euras

Lietuvos premjeras A. Kubilius praeitą savaitę vėl išreiškė norą kuo greičiau įsivesti eurą ir vis dar tikisi tai padaryti 2014 metais. Suprantama, įsivedusi eurą, Vyriausybė dar kartą įrodytų savo buvimą Europos Sąjungoje ir kuo artimesnio integravimosi užsidegimą. Tačiau ar verta mums įsivesti ir taip jau sirguliuojantį eurą. Nenoriu būti pranašu, bet, atrodo, euro valiuta artimiausiu metu pati patirs transformaciją, kaip ją jau patiria visa Europos Sąjunga krizės akivaizdoje.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas klaida vadina bendrosios Europos valiutos euro įvedimą, praneša agentūra „RIA Novosti“. Kartu jis „protingu“ laiko Prahos sprendimą neprisijungti prie ES fiskalinės drausmės pakto. „Mums nepriimtina atsakomybę už šalies biudžetą perduoti technokratams ir biurokratams Briuselyje“, - kalbėjo V. Klausas interviu Prancūzijos televizijos stočiai „France 24“. „Europos valiuta yra katastrofa. Šis projektas buvo klaida“, - pridūrė jis.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Taip, kaip nesutarianti pora, euro zona turėtų susitaikyti su savo likimu ir išsiskirti, teigia analitinės kompanijos „Roubini Global Economics Monitor“ direktorius ir pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourielis Roubinis.

11-metis, sukūręs pasitraukimo iš euro zonos planą, kuriame kalba apie picą ir blyną, pagrobė šlovę iš kai kurių žymiausių Europos ekonomistų. Jurre'as Hermanas buvo vienas iš 452 kandidatų, dalyvavusių konkurse Wolfsono ekonomikos premijai laimėti. 250 tūkst. svarų sterlingų (apie 990 tūkst. litų) apdovanojimą praėjusių metų spalį įsteigė britų drabužių parduotuvių tinklo „Next“ vadovas Simonas Wolfsonas, raginęs siūlyti tikėtinus siūlymus, kaip išstoti iš euro zonos.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Praėjusios savaitės įvykiai finansų rinkoje privertė šiek tiek suabejoti, kurios šalys iš tikrųjų eina tiesiausiu ekonominio atsigavimo keliu, o kurios yra ant recesijos slenksčio. Atrodo, jog Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi yra linkęs manyti, kad blogiausi laikai euro zonai yra praėję ir ji iš tiesų laikosi geriau nei JAV.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Pasaulinę finansų krizę išpranašavęs žinomas ekonomistas Nourieli Roubinis teigia, kad norint, jog periferinės Europos ekonomikos imtų augti, euro kursas turi nusileisti iki JAV dolerio kurso lygio. „Euro kursas turi nuvertėti, kad būtų atgaivintas augimas, išorinis balansas ir konkurencingumas. Periferinėms Europos šalims reikia, kad euro kursas būtų arčiau JAV dolerio kurso lygio“, – konferencijos Italijoje metu sakė N. Roubinis.

Latvijos banko analitinė Dacė Kalsonė paskirta vadovauti euro įvedimui Latvijoje, pranešė Finansų ministerija. Ji Latvijos banke dirba nuo 1997 metų, o naująsias pareigas pradės eiti kovo 12 dieną. D. Kalsonė nugalėjo kitus 12 kandidatų, kuriuos vertino finansų ministerijos komisija. Euro įvedimo projektas apima penkias darbo grupes, o jo vadovė koordinuos visą darbą. Šios pareigos liko laisvos praėjusią vasarą, kai Sanita Bajarė buvo paskirta Finansų ministerijos valstybės sekretore.

