euras

Nors Graikijos rinkimus laimėjo proeuropietiška partija, pritarianti taupymo priemonės ir likimui euro zonoje, „Citi“ ekonomistai ir toliau galvoja, kad Graikija atsisakys euro. „Europos pareigūnai džiaugiasi rinkimų rezultatais, tačiau tuo pačiu parodė, kad nauja vyriausybė turi labai mažai vietos pakeisti dabartinę finansinės pagalbos programą“, – teigia „Citi“ analitikas Juergenas Michelas.

Preliminariais duomenimis, konservatyvi Naujosios demokratijos partija sekmadienį įvykusiuose Graikijos parlamento rinkimuose iškovojo apie 30 procentų balsų ir turės 130 deputatų mandatų iš 300. Tai naktį į pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Daugumą Naujajai demokratijai užtikrina taisyklė, pagal kurią daugiausia balsų surinkusi partija papildomai gauna 50 vietų parlamente.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pasiūlė Europos lyderiams 120 mlrd. eurų augimo sutartį, remdamasi laikraščio "Le Journal du Dimanche" informacija praneša AFP. Laikraščio žurnalistai teigia, kad gavo laišką, kurį F. Hollande'as ketvirtadienį išsiuntė Europos lyderiams. Laiške F. Hollande'as siūlo keletą priemonių, tarp kurių yra finansinių sandorių mokestis bei investicijos, skirtos skatinti naujų darbo vietų kūrimą. "Dėl priemonių, siekiančių 120 mlrd.

Birželio 17 dieną, sekmadienį, Graikijoje vyksta išankstiniai parlamento rinkimai. Rinkimų rezultatai nulems, ar atsiras galų gale Graikijoje vyriausybė, kuri sugebės susidoroti su žiauria finansine krize, kurį ir toliau kankina šalį. Balsavimas Graikijoje vyks jau antrą kartą per pastaruosius pusantro mėnesio.

Dėl lūkesčių, kad centriniai pasaulio bankai pagelbės, jei skolų krizės kamuojamoje Europoje pablogėtų padėtis, šiek tiek pakilo euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, praneša AP. Sekmadienį prekybininkai atidžiai stebės parlamento rinkimus Graikijoje. Jeigu naujoji valdžia nesutiks su gelbėjimo sandorio sąlygomis, gali būti, kad Graikijai teks palikti euro zoną. Tai pakenktų pasitikėjimui euro valiuta ir sutrikdytų finansų rinkas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ antradienį sumažino dviejų didžiausių Kipro bankų reitingą, praneša AFP. Kipro bankai, teigiama „Moody's“ išplatintame pareiškime, patirs didelių nuostolių tuo atveju, jeigu Graikija pasitrauks iš euro zonos.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

Ispanijos ministras pirmininkas Marjanas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė, kad euro zonos šalių finansų ministrų sprendimas padėti Ispanijos bankams taps euro pergale, informuoja BBC. „Laimėjo euro patikimumas“, - reporteriams sakė M. Rachojus. Šeštadienį euro zonos ministrai sutiko suteikti 100 milijardų eurų paramą Ispanijos bankams.

Remiantis naujos apklausos rezultatais, dauguma Vokietijos gyventojų nostalgiškai ilgisi savo senosios valiutos – markės, rašo „EUobserver“. 55 proc. apklaustųjų sakė maną, kad Vokietijai geriau reikėjo pasilikti markę, o ne įsivesti eurą. Taip manančiųjų dalis, palyginti su praėjusių metų lapkričiu, išaugo 9 proc. 53 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl bendros valiutos šalis patyrė žalos, o 56 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad nerimauja dėl savo santaupų.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Dėl ekonominės ir politinės krizės Graikijoje kas antras vokietis yra už šios šalies pasitraukimą iš euro zonos, rodo apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra AFP. 49 proc. Vokietijos gyventojų teigė norintys, kad Atėnai atsisakytų bendrosios Europos valiutos. 39 proc. mano, kad graikai turėtų likti euro zonoje. Be to, dauguma respondentų pareiškė remiantys kanclerės Angelos Merkel (Angela Merkel) taupymo kursą. 63 proc.

Naujasis Prancūzijos finansų ministras Pierre'as Moscovicis neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės. Jei Atėnai po birželio 17-ąją vyksiančių parlamento rinkimų, kaip sutarta, netęs savo taupymo politikos, toks klausimas „be abejonės kils“, pareiškė jis per valstybinę televiziją. „Tačiau mes labai norime, kad Graikija liktų euro zonoje“, – pabrėžė ministras.

