euras

Euras daugelio lietuvių sąmonėje vis dar yra tarsi stabas. Jis turi daryti stebuklus. Pavyzdžiui, apsaugoti turtą. Kai kurie piliečiai kaupia eurus, nes prisibijo lito devalvavimo. Valstybės mastu finansų stabilumo siekta nelabai pasitikint savomis institucijomis. „Filosofija“ buvo tokia – nežinia, ką tas mūsų centrinis bankas gali pridirbti, todėl atsisakykime savarankiškos monetarinės politikos ir prie ko nors prisišliekime.

Spekuliantai nėra atsakingi dėl dabartinio spaudimo eurui, nes valiuta su sunkumais susidūrė dėl politinių nesėkmių ir sumažėjusio entuziazmo sukurti valiutų sąjungą Vokietijoje, teigia užsienio valiutų strategas Hansas Redekeris. Stratego nuomone, Vokietija, griežtindama prekybą vertybiniais popieriais, siekia pažaboti spekuliaciją, kuri, daugelio nuomone, yra pagrindinė euro kurso smukimo priežastimi, tačiau, pasak H. Redekerio, tai nėra spekuliacinės atakos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Federalinė finansų priežiūros institucija laikinai uždraudė aukštos rizikos spekuliacijas biržoje, praneša „Deutsche Welle“ kanalas DW-WORLD. Nuo šiandienos, gegužės 19-osios, draudžiami investuotojų sandoriai, kuriais būtų siekiama sumažinti euro zonos šalių vyriausybių obligacijų kursą, o taip pat spekuliacinius dešimties pirmaujančiųjų finansinių įstaigų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Commerzbank“ ir „Allianz“, akcijų pardavimus.

Graikija gavo pirmąją beveik 120 mlrd. eurų finansinės pagalbos dalį. Euro zonos politikai džiūgauja, kad nors ir pavėluotai, jiems pavyks išgelbėti ne tik Graikiją, bet ir patį eurą. Ekonomistai netrykšta tokiu optimizmu ir perspėja, kad švaistymąsis paskolomis gali baigtis ne išsigelbėjimu, o visos Europos ekonominiu košmaru.

Praėjus šešeriems metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Estija įvykdė bendros Europos valiutos įvedimo sąlygas. Šiandien Europos Komisija paskelbė, kad ji rekomenduos ES šalių vyriausybėms leisti Estijai įsivesti eurą kitų metų sausį. Estija, kurioje šiuo metu naudojamos kronos, taptų 17-ąja šalimi, įsivedusia eurą.

Ta kaina – tai 750 mlrd. eurų (2,58 trln. litų) bendras Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo skubios paramos fondas, dėl kurio steigimo sekmadienio naktį Briuselyje buvo sukirsta rankomis. Nekontroliavo skolinimosi Ypatingas vaidmuo teks Europos centriniam bankui (ECB), kuris vakar išplatino pranešimą esąs pasirengęs supirkti euro zonos vyriausybių ir privačias obligacijas, kad užtikrintų jų likvidumą.

Graikiją išgelbės 110 mlrd. eurų (146 mlrd. dol.) paramos paketas. Tačiau ar ilgam? Tai didžiulis kiekis pinigų, bet plačiąja prasme, Graikijos ekonomika neverta nė skatiko. Pagrindinis klausimas – ar išgyvens euras. Žurnalistai paprastai turi cituoti tik kitus autorius, todėl atleiskite man už tam tikrą piktnaudžiavimą padėtimi.

Vėl susiduriame su Vokietijos klausimu. Iš esmės tai – Vokietijos Klausimai. Jie labai svarbūs Europai ir euro ateičiai, todėl turėtų būti rašomi didžiosiomis raidėmis. „Frankfurter Allgemeine“ pasiūlė tam tikrą versiją per interviu su Jose Marija Aznaru, buvusiu Ispanijos ministru pirmininku. „Ar Graikijos krizė įrodo, kad Vokietija yra savanaudiška, nacionalistinė ir ne tokia europietiška?“, – paklausė laikraštis.

Siekdami sustabdyti Graikijos skolos krizės plitimą Europos Sąjungos šalių finansų ministrai Briuselyje tariasi dėl „stabilizicijos fondo“ sukūrimo, praneša BBC. Ministrai svarsto galimybę išplėsti šiuo metu egzistuojančio fondo galimybių taikymą visoms vieningos valiutos bloko valstybėms. Dabar fondu gali naudotis tik ne euro zonos valstybės. Be to, ieškoma galimybės sukurti paskolų garantijų sistemą.

Tikriausiai daugelis nustebs, kodėl pačiame Graikijos, tiksliau, visos Europos krizės įkarštyje nusprendžiau dar kartą parašyti apie beveik metų senumo įvykį – apie ES komisijos, pirmininkaujamos ponios Haidi Taljavini (Heidi Tagliavini), pranešimą, skirtą Rusijos-Gruzijos karui. Reikalas tas, kad, mano požiūriu, tai vienas iš svarbiausių pasaulio įvykių. Kažkuria prasme jis net svarbesnis už Rusijos-Gruzijos karą. Taljavini pranešimas – tai naujasis Miunchenas.

Praėjusią savaitę Graikija ėmė skambinti pavojaus varpais: jei ji negaus naujos finansinių antibiotikų injekcijos, po kelių mėnesių bankrutuos. Pernai prie šios prarajos buvo priėjusi Islandija, ją išgelbėjo kai kurios ES šalys, nors ši šiaurės valstybė dar nėra Bendrijos narė. Blogiausia tai, kad po Graikijos tarsi domino gali griūti Portugalijos, Ispanijos, net Italijos ir Airijos ekonomika. Londono „The Independent“ perspėja, kad ši griūtis gali pražudyti ir patį eurą.

Pasaulinėje valiutų rinkoje trečiadienį vyko ganėtinai permaininga prekyba. Buvo jaučiama kiek didesnė su rizika siejamų aktyvų paklausa, kurie po antradieninio rinkų nuopuolio tapo pigesni. Padidėjęs apetitas rizikai labiausiai neigiamai veikė Japonijos jeną. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai dieną baigė 0.48% ir 0.65% prieaugiais. Naftos žaliavos kaina pakilo virš 83 JAV dolerių už barelį.

Tikėtina, kad Graikija nebus paskutinė euro zonos valstybė, kuriai prireiks Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, todėl, kad Airijos, Ispanijos ir Portugalijos padėtis taip pat tampa pastebimai pažeidžiama, pareiškė buvęs TVF ekonomistas, šiuo metu Harvardo universiteto profesorius Kennethas Rogoffas. Pasak K. Rogoffo, labai didelė tikimybė, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