euras

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienį aiškindamas parlamento nariams savo sprendimą vetuoti naująją Europos Sąjungos (ES) sutartį, pabrėžė, kad jis nesiekė išskirtinių garantijų Britanijai, rašo „telegraph.co.uk“. Premjeras teigia, kad garantijos, kurių jis siekė ES viršūnių susitikimo metu, buvo „kuklios, pagrįstos ir aktualios“ ir kad jis nesistengė sukurti „nesąžiningo pranašumo“ Didžiajai Britanijai. „Šios garantijos buvo visai ES. Mes norėjome vienodų sąlygų.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje. „Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poor's“ įspėjo, kad jeigu sumažins euro zonos valstybių reitingus, ji gali sumažinti ir Europos Sąjungos (ES) bei didelių euro zonos bankų skolinimosi reitingus. Pirmadienį agentūra įspėjo, kad jeigu ES lyderiai penktadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu nesusitars dėl veiksmingo kovos su krize plano, ji gali sumažinti beveik visų 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.

Vis daugiau europiečių savo sutaupytus eurus siekia investuoti į, jų nuomone, saugesnes sritis, baimindamiesi, kad bendroji valiuta neatlaikys euro zonos krizės. Neįvardintas pasaulinei grupei priklausantis investicijų brokeris, dirbantis bent su 5 mln. JAV dolerių dydžio investicijomis, sako, kad vis daugiau jo klientų siekia atsikratyti euro.

Euras netrukus švęs dešimtmetį, tačiau jubiliejaus išvakarės – nelinksmos. Vadovai nori gelbėti, visuomenė  –  atsisakyti 2002 metai – data, kai euras tapo kūnu, t.y. į apyvartą buvo išleisti euro banknotai ir monetos. Šia valiuta iš pradžių dalijosi 12 valstybių, kiek vėliau į bendrą „pinigų sąjungą“ buvo priimtos dar penkios šalys. 2012 metais sukaks lygiai 10 metų, kai buvo išleista pirmoji euro moneta.

Vienas iš euro kūrėjų, buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delorsas teigia, kad euro projektas nuo pat pradžių turėjo trūkumų, o šios kartos Europos lyderiai nesugebėjo išspręsti esminių jo problemų. Interviu „The Daily Telegraph“ J. Delorsas teigė, kad klaidos, padarytos kuriant eurą, pasmerkė bendrą valiutą dabartinei skolų krizei. Be to, dabartiniai lyderiai per vėlai susigriebė ir per mažai padarė, kad sustiprintų bendrą valiutą.

Naujienos iš euro zonos primena žinias apie griūvantį tiltą. Štai viena atrama subyrėjo, kita braška, karštligiškai bandoma sutvirtinti likusias. Laiko mažai Kai kurių šalių bankroto laiką galima tiksliai apskaičiuoti, todėl nurodomos datos, iki kada dar galima išgelbėti bendrą Europos valiutą. Kai kas tą laiką dabar skaičiuoja ne savaitėmis, o dienomis. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) davė truputį pinigų Europos išpirkai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Kai 17 euro zonos valstybių finansų ministrai vakar susėdo Briuselyje, jie pradėjo 10 dienų aukšto lygio pareigūnų susitikimų maratoną – parlamento balsavimus ir diplomatinius susirinkimus, kurie gali tapti esminiais, bandant išgelbėti vieningosios valiutos sąjungą, rašo „Financial Times“. Maratono kulminacija taps gruodžio 8-9 dienomis Briuselyje įvyksiantis viršūnių susitikimas, kuriame Europos lyderiai gali susitarti peržiūrėti Europos Sąjungos (ES) sutartis ir žengti istorinį žingsnį bloko...

Besitęsiančios ekonominės krizės ir nemažėjančios JAV valstybės skolos akivaizdoje galėtume pagrįstai iškelti klausimą, koks šiuo metu yra svarbiausios pasaulio valiutos – dolerio – vaidmuo. Pastaruoju metu prasidėjusi Kinijos juanio internacionalizacija sukelia įtarimų, jog greitu metu galime laukti pokyčių visoje globalioje monetarinėje sistemoje.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Olli Rehn) pareiškė, kad ateinančios 10 dienų Europai bus lemiamos norint išsaugoti euro zoną. „Prasideda kritinis 10 dienų laikotarpis, per kurį turime parengti galutinį Europos Sąjungos (ES) atsaką į krizę“, - finansų ministrų susitikimo metu sakė O. Rėnas.