Kinijos vyriausybė nurodė pagrindinėms institucijoms, tarp jų ir centriniam bankui, sudaryti veiksmų planą, skirtą susidoroti su galimomis ekonominėmis grėsmėmis Graikijos pasitraukimo iš euro zonos atveju, pirmadienį „Reuters“ informavo trys šaltiniai Kinijoje. Anot jų, plane gali būti numatytos priemonės, skirtos palaikyti juanio stabilumą, aktyvesni tarpvalstybinių kapitalo srautų tikrinimai ir griežtesnė politika, skirta stabilizuoti vidaus ekonomiką.

Milijardierius investuotojas Georgas Sorosas įspėjo Vokietiją, kad jai liko trys mėnesiai išgelbėti euro zoną arba bus rizikuojama sunaikinti Europos Sąjungą ir sukelti „prarastąjį dešimtmetį“, rašo „The Telegraph“. Kalbėdamas konferencijoje Italijoje, Georgas Sorosas sakė, kad euro zonos likimas tvirtai priklauso nuo Vokietijos. Šią jis ragina pritarti priemonėms, kurios padėtų regiono bankų gelbėjimo sistemai ir palengvintų skolinimosi sąlygas labiausiai bėdų prispaustoms šalims narėms.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconis apkaltino žiniasklaidą savo nepavykusio pokšto apie eurą viešinimu, rašoma „The Times“. Penktadienį, birželio 1 dieną, savo „Facebook“ puslapyje jis išreiškė „beprotišką idėją“, kad Italijos bankas turėtų pradėti spausdinti arba eurą, arba nacionalinę valiutą. Pasak jo, jeigu Europos centrinis bankas nepradės leisti pinigus, Italijos vyriausybei teks imtis drąsos eurui pasakyti „viso gero“, praneša lenta.ru.

Už Graikijos pasitraukimo iš euro zonos klausimo slypi ne tik visos euro zonos ateitis, tačiau ir mito apie klestinčią Europą likimas. „Saujos“ neužteks Išvertus iš senovės graikų kalbos, „drachma“ reiškia „sauja“. Drachma – taip pat ir senoji Graikijos valiuta, prie kurios jau artimiausiu metu Graikijai gali tekti sugrįžti. Tačiau „saujos“ pinigų išmokėti susikaupusioms skoloms tikrai gali nepakakti.

Aukščiausią lygį per trejus metus pasiekęs Didžiosios Britanijos svaro sterlingų kursas euro atžvilgiu paskatino britus leistis į alkoholio medžioklę kitapus Lamanšo sąsiaurio, rašo dailymail.co.uk. Euro zonos krizės metu vieningos valiutos vertė smarkiai krito kitų valiutų atžvilgiu. Viena iš tokio nuosmukio pasekmių – išaugęs keleivių skaičius keltuose iš Britanijos į Prancūziją.

Nė viena iš aštuonių norą prisijungti prie euro zonos pareiškusių valstybių reikiamų standartų šiuo metu neatitinka, pažymima naujausioje trečiadienį paskelbtoje Europos centrinio banko (ECB) ataskaitoje.

Didžioji Britanija ruošiasi galimam imigrantų antplūdžiui tam atvejui, jei žlugtų euro zona, ir iš Graikijos bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Jungtinę Karalystę plūstelėtų darbo ieškančių žmonių banga. Apie tai šeštadienį prasitarė Britanijos vidaus reikalų ministrė Theresa May. Kaip skelbia Britanijos spauda, Th. May nekonkretizavo, kokių veiksmų tokiu atveju imtųsi šalies valdžia. Šiuo metu kiekvienos euro zonos narės piliečiai turi teisę dirbti kitoje šalyje.

Nepaisant visų Europos politikų pastangų ir tarptautinių finansinių organizacijų bandymų įveikti finansų krizę, euro zona ir toliau krečiama problemų, rašoma BBC. Kyla susirūpinimas, kad ši krizė gali pradėti vis labiau daryti įtaką valstybėms, nesančioms euro zonoje. Žymūs ekonomikos ir verslo ekspertai iš viso pasaulio valstybių, nepriklausančių euro zonai, pasidalijo savo mintimis apie susidariusią situaciją.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Praėjusią savaitę euro kursą smukdė žinios apie naujas aplinkybes, susijusias su politiniu nestabilumu Graikijoje, bei naujienos apie Ispanijos bankų krizę. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė nutraukiantis piniginę veiklą kai kuriuose graikiškuose bankuose, Ispanijos obligacijų aukciono metu pajamingumai pakilo dar aukščiau, Europos akcijos pigo, o kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus.