Diskutuojama, kokią įtaką eurui turės Europos Centrinio Banko (ECB) likvidumo didinimo operacijos (angl. LTRO). Nemaža dalis rinkos dalyvių mano, kad tai negrįžtamai susilpnins eurą, ir ECB sprendimai jau yra prilyginami JAV ir Didžiosios Britanijos centrinių bankų vykdytiems kiekybinio skatinimo sprendimams (angl. quantitative easing), po kurių šių šalių valiutos ženkliai susilpnėjo prieš kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ („S&P“) sumažino Graikijos skolinimosi reitingą iki „atrankinio mokesčių nevykdymo“, informuoja BBC. S&P teigia, kad sprendimą lėmė susitarimo su skolintojais sąlygos. Anksčiau agentūra Graikijos skolinimosi reitingą jau buvo sumažinusi iki „šlamšto“ lygio. Praėjusią savaitę euro zonos finansų ministrai susitarė dėl antrojo 130 mlrd. eurų paskolų paketo Graikijai, o privatūs kreditoriai ir investuotojai sutiko nurašyti 53,5 proc.

Jau aišku, kad euro zonos krizė truks ir visus 2012 metus, nors akcijų rinkos anksti atsigavo – vasarį. Derybos tarp Graikijos ir bankų dėl Graikijos valstybės skolos jau galbūt baigėsi, tačiau pakankamas bankų dalyvavimas susitarime abejotinas. O Tarptautinis valiutos fondas (TVF) iškėlė oficialaus sektoriaus skolos sumažinimo klausimą. Tuo buvo pasiųsta žinutė, kad privačių obligacijų turėtojų „apkarpymas“ gali būti nepakankamas norint Graikijai grąžinti finansinį stabilumą.

Euro zonos lyderiai kovo 2 d. surengs specialų viršūnių susitikimą, kurio metu aptars Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir išrinks naują euro zonos vadovą. Prognozuojama, kad juo taps Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy, informuoja AFP. Europos Sąjungos (ES) lyderiai kitą viršūnių susitikimą rengs kovo 1-2 dienomis, o H. Van Rompuy, realiausias kandidatas eiti naujas 30 mėnesių trukmės pareigas, nusprendė antrąją susitikimo dieną surengti specialų susitikimą.

Graikija bankrutavo, buvo pažeminta ir skęsta ugnyje. Kokiu būdu šalis, kurioje gimė demokratija, priėjo liepto galą? Graikijoje, demokratijos lopšyje, ir šiandien nėra įmanoma protestuoti, nors karinę diktatūrą čia nuvertė dar 1974-aisiais, teigia „The Guardian“. Sekmadienio vakarą dešimtys tūkstančių graikų pabandė surengti taikią demonstraciją prie parlamento rūmų. Prieš juos tuojau pat buvo panaudotos ašarinės dujos.

Europa ir toliau laikosi įsikibusi į Graikiją, tačiau pastaroji ir toliau tolsta nuo euro. Šalies nenoras nusileisti gali paskatinti pagalbą teikti geranoriškesnėms valstybėms, praneša „Newsru“. Graikijos vyriausybei reikia tuo pačiu metu susitarti su kreditoriais dėl skolos nurašymo, su partijomis dėl naujos taupymo programos palaikymo ir su įtūžusiai gyventojais, kurie vėl streikuoja ir mitinguoja.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Neseniai spaudoje buvo pareikštas visai pagrįstas nusivylimas dėl lietuvių provincialumo. Marius Laurinavičius, svarstydamas apie bendrapiliečių reakcijas dėl vadinamojo ES fiskalinio stabilumo pakto parašė: „...susidaro įspūdis, kad tai, kas vyksta ES, mums tarsi tolima ir nelabai svarbu“. (Pilnas pakto pavadinimas - Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis.

Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje „Lidove noviny“ išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti. „Šiuo metu euro zona neturi kito pasirinkimo –arba ji suirs, o to nenori niekas, arba ji pereis prie federalinio ekonominio subjekto“, savo straipsnyje rašo P. Nečasas.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo vizitą Kinijoje ir, norėdama dar kartą patikinti šalį, kad euro zonos skolų krizė yra valdoma, pareiškė, jog euras „sustiprino Europą“, praneša AFP. Taip A. Merkel sakė savo kalboje Pekine, kur ji susitiks su ministru pirmininku Wen Jiabao ir prezidentu Hu Jintao.