„Aš galbūt būsiu pirmasis Lenkijos Užsienio reikalų ministras, kuris pareiškia, kad bijo ne Vokietijos galybės, bet jos neveiklumo“, – pirmadienį savo kalboje Berlyne pareiškė Lenkijos Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Kaip praneša „Economist.com“, visa R. Sikorskio kalba pasižymėjo pakankamai griežtu ir netgi įsakmiu tonu ir sukėlė nemenką atgarsį. Teigiama, kad ministro kalba rodo ir galimai kintantį Lenkijos suvokimą apie savo vaidmenį Europos Sąjungoje.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Dėl euro zonos skolų krizės kitų metų Lietuvos biudžetas bus peržiūrėtas, bet įsipareigojimai atkurti pensijas, nepriklausomai nuo situacijos, neturėtų keistis, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Mes turėsime keisti kitų metų biudžeto prognozes, mažinti pajamas dėl euro zonos problemų, kurios neišsisprendžia, kurios darosi tik gilesnės.

Lenkija paskelbė neįprastą kreipimąsi į Vokietiją, ragindama padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išgelbėta euro zona, kadangi tik Vokietija gali susidoroti su šiuo uždaviniu ir kadangi jai tenka „ypatinga“ istorinė atsakomybė.

Pasaulinis ekonomikos atsigavimas baigia išsikvėpti, palikdamas euro zoną nedidelėje recesijoje, o JAV netrukus gali ištikti toks pat likimas, pirmadienį sumažinusi savo prognozes pranešė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurią cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Dar didesnis ekonominio nuosmukio pavojus gresia, jei euro zona nesugebės pažaboti skolų krizės ir JAV politikams nepavyks susitarti dėl išlaidų mažinimo plano, perspėja EBPO.

Prie pagrindinių euro zonos gelbėtojų būrio jau greitai gali prisidėti ir Kinija. Ilgai neapsisprendęs dėl paramos, padėsiančios ES kovoti su skolų krize, lapkričio 15 d. Pekinas apibrėžė sąlygas šiai Kinijos pagalbai gauti. Norėdama gauti paramą Europa privalo sutikti su viena iš trijų sąlygų: suteikti Kinijai daugiau įtakos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), pakelti jos ekonominį statusą Pasaulio prekybos organizacijoje arba atšaukti embargą Europos ginklų tiekimui į Kiniją.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Italijos skolinimosi reitingai pasiekė žemiausią lygį nuo to laiko, kai šalis įstojo į Europos Sąjungą, praneša „Reuters“. Tai sukelia papildomą spaudimą naujai suformuotai Italijos ministro pirmininko Mario Monti'o vyriausybei. Italija rekordines 6,5 proc. palūkanas už vertybinius popierius buvo priversta mokėti po katastrofiško Vokietijos obligacijų aukciono, o Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos šalių lyderiai nepadarė jokios pažangos spręsdami augančią skolų krizę.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Sveiki atvykę į 2021 metų Europą. Prabėgo dešimtmetis nuo 2010-2011 metų skolų krizės, pareikalavusios mažiausiai dešimties vyriausybių atsistatydinimo. Kai kas išliko po senovei, tačiau daug kas per tą laiką pasikeitė. Savo įžvalgomis apie galimą ateities scenarijų „The New York Times“ dalijasi profesorius Nialas Fergusonas. Euras vis dar tebėra vieninga visos Europos valiuta, tačiau banknotai ir monetos beveik nebenaudojami, dauguma atsiskaitymų vykdoma elektroninėje erdvėje.

Tarptautinė užsienio valiutų atsiskaitymų sistema „CLS Bank International“ sudaro tarpbankinių mokėjimų struktūros pagrindą, rašo dowjones.com. Šiuo metu sistemoje atliekami streso testai, kuriais stengiamasi sumodeliuoti galimą euro žlugimą ir šio įvykio pasekmes tarptautinei atsiskaitymų sistemai. Minėtas testas tapo pirmuoju požymiu, indikuojančiu tarpvaliutinių atsiskaitymų sektoriaus ruošimąsi blogiausiam galimam scenarijui.

Tyrimų bendrovės „Ramboll“ surengta apklausa atskleidė, kad jeigu šiandien Danijoje vyktų referendumas dėl euro įvedimo, dauguma – 63,2 proc. – danų balsuotų prieš, informuoja „EUobserver“. Ankstesnių „Ramboll“ apklausų rezultatai rodė pusiausvyrą tarp „taip“ ir „ne“ balsų. Pastaruoju metu euro zoną slegia sunki skolų krizės našta, todėl mažėja ir pasitikėjimas bendra bloko valiuta.

Europos sąjungą vis krečiant įvairioms krizėms ir netylant kalboms dėl euro stabilumo, kartais susilaukiame klausimų, kuriose šalyse vis tik galioja euras ir kur galima juo atsiskaityti? – rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

Išaugęs investuotojų nerimas dėl Italijos valstybės skolos Europą įstūmė į naują skolų krizės etapą. Kuris scenarijus pildosi? Kol padėtis Graikijoje bent jau kol kas atrodo kontroliuojama, pasaulis sužiuro į Italiją. Tai, kas šiandien ten vyksta, parodys visiems, ar pastaruosius pusantrų metų stebėjome tragediją, ar kai ką mažiau rimta. Politinė suirutė Sutriko ir Italijos politinė sistema, negalinti suteikti ateities garantijų.