Šveicarijos priežiūros tarnybos nubaudė Vokietijos kompaniją BMW 156 mln. frankų (163 mln. JAV dolerių) už trukdymus parduoti automobilius šveicarams už Šveicarijos ribų. Pastaraisiais metais nemažai šveicarų, panorę stambių pirkinių, renkasi Vokietiją, Italiją ar kitas Europos šalis, kuriose įvestas euras, nes dėl skolų krizės euro zonoje euro kursas franko atžvilgiu gerokai nukrito, dėl to pirkiniai, apmokami frankais, nėra naudingi.

Euro zonai susiduriant su vis didesnėmis problemomis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo ir ekonomikos skatinimo politikos. Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. „Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų.

Pasaulio bankas perspėjo, kad euro zonos krizė gali pakenkti Rytų Azijos šalių ekonomikoms, informuoja BBC. Naujausioje banko ataskaitoje teigiama, kad „rimtas irimas“ euro zonoje galėtų pakenkti augimui ir eksporto iš Rytų Azijos paklausai. Rytų Azijos šalims reikia padidinti vidaus paklausą, kad jos galėtų subalansuoti ekonomiką ir sustiprinti augimą. Bankas perspėjo, kad spartesnis nei tikėtasi Kinijos ekonomikos augimo sulėtėjimas taip pat kelia grėsmę regiono augimui.

Nesiliaujant skolų krizei Europoje, beveik kas antras vokietis apgailestauja dėl euro įvedimo. Maždaug tiek pat gyventojų mano, kad bendroji Europos valiuta buvo teisingas pasirinkimas, rodo nuomonės tyrimo instituto „Infratest dimap“ atlikta apklausa. Paskelbtais duomenimis, 49 proc. respondentų teigė, kad Vokietijos markės panaikinimas buvo klaida. Tuo tarpu 47 proc. euro įvedimą vertina teigiamai. Aiški dauguma respondentų buvo už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos.

Euro kaip bendros Europos valiutos išsaugojimas dar labiau sustiprins krizę ES šalyse, pareiškė Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, atvykęs į Jungtines Valstijas su darbo vizitu. „Graikijos problemos - tai milžiniško ledkalnio viršūnė. Europa išgyvena sisteminę krizę, kurią sukėlė bendros valiutos, jungiančios šalis su nevienodu ekonominio išsivystymo lygiu, egzistavimas“, - pastebėjo jis.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Didžiosios Britanijos vicepremjeras Nickas Cleggas perspėja, kad euro zonos žlugimas gali sudaryti palankias sąlygas ekstremizmo ir ksenofobijos augimui, informuoja BBC. Vokietijos dienraščiui „Der Spiegel“ jis sakė, kad bendros valiutos sąjunga negali išgyventi vien taikant fiskalinę discipliną. Be to, jis paragino euro zonos valstybes imtis didesnės integracijos.

Graikai kitą mėnesį rinkimuose rinks ne tik naują vyriausybę, bet ir balsuos dėl tolesnės narystės euro zonoje, teigia Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble, informuoja AFP. „Europa yra pasiruošusi padėti Graikijos žmonėms, tačiau europiečiai negali atlikti graikų darbo, tai priklauso nuo jų“, – interviu sekmadieniniam Graikijos dienraščio „Kathimerini“ numeriui sakė W. Schaeuble. „Graikijos rinkėjai kitą mėnesį balsuos ne tik už partiją.

JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad Europos valstybėms būtina dėmesį sutelkti į naujas darbo vietas ir ekonomikos augimą, skelbia BBC. Kalbėdamas po Didžiajam aštuonetui (G8) priklausančių šalių, kurių ekonomika stipriausia, susitikime B. Obama teigė, kad JAV yra įsitikinusios, kad Europa sugebės įveikti iššūkius. Prancūzijos, Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir Rusijos lyderių susitikimas vyko gegužės 18-19 dienomis Kemp Deivide, JAV.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas ketvirtadienį dar kartą paragino euro zonos lyderius imtis ryžtingų veiksmų, nes kitaip blokui gresia suirimas, informuoja AFP. Sakydamas kalbą Mančesteryje D. Cameronas paragino pagrindines euro zonos valstybes ir Europos centrinį banką (ECB) mažinti valstybių deficitus. Jis pripažino, kad tokie jo komentarai Europoje populiarūs nebus, nes pernai jis papiktino daugybę kolegų, kai atsisakė pasirašyti ES fiskalinės drausmės sutartį.

