euras

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso antradienį patikino, kad Graikija liks euro zonoje. Tokią nuomonę jis pareiškė po to, kai Komisijos vicepirmininkė Neelie Kroes pareiškė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nenugramzdintų bendros valiutos sąjungos į krizę, informuoja AFP. „Norime Graikijos euro zonoje. Graikijos pasitraukimo iš euro zonos kaina būtų didesnė nei tolesnės paramos jai teikimas“, – žurnalistams sakė J. M. Barroso.

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų mano, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos ir vėl įsivesti savo nacionalinę valiutą drachmą. Tai rodo naujausio sociologinio tyrimo duomenys, kuriuos sekmadienį paskelbė laikraštis „Bild am Sontag“. Tokios nuomonės yra 53 procentai apklaustųjų. Matyti Graikiją euro zonoje nori tik 34 procentai suaugusių VFR gyventojų. Sekmadienį vyksta intensyvios derybos, kurių tikslas – suderinti dar 130 milijardų eurų pagalbos suteikimo Graikijai sąlygas.

Neseniai spaudoje buvo pareikštas visai pagrįstas nusivylimas dėl lietuvių provincialumo. Marius Laurinavičius, svarstydamas apie bendrapiliečių reakcijas dėl vadinamojo ES fiskalinio stabilumo pakto parašė: „...susidaro įspūdis, kad tai, kas vyksta ES, mums tarsi tolima ir nelabai svarbu“. (Pilnas pakto pavadinimas - Europos ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis.

Bendra Europos valiuta išliks tik tuomet, jei euro zona taps federacija, ketvirtadienį laikraštyje „Lidove noviny“ išspausdintame straipsnyje teigia Čekijos premjeras Petras Nečasas, kuris taip pat klausia, ar Čekijos Respublika nori įsivesti eurą pagal naujas sąlygas ir kada šalis turėtų tai padaryti. „Šiuo metu euro zona neturi kito pasirinkimo –arba ji suirs, o to nenori niekas, arba ji pereis prie federalinio ekonominio subjekto“, savo straipsnyje rašo P. Nečasas.

Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pradėjo vizitą Kinijoje ir, norėdama dar kartą patikinti šalį, kad euro zonos skolų krizė yra valdoma, pareiškė, jog euras „sustiprino Europą“, praneša AFP. Taip A. Merkel sakė savo kalboje Pekine, kur ji susitiks su ministru pirmininku Wen Jiabao ir prezidentu Hu Jintao.

Briuselyje Europos Sąjungos vadovai tariasi dėl griežčiausios iki šiol Bendrijoje finansinę drausmę įtvirtinančios sutarties. Jei politikams pavyks susitarti, dokumentas galėtų būti pasirašytas jau kovą. Lietuva pritaria šios sutarties nuostatoms, tačiau mano, kad mūsų šaliai iki įstojant į euro zoną reikėtų taikyti tik dalį sutarties. Du mėnesius ekspertų derinta finansų drausmės sutartis Europos Sąjungos lyderiams ant stalo padėta galutinai pataisyti.

27 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vadovai Briuselyje susirinko į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame turėtų būti pritarta Europos finansinės drausmės sutarčiai. Taip pat bus svarstomos priemonės Europos ekonomikos augimui ir užimtumui skatinti. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad sutartis nepakankamai ambicinga, praneša BBC.

Pirmadienį prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime pagrindinė diskusijų tema bus euro zonos krizė, didžiausią dėmesį skiriant ekonomikos augimui ir „protingai“ biudžeto drausmei. Dauguma ES narių, išskyrus Didžiąją Britaniją, tikisi pasirašyti naują fiskalinės drausmės sutartį, praneša BBC. Bedarbių skaičius Europos Sąjungoje viršija 23 mln. žmonių, ir baiminamasi, kad biudžeto apkarpymas pakenks verslo plėtrai ir perkvalifikavimui.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Vasarą reitingų agentūra „Standard & Poor's" (S&P) sumažino neliečiamu laikytą JAV AAA skolinimosi reitingą. Pasaulis nesugriuvo. Sausio viduryje ta pati agentūra užsimojo dar labiau: vienu laipteliu nukirto antros pagal dydį Europos ekonomikos Prancūzijos aukščiausią reitingą, kuris nebuvo liestas nuo pat 1975 metų. Kartu su juo per vieną vietą žemyn buvo sumažinti Austrijos, Maltos, Slovakijos ir Slovėnijos reitingai, o per du – Italijos, Ispanijos, Portugalijos ir Kipro.

