur link viskas krypsta.

Europos Sąjunga nėra valstybė – ji yra valstybių sąjunga. Tačiau federacinės valstybės (tokios valstybės politinių sprendimų galia yra padalinta centrinėms valdymo institucijoms bei federacijos vienetams) užuomazgas jau galime matyti ir šiandien. Viena iš jų – bendras Europos Sąjungos biudžetas. Šis biudžetas mažytis – jis sudaro apie vieną procentą ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). ES mastu tas vienas procentas 2005 m. yra 104 milijardai eurų. Daugiau kaip 40 proc.

Jau keli mėnesiai didžiausia Europos Sąjungos problema yra sutarties dėl Konstitucijos Europai, dažniau vadinamos tiesiog ES Konstitucija, likimas. To gal nebūtų atsitikę, jei neseniai įvykusių referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje rezultatai būtų kitokie. Šių šalių piliečiai aiškiai pasisakė prieš ES Konstituciją. Komentatoriai teigia, kad balsuota ne tiek prieš pačią Konstituciją, kiek prieš savo vyriausybių vykdomą politiką, ES plėtrą, imigraciją ir kitus dalykus.

Gyventojų gausėjimas ir technologinė pažanga užtikrina, kad pasaulio ūkis gamina ir vartoja vis daugiau prekių ir paslaugų. Tačiau yra ir kaina – didėjantis energijos vartojimas.Dauguma pasaulio valstybių priklauso nuo importuojamos naftos arba jos produktų ir dujų, nemažai prekiaujama ir elektra. Šiuolaikiniame pasaulyje išsiplėtoję mainai prekėmis ir paslaugomis yra norma. Lietuvos ekonomika taip pat vis labiau tampa susaistyta su kitų šalių ekonomika.

Natūralu, kad žmonėms kyla įvairių keistų idėjų. Svarbu tik, kad nebūtų skubama su jomis sutikti, prieš tai išsamiau jų neapsvarsčius. Vieną tokią keistą idėją, susijusią su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, pagvildenkime ir mes. Tenka pažymėti, jog kai kurie mūsų piliečiai vis dar baiminasi, kad Lietuvai įsijungus į Europos Sąjungą nutautėsime, prarasime savo nacionalinį tapatumą ir ilgainiui nebekalbėsime lietuviškai.

Artimiausiu metu nepradėjusi vykdyti ryžtingesnės ekonominės politikos ES gresia dar didesnis atsilikimas nuo JAV ir kitu pasauliniu konkurencijos centrų. Šią savaitę Europos parlamentas pradėjo svarstyti aktualų visoms ES šalims dokumentą “Ekonomikos politikos bendrosios gairės 2006m.” Visuose Bendrijos dokumentuose patvirtinama, kad ES augimas yra lėtesnis, nei galėtų būti, ir jis gerokai atsilieka nuo JAV.

Kalbėdami apie Lietuvos pasirengimą eurui, turime pripažinti, kad Mastrichto kriterijų tenkinimas nėra savitikslis reikalas, dėl kurio ir kuriam viską turėtume sudėti ant aukuro. Lietuvos ekonomika auga, bet, reikia pripažinti, ji tebėra išlaikiusi pasenusią struktūrą ir akivaizdžiai stokoja naujųjų technologijų. Turiu pasakyti: Lisabona yra toli nuo Vilniaus, o Lietuvos ekonomika – toli nuo Lisabonos įsivaizduojamo konkurencingos ekonomikos modelio.