Briuselyje Europos Sąjungos vadovai tariasi dėl griežčiausios iki šiol Bendrijoje finansinę drausmę įtvirtinančios sutarties. Jei politikams pavyks susitarti, dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kovą. Lietuva pritaria šios sutarties nuostatoms, tačiau mano, kad mūsų šaliai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties. Du mėnesius ekspertų derinta finansų drausmės sutartis Europos Sąjungos lyderiams ant stalo padėta galutinai pataisyti.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovai Briuselyje susirinko į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat bus svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad sutartis nepakankamai ambicinga, praneša BBC.

Pirmadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime pagrindinė diskusijų tema bus euro zonos krizė, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir „protingai“ biudžeto drausmei. Dauguma ES narių, išskyrus Didžiąją Britaniją, tikisi pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, praneša BBC. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro.

Eurui šiais metais seksis geriau, mano Europos centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad jau matoma euro zonos stabilizavimosi ženklų.Tačiau nuosmukio galimybė dar išlieka, skelbia AFP. „Aš esu įsitikinęs teigiamais euro pokyčiais 2012 metais“, – sako Mario Draghi. Jis tvirtina, kad pasiekta pažangos sprendžiant dvi esmines problemas: fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų trūkumus.

21 metų Vilniaus rajono gyventojas pinigus gamino kompiuteriu ir juos spausdino ant paprasto popieriaus. Vaikinas netikras kupiūras „pasendindavo“ ir pirko už ją tiek prekių, kad nereikėtų duoti grąžos. Kelis kartus jis apsipirko kioskuose, o demaskuotas buvo Rakanių kaimo parduotuvėje, kur už saldumynus mėgino atsiskaityti 20 litų nominalo kupiūromis. Sulaikius pinigų padirbinėtoją atlikta krata jo namuose, paimtas kompiuteris ir spausdintuvas.

Europa privalo skubiai imtis naujų kovos su skolų krize priemonių, teigia specialusis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės patarėjas Davidas Liptonas. Priešingu atveju, naujosios krizės bangos nepavyks išvengti, o europiečiams teks priprasti prie ekonomikos buksavimo ir stabiliai aukšto nedarbo.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali tapti stambaus masto katastrofa - šalis neišvengtų socialinių neramumų, rekordinės infliacijos ir karinio perversmo. Tokią nuomonę išsakė britų rizikos draudimo fondo „Toscafund“ analitikai. Jeigu Graikija paliks euro zoną, naujos valiutos įvedimas šalyje bus neįmanomas, o delsimas paskatins „indėlių iš bankų atsiėmimą ir kapitalo nutekėjimą“, mano ekonomistai.

Europos Komisija (EK) vykdo neteisingą ekonominę politiką, kuri gali įstumti Europą į 15 metų truksiančią recesiją. Apie tai per interviu laikraščiui „La Libre Belgique“ sakė Belgijos pramonės ministras Paulas Magnette. Valdininkas pabrėžė, kad apie tokią ilgą recesiją kalba „visi garsūs ekonomistai“. Pasak ministro, biudžetų mažinimo planai, įskaitant socialinių programų karpymą, skatins ekonomikų traukimąsi.

Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti aktyviau supirkinėti skolose skendinčių euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas, kad paremtų Italiją ir užkirstų kelią „katastrofiškam“ euro žlugimui, teigia reitingų agentūros „Fitch“ Suverenių rizikų skyriaus vadovas Deividas Railis (David Riley). D. Railis pažymi, kad euro žlugimas būtų katastrofiškas pasaulinei ekonomikai, ir nors „Fitch“ nėra įsitikinusi dėl tokio scenarijaus, jis gali realizuotis, jeigu Italija neras būdų, padėsiančių su...