Eurui šiais metais seksis geriau, mano Europos centrinio banko vadovas, pažymėdamas, kad jau matoma euro zonos stabilizavimosi ženklų.Tačiau nuosmukio galimybė dar išlieka, skelbia AFP. „Aš esu įsitikinęs teigiamais euro pokyčiais 2012 metais“, – sako Mario Draghi. Jis tvirtina, kad pasiekta pažangos sprendžiant dvi esmines problemas: fiskalinės disciplinos ir struktūrinių reformų trūkumus.

21 metų Vilniaus rajono gyventojas pinigus gamino kompiuteriu ir juos spausdino ant paprasto popieriaus. Vaikinas netikras kupiūras „pasendindavo“ ir pirko už ją tiek prekių, kad nereikėtų duoti grąžos. Kelis kartus jis apsipirko kioskuose, o demaskuotas buvo Rakanių kaimo parduotuvėje, kur už saldumynus mėgino atsiskaityti 20 litų nominalo kupiūromis. Sulaikius pinigų padirbinėtoją atlikta krata jo namuose, paimtas kompiuteris ir spausdintuvas.

Europa privalo skubiai imtis naujų kovos su skolų krize priemonių, teigia specialusis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės patarėjas Davidas Liptonas. Priešingu atveju, naujosios krizės bangos nepavyks išvengti, o europiečiams teks priprasti prie ekonomikos buksavimo ir stabiliai aukšto nedarbo.

Europos laukia sunkūs metai, perspėja dauguma pasaulio finansų analitikų ir ekonomistų. Recesija euro zonoje, euro valiutos devalvacija bei prasiskolinusių Europos šalių bankrotas – niūriausios analitikų prognozės šiems 2012-iems drakono metams. Apie tai, ko tikėtis 2012 metais, klausiame „Danske“ banko vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble pasisakė prieš Europos centrinio banko (ECB) vaidmens plėtimą ir bendrųjų euro obligacijų emisiją, siekiant įveikti skolų krizę euro zonoje. JAV modelis, pagal kurį numatytas begalinis papildomas pinigų spausdinimas, „nefunkcionuos Europoje“, pareiškė W. Schauble žurnalistams sekmadienį. Jeigu ECB imsis tokių pat priemonių kaip JAV federalinis atsargų bankas, tai nepadės įveikti euro zonos krizės.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali tapti stambaus masto katastrofa - šalis neišvengtų socialinių neramumų, rekordinės infliacijos ir karinio perversmo. Tokią nuomonę išsakė britų rizikos draudimo fondo „Toscafund“ analitikai. Jeigu Graikija paliks euro zoną, naujos valiutos įvedimas šalyje bus neįmanomas, o delsimas paskatins „indėlių iš bankų atsiėmimą ir kapitalo nutekėjimą“, mano ekonomistai.

Europos Komisija (EK) vykdo neteisingą ekonominę politiką, kuri gali įstumti Europą į 15 metų truksiančią recesiją. Apie tai per interviu laikraščiui „La Libre Belgique“ sakė Belgijos pramonės ministras Paulas Magnette. Valdininkas pabrėžė, kad apie tokią ilgą recesiją kalba „visi garsūs ekonomistai“. Pasak ministro, biudžetų mažinimo planai, įskaitant socialinių programų karpymą, skatins ekonomikų traukimąsi.

Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti aktyviau supirkinėti skolose skendinčių euro zonos valstybių vyriausybių obligacijas, kad paremtų Italiją ir užkirstų kelią „katastrofiškam“ euro žlugimui, teigia reitingų agentūros „Fitch“ Suverenių rizikų skyriaus vadovas Deividas Railis (David Riley). D. Railis pažymi, kad euro žlugimas būtų katastrofiškas pasaulinei ekonomikai, ir nors „Fitch“ nėra įsitikinusi dėl tokio scenarijaus, jis gali realizuotis, jeigu Italija neras būdų, padėsiančių su...

