2006 m. lapkričio mėn. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Jos metu respondentų buvo teiraujamasi, kaip jie vertina premjero, Vyriausybės veiklą, visuomenės informavimą apie Vyriausybės darbą. Keletas klausimų buvo užduoti norint sužinoti, ar Lietuvos žmonės didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai. Taip pat buvo tiriamas požiūris į Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, darbo savaitės trukmę bei kitas Europos Sąjungoje svarstomas problemas.
Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė vertinama labiau teigiamai (50%) negu neigiamai (17%). Šią Vyriausybę teigiamai vertina 75% Socialdemokratų partijos ir 52% Tėvynės Sąjungos rinkėjų. Respondentai buvo paprašyti nurodyti, kuriuos svarbiausius darbus Vyriausybė turėtų atlikti. Apklaustieji dažniausiai minėjo kovą su korupcija - 59%, pajamų mokesčio mažinimą - 48% (darbininkai - 60%, tarnautojai - 61%), investicijų didinimą - 41%, pensijų didinimą - 38% (pensininkai - 69%).
Klausimai apie pasididžiavimą Lietuvos pilietybe buvo užduoti siekiant geriau parengti Lietuvos įvaizdžio formavimo strategiją. Apklausos rezultatai rodo, kad 71% Lietuvos gyventojų didžiuojasi būdami Lietuvos piliečiai, 9% nesididžiuoja.
Negatyvius atsakymus respondentai aiškina tuo, kad Lietuvoje vis blogiau gyventi, kad tai yra atsilikęs kraštas; kad daug korupcijos ir neteisybės; kad lietuviai – blogi žmonės ir daro blogą įspūdį pasaulyje. Tačiau negatyvių argumentų yra žymiai mažiau negu pozityvių.
Šiuo metu Lietuvos narystę Europos Sąjungoje remia 69% gyventojų (priešininkų - 16%), paramos lygis per metus mažai kito. Respondentai nurodo dvi pagrindines (ekonomines) narystės rėmimo priežastis: narystės dėka tikimasi aukštesnio pragyvenimo lygio ateityje (26% nuo remiančių) ir Europos Sąjungos finansinės paramos (25%). Nors parama narystei ES pirmiausia siejama su ekonominiais veiksniais, Lietuvos gyventojams svarbu ir tai, kad Lietuva būtų lygiateisė ES narė (šį motyvą, kaip svarbiausią Lietuvai dalyvaujant ES veikloje, minėjo 40% respondentų, didesnė finansinė parama yra antroje vietoje- 23%).
Skeptikų (16% visų apklaustųjų) buvo teiraujamasi, kodėl jie neremia narystės ES. Pastarieji pateikė įvairesnių argumentų nei šalininkai: jie mano, kad Europos Sąjunga yra valdoma didžiųjų valstybių (25%), prarandamas tautinis savitumas (19%), nepritariama ar nesuprantama, kaip Europos Sąjungoje yra priimami sprendimai (18%), teigiama, kad ribojamas Lietuvos suverenitetas (17%), Europos Sąjunga skatina biurokratijos didėjimą (15%).
Dauguma (66%) respondentų pasisako už Europos Sąjungos konstituciją. Panašus palaikančiųjų skaičius (69%) buvo ir 2005 m. liepos mėn. atlikto tyrimo metu. 36% apklaustųjų yra priimtina dabartinė ES veiklos forma (priešpastatant ją federacijai, panašiai į JAV, ar valstybių sąjungai be centrinių institucijų), o 40% neturi nuomonės šiuo klausimu.
Vienas iš apklausos tikslų buvo nustatyti visuomenės požiūrį į darbo savaitės trukmę. Apibendrinus apklausos rezultatus, galima daryti išvadą, jog dauguma apklaustųjų sutiktų dirbti viršvalandžius, jei už tai būtų tinkamai atlyginta ir šia galimybe nepiktnaudžiautų darbdaviai.
Vyriausybės kanceliarijos užsakymu viešosios nuomonės tyrimą atliko Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, sakoma pranešime.