Ilgą laiką trukusios Graikijos partijų derybos dėl koalicinės vyriausybės žlugo. Situaciją teks spręsti naujuose rinkimuose, kurie turėtų vykti birželio 10 arba 17 dienomis. Manoma, kad juose gali triumfuoti kairieji radikalai, griežtai atmetantys taupymo kursą. Tai reiškia, kad vietoje vyriausybės sukūrimo Graikijos mokesčių mokėtojai turės pakloti dar daugiau pinigų naujų rinkimų organizavimui.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Balandžio mėn. 1000 kub. m gamtinių dujų „Lietuvos dujų“ klientams, nebuitiniams vartotojams, pabrango 41 litu (nuo 1319 iki 1360 Lt už 1000 kub. m). „Lietuvos dujų“ teigimu, tai lėmė pastaruosius šešis mėnesius augusios naftos produktų kainos tarptautinės rinkose ir besitęsiantis euro vertės mažėjimas JAV dolerio atžvilgiu. Balandžio mėnesio gamtinių dujų kaina nustatoma pagal 2011 m. spalio - 2012 m. kovo mėnesiais buvusias naftos produktų kainas tarptautinėse žaliavų rinkose.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kad euro zona sėkmingai funkcionuotų, jai reikia bendros vyriausybės, teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. „Niekur pasaulyje nėra bendros valiutos be tam tikros bendros vyriausybės“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė D. Cameronas. „Euro zonos valstybės narės turėtų turėti daug labiau suderintą ekonomikos politiką ir skolų politiką.

Latvijos gyventojų pritarimas perėjimui prie euro nukrito iki rekordiškai žemo lygio ir dabar sudaro tik 15 procentų. Tai rodo agentūros SKDS balandį surengtos apklausos rezultatai. Perėjimui nuo lato prie euro visiškai pritaria tik 4 procentai apklaustųjų, o veikiau pritaria – 11 procentų. Daugiau kaip pusė – 57 procentai – tyrimo dalyvių yra prieš perėjimą prie euro, iš jų 30 procentų tam kategoriškai prieštarauja. 22 procentai respondentų pasirinko neutralų atsakymą.

Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma. Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“. Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Prieš kelis mėnesius Graikijos mieste Volos buvo įvesta alternatyvi valiuta. Ši iniciatyva įtraukė 800 bendruomenės narių, kuriems sunkiai sekasi įpirkti prekes eurais, rašo BBC. Gyventoja Hara Soldatou Voloso centriniame turguje nužvelgia rankdarbių prekystalį ir išsirenka dekoruotas žvakes. Ji savo pirkiniu patenkinta: „Jos kainavo man tik 24 TEM, kuriuos aš užsidirbau mokydama jogos.“ Visoje turgaus zonoje jums tikrai nereikės vieno dalyko – pinigų.

Nepaisant euro zoną ištikusios krizės, Lietuvos viešojoje erdvėje šalies įstojimas į euro zoną ir toliau yra laikomas neabejotinai siektinu tikslu. Visuomenėje trūksta diskusijų, ar Lietuvai tikrai verta stengtis įstoti į euro zoną ir kokie to trūkumai, mano ekonomistas prof. Povilas Gylys. Pinigų sąjungą lygino su laivo skendimu „Mes vis stojam (į euro zoną – ELTA) ir niekaip neįstojam.

Nors vienai šaliai palikus eurą, dauguma ekonomistų prognozuoja katastrofines pasekmes. Tokiai nuostatai galima paprieštarauti remiantis praeities įvykiais, rašo CNBC. Euro zona būtų ne pirma susiskaldžiusi valiutos sąjunga. Per pastaruosius 100 metų įvyko 69 valiutos susiskaldymai. Keista, tačiau visi išėjimai iš valiutų sąjungų buvo siejami su žemu makroekonominiu lakumu. Beveik visais atvejais, išėjimas buvo sklandus.