Jokios euro krizės nėra, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Montis interviu, kurį trečiadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Welt“. „Nėra jokios euro krizės. Europos valiuta vis dar labai stipri, visų pirma dėl Europos centrinio banko ir jo savarankiškumo“, – sakė Italijos premjeras.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad nepanašu, jog euras šiemet žlugs. Taip pat ji įspėjo, kad šį mėnesį pasirodysianti TVF ataskaita atskleis, jog pasaulio ekonomika auga lėčiau nei rugsėjį prognozuotais 4 proc., informuoja AFP. „Ar 2012-aisiais euras žlugs? Aš taip nemanau. Nepanašu, kad šiemet euras žlugs“, – Pietų Afrikoje vykstančio vizito metu kalbėjo Ch. Lagarde.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė rūmams priklausančių Estijos įmonių mano, jog euro įvedimas turėjo teigiamos įtakos jų veiklai. Įmonės teigia, kad po euro įvedimo kainos tapo skaidresnės, sumažėjo arba nebeliko valiutų keitimo išlaidų, be to, supaprastėjo apskaita. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijos skyriaus prezidentas Michaelis Stenneris teigia, kad lūkesčiai, susiję su euro įvedimu, pasiteisino.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris pareiškė, kad Europa atsidūrė ties recesijos riba, rašo „telegraph.co.uk“. Tačiau jis pridūrė, kad Graikija nesvarsto galimybės atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos. Trečiadienį Europos centrinis bankas pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą - 453,18 mlrd. eurų.

2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“. Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika.

Naujuoju YouTube hitu tapo 1963 metų prancūzų komedijos perdirbimas, į kurį buvo „įmontuotos“ Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel galvos. Per keturias dienas filmuką peržiūrėjo daugiau nei 380 tūkstančių žmonių. Kaip praneša agentūra Reuters, originaliame filmuke pagyvenusi moteris švenčia savo 90-metį su keturiais įsivaizduojamais draugais, kurių vaidmenis atlieka patarnautojas.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Klausimas, ar išliks Graikija euro zonoje, turėtų išsispręsti pirmąjį 2012 m. ketvirtį, pareiškė Graikijos bankų federacijos prezidentas Vasilis Rapanos. „Arba liksime euro zonoje sumažinę pragyvenimo lygį kiekvienam iš mūsų, arba pasitrauksime iš valiutos zonos ir sugrįšime į tą stadiją, kokioje buvome prieš kelis dešimtmečius“, - per naujametį Atėnų biržos renginį sakė V. Rapanos, kurį cituoja Atėnų naujienų agentūra.

Prieš 10 metų, 2002-aisais, dvylikoje Europos Sąjungos šalių pasirodė grynieji pinigai – eurai, pakeitę valstybių nacionalines valiutas. Euro įvedimas tapo didžiausia valiutos reforma pasaulio istorijoje. Euras išsikovojo vietą tarp stipriausių valiutų pasaulyje, bet dabar, kai euro zona krečiama krizės, pasigirsta abejonių dėl jo ateities, praneša Lietuvos radijas. Prieš 10 metų Europos parduotuves, bankus ir bankomatus pasiekė 6 milijardai euro kupiūrų ir 40 milijardų euro monetų.

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Jei paprastai prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės stengiasi galvoti apie tai, kas gera, tai šį sykį viso pasaulio ekonomistai nutarė pasirungti, kas sugalvos pačią siaubingiausią ateinančių metų prognozę. Ekspertai, nagrinėdami įvairius globalios ekonomikos vystymosi variantus, jau nekalba apie „optimistinius“ ir „pesimistinius“ scenarijus. Šiandien jau kalbama apie „blogas“, „labai blogas“ ir atvirai apokalipsines prognozes.