Euro zonos žlugimas sunaikintų pusę Europos ekonomikos vertės, o tai nugramzdintų regioną į 1930-ųjų masto depresiją, perspėjo Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso, rašo telegraph.co.uk. J. M. Barroso pažymėjo, kad 17 narių turinčios euro zonos arba 27 narių Europos Sąjungos (ES) žlugimo pradinė kaina siektų iki 50 proc. Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Dėl tokio ekonominio šoko Europoje susidarytų sąlygos ekstremizmui ir susiskaldymui.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Tarkime, Graikija šiuo metu yra lyg padegamoji virvutė. Bet ar Italija netaps ta bomba, kuri susprogdins euro zoną ir galbūt net visą Europos Sąjungą?  Italija negalėtų pasigirti gera finansine būkle, tuo labiau jos ekonomiką dažnai atakuoja įvairūs finansų spekuliantai. Kita vertus, Italijos ekonominiai ir finansiniai pagrindai nėra tokie jau blogi. Blogai yra tai, jog nesibaigiantis politinis chaosas šalies viduje nuolatos atbaido užsienio investitorius ir kenkia šalies rinkų veiklai.

Vokietijos eksportuotojai, didžiausios euro zonos ekonomikos stuburas, teigia galintys apsieiti be bendros euro valiutos. Tai trečiadienį pareiškė BGA pramonės federacijos vadovas Antonas Boerneris, praneša naujienų agentūra AFP. „Mums svarbu laisva rinka, tačiau mums nebūtina bendra valiuta. Ar Vokietijai egzistuoja gyvenimas be euro? Taip, jis egzistuoja“, – Berlyne kalbėjo jis. Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė A. Boerneris.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas viešai išreiškė nepasitenkinimą Vokietijos bandymais gelbėti eurą, rašo „telegraph.co.uk“. Anot D. Camerono, „sunku suprasti“, kodėl Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra smarkiai priklausomas nuo Vokietijos finansavimo, „nedaro daugiau“, kad padėtų skolų slegiamoms valstybėms. Sekmadienį Graikijos politikai susitarė suformuoti koalicinę vyriausybę, todėl sustiprėjo viltys, kad tarptautiniai skolintojai išmokės šaliai naują paskolos dalį.

Europa turi būti pasirengusi tam, kad Graikija gali pasitraukti iš euro zonos, per interviu „Reuters“ pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas. Praėjusią savaitę euro zonos lyderiai pagrasino, kad Graikija gali atsidurti už valiutų sąjungos ribų, jeigu nesilaikys spalio 26 d. su ES pasiekto susitarimo. Pagal šį susitarimą numatyta nurašyti apie 100 mlrd. Graikijos skolos mainais į daugiametę griežto taupymo programą.

Dauguma Graikijos gyventojų yra už nacionalinės vienybės vyriausybę, kurią sudaryti siūlo valdantys socialistai, ir už euro išsaugojimą. Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį šalies žiniasklaidos paskelbti viešosios nuomonės tyrimų rezultatai. Instituto „Alco“ surengtos apklausos duomenimis, kuriuos publikuoja savaitraštis „Protho Thelma“, 52 procentai graikų nori „nacionalinės vienybės vyriausybės“, o tik 36 procentai - skubių pirmalaikių rinkimų, kurių reikalauja dešinioji opozicija.

Italai dabar gyvena skurdžiau nei prieš įsivesdami eurą, pareiškė Italijos premjeras Silvio Berlusconi, penktadienį dalyvaudamas Kanuose vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikime. „Anksčiau šeimai išsiversti mėnesiui užtekdavo dviejų milijonų lyrų, tačiau dabar išgyventi su tūkstančiu eurų – sudėtinga. Aš nekaltinu dėl to euro, aš kaltinu valiutos keitimų kursą“, - euobserver.com sakė Italijos premjeras.

Graikija oficialiai atmetė planus rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės, informuoja „RIA Novosti“. Graikijos finansų ministras Evangelos Veniselos paskambino Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisarui Olli Rehnui, Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schauble ir Euro grupės pirmininkui Jeanui Claude'ui Junckeriui.

Britanija kuria specialius planus tam atvejui, jei dėl Europos skolų krizės žlugtų euro zona, pareiškė šalies finansų ministras.Tai George'as Osborne'as pareiškė Prancūzijos Kanų mieste vykstančiame G20 šalių susitikime, kuriame nemažai dėmesio skiriama ir krizėms Graikijoje bei Italijoje, praneša naujienų agentūra AFP.

Euro žlugimas „susprogdintų“ visą Europos Sąjungą. Tai ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jis kalbėjo per spaudos konferenciją pasibaigus pirmajai Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo dienai. „Šiuo metu bendra valiuta patiria didžiausią krizę per savo egzistavimo istoriją“, – sakė jis. „Euras – mūsų turtas, taikos Europos žemyne garantija, ir jį reikia ginti. Euro zona suims save į rankas“, – patikino Prancūzijos prezidentas.