Jokios euro krizės nėra, pareiškė Italijos ministras pirmininkas Mario Montis interviu, kurį trečiadienį paskelbė Vokietijos laikraštis „Welt“. „Nėra jokios euro krizės. Europos valiuta vis dar labai stipri, visų pirma dėl Europos centrinio banko ir jo savarankiškumo“, – sakė Italijos premjeras.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad nepanašu, jog euras šiemet žlugs. Taip pat ji įspėjo, kad šį mėnesį pasirodysianti TVF ataskaita atskleis, jog pasaulio ekonomika auga lėčiau nei rugsėjį prognozuotais 4 proc., informuoja AFP. „Ar 2012-aisiais euras žlugs? Aš taip nemanau. Nepanašu, kad šiemet euras žlugs“, – Pietų Afrikoje vykstančio vizito metu kalbėjo Ch. Lagarde.

Didžiausias Italijos bankas „UniCredit“ įspėjo investuotojus, kad jeigu euro zonos krizė pablogės, euro gali būti atsisakyta, tačiau banko vadovas Federico Ghizzoni teigia, kad toks scenarijus tebėra nerealistiškas, informuoja AFP. „Nerimas, kad euro zonos skolų krizė pablogės, gali paskatinti sugrąžinti nacionalines valiutas vienoje ar keliose šalyse, arba, itin blogomis aplinkybėmis, apskritai atsisakyti euro“, - teigiama banko pranešime.

Ketvirtadienį euro kursas nukrito iki 1,2831 dolerio, žemiausio lygio per 16 mėnesių, ir iki 98,58 jenos, mažiausio lygio nuo 2000 m. gruodžio. Kaip praneša AFP, investuotojai toliau išpardavinėja Europos valiutą, nes baiminamasi, kad skolų krizė plėsis. Prekiautojų nuotaikoms beveik neatsiliepė Prancūzijos obligacijų išpardavimas. Investuotojai daugiau sureagavo į naujienas iš Ispanijos - vietos Finansų ministerija paskelbė, kad kreditinės organizacijos privalo rezervuoti dar 50 mlrd.

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė rūmams priklausančių Estijos įmonių mano, jog euro įvedimas turėjo teigiamos įtakos jų veiklai. Įmonės teigia, kad po euro įvedimo kainos tapo skaidresnės, sumažėjo arba nebeliko valiutų keitimo išlaidų, be to, supaprastėjo apskaita. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijos skyriaus prezidentas Michaelis Stenneris teigia, kad lūkesčiai, susiję su euro įvedimu, pasiteisino.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris pareiškė, kad Europa atsidūrė ties recesijos riba, rašo „telegraph.co.uk“. Tačiau jis pridūrė, kad Graikija nesvarsto galimybės atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos. Trečiadienį Europos centrinis bankas pranešė, kad jame laikoma Europos bankų indėlių suma pasiekė naują rekordą - 453,18 mlrd. eurų.

2002 metų sausio 1 dieną euras išvydo dienos šviesą. Naujoji valiuta žymėjo didžiausią Europos istorijoje pinigų pasikeitimą, rašo „The Independent“. Tą dieną Europos centrinio banko būstinėje, Frankfurte, vyko išskirtinė šventė. Prabėgus dešimtmečiui, pirmasis valiutos jubiliejus toje pačioje institucijoje buvo sutiktas patyliukais. Euro zonos valstybių sostinėse tvyro ne šventinė, o gedulinga nuotaika.

Naujuoju YouTube hitu tapo 1963 metų prancūzų komedijos perdirbimas, į kurį buvo „įmontuotos“ Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel galvos. Per keturias dienas filmuką peržiūrėjo daugiau nei 380 tūkstančių žmonių. Kaip praneša agentūra Reuters, originaliame filmuke pagyvenusi moteris švenčia savo 90-metį su keturiais įsivaizduojamais draugais, kurių vaidmenis atlieka patarnautojas.

Stebuklas taip ir neįvyko – rimtos finansų ir ekonomikos problemos Europoje, pirmiausia euro zonoje, nenužengė praeitin kartu su 2011-aisiais. Mėnesiai vėl pradedami skaičiuoti iš naujo, o ekonomikos bėdos – senos, bet, laimė, išsprendžiamos. Bet jau toli graži ne visi ekspertai prognozuoja visišką euru paremtos sistemos žlugimą. Kad problemų Europos Sąjungoje kol kas  su kaupu, rodo naujausi įvairių šalių oficialių atstovų pasisakymai.

Klausimas, ar išliks Graikija euro zonoje, turėtų išsispręsti pirmąjį 2012 m. ketvirtį, pareiškė Graikijos bankų federacijos prezidentas Vasilis Rapanos. „Arba liksime euro zonoje sumažinę pragyvenimo lygį kiekvienam iš mūsų, arba pasitrauksime iš valiutos zonos ir sugrįšime į tą stadiją, kokioje buvome prieš kelis dešimtmečius“, - per naujametį Atėnų biržos renginį sakė V. Rapanos, kurį cituoja Atėnų naujienų agentūra.

Prieš 10 metų, 2002-aisais, dvylikoje Europos Sąjungos šalių pasirodė grynieji pinigai – eurai, pakeitę valstybių nacionalines valiutas. Euro įvedimas tapo didžiausia valiutos reforma pasaulio istorijoje. Euras išsikovojo vietą tarp stipriausių valiutų pasaulyje, bet dabar, kai euro zona krečiama krizės, pasigirsta abejonių dėl jo ateities, praneša Lietuvos radijas. Prieš 10 metų Europos parduotuves, bankus ir bankomatus pasiekė 6 milijardai euro kupiūrų ir 40 milijardų euro monetų.

Nepaisant besitęsiančios skolų krizės, dauguma vokiečių nemano, kad euras žlugs. Atitinkamos apklausos metu 57 proc. respondentų nurodė tikintys, kad euro zona kitais metais išliks. Tik 20 proc. apklaustųjų teigė spėjantys, kad 2012-aisiais euro nebeliks, skelbia laikraštis „Bild“, remdamasis „YouGov“ instituto apklausa. Vokiečiai lieka optimistai ir kitais finansiniais klausimais. 38 proc. jų sakė, kad kitais metais netaupys daugiau nei praėjusiais. 30 proc.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Pateikiame „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimus. Scenarijus: euro žlugimas. Euro zona sugrius ir euro žlugimas sukels pasaulinę ekonomikos krizę.

Baigiantis metams šalies analitikams pateikėme 11 gana pesimistinių 2012 metų scenarijų ir paprašėme įvertinti jų tikimybę. Galime nuraminti – pašnekovai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir visi scenarijai neperkopė mažos tikimybės ribos. Labiausiai tikėtini mokesčių, emigracijos, nedarbo didėjimo Lietuvoje ir pasaulinio naftos kainų augimo scenarijai (ekonomistų vertinimus rasite teksto pabaigoje). 1. Euro žlugimas (5,5 proc.

Jei paprastai prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus žmonės stengiasi galvoti apie tai, kas gera, tai šį sykį viso pasaulio ekonomistai nutarė pasirungti, kas sugalvos pačią siaubingiausią ateinančių metų prognozę. Ekspertai, nagrinėdami įvairius globalios ekonomikos vystymosi variantus, jau nekalba apie „optimistinius“ ir „pesimistinius“ scenarijus. Šiandien jau kalbama apie „blogas“, „labai blogas“ ir atvirai apokalipsines prognozes.

Seimo narys Andrius Šedžius siūlo nustatyti laisvą lito ir euro kursą, susieti Lietuvos nacionalinę valiutą litą su valiutų krepšeliu. Tokį Lito patikimumo įstatymo pakeitimo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Propaganda garsėjanti Baltarusija stebina tuo, kaip moka pateikti faktus ir formuoti neigiamą savo piliečių nuomonę apie Vakarus. Pasižiūrėjus vieną iš valstybinės televizijos laidų „Žmogaus teisės. Požiūris į gyvenimą“, susidaro įspūdis, kad blogiausia, kas gali nutikti žmogui – tai gimti ir gyventi Vakaruose. Balsas.lt pateikia įdomiausių reportažo vietų pažodinį vertimą: „Vakarai vis giliau pasineria į krizę, ateina vis labiau nerimą kelianti informacija.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienį aiškindamas parlamento nariams savo sprendimą vetuoti naująją Europos Sąjungos (ES) sutartį, pabrėžė, kad jis nesiekė išskirtinių garantijų Britanijai, rašo „telegraph.co.uk“. Premjeras teigia, kad garantijos, kurių jis siekė ES viršūnių susitikimo metu, buvo „kuklios, pagrįstos ir aktualios“ ir kad jis nesistengė sukurti „nesąžiningo pranašumo“ Didžiajai Britanijai. „Šios garantijos buvo visai ES. Mes norėjome vienodų sąlygų.

Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys Evaldas Novotny, kartu einantis ir Austrijos centrinio banko vadovo pareigas, nemano, kad euras žlugs, bet prognozuoja recesiją Europoje. „Esu įsitikinęs, kad euras nežlugs“, – sakė E. Novotny per interviu austrų žiniasklaidai. Jis pabrėžė, kad bendra Europos valiuta atitinka tiek turtingų, tiek ir neturtingų regiono šalių interesus.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Briuselyje vyksta euro ateitį turintis lemti ES viršūnių susitikimas. Jame Vokietija ir Prancūzija turėtų raginti keisti ES sutartį, kad būtų galima griežtinti finansų drausmę. Prieš šį viršūnių susitikimą Europos Centrinis bankas paskelbė iki 1 proc. mažinąs palūkanų normą. Europos Centrinis bankas jau antrą sykį per pastaruosius du mėnesius 0,25 proc. mažina palūkanų normą. Analitikų tai nestebina, rinkos laukia tolesnių Europos Centrinio banko žingsnių.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy išdėstė siūlomus euro zonos taisyklių pakeitimus, dėl kurių susitarė praėjusią savaitę, praneša „EUobserver“. „Dabartinė krizė aiškiai atskleidė Europos pinigų sąjungos trūkumus. Turime juos pašalinti“, – rašoma jų laiške.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poor's“ įspėjo, kad jeigu sumažins euro zonos valstybių reitingus, ji gali sumažinti ir Europos Sąjungos (ES) bei didelių euro zonos bankų skolinimosi reitingus. Pirmadienį agentūra įspėjo, kad jeigu ES lyderiai penktadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu nesusitars dėl veiksmingo kovos su krize plano, ji gali sumažinti beveik visų 17 euro zonos valstybių skolinimosi reitingus.

Švedija ilgam atidėjo planus prisijungti prie euro zonos, nes skolų krizė valiutos sąjungos narėse šalies gyventojams daro itin nemalonų poveikį, pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas. Pasak A. Borgo, euras funkcionuoja „ne taip, kaip mes tikėjomės“. „Problemos pasirodė daug sudėtingesnės“, - pridūrė jis. Kartu finansų ministras pabrėžė, kad jis nėra euroskeptikas ir neatmetė galimybės, kad ilgalaikėje perspektyvoje Švedija įstos į valiutos sąjungą.

Kuomet jau atrodė, kad padėtis tiesiog nebegali pablogėti, paaiškėjo, kad erdvės situacijos prastėjimui vis dar pakankamai. Netgi kai kurios neva „atsakingos“ euro zonos valstybės susidūrė su netikėtu palūkanų normos augimu. Tad dabar viso pasaulio ekonomistai diskutuoja ne vien apie tai, ar euras išgyvens, bet ir apie tai, ką reikėtų daryti, kad toks potencialus euro zonos žlugimas sukeltų kuo mažiau sumaišties.

„Bloomberg“ televizija kalbino Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus patarėją ekonomikos klausimais Mykolą Majauską. Patarėjas pasidalino mintimis apie Lietuvos sėkmę, prižiūrint šalies finansinę padėtį, ir valstybės perspektyvas įsivesti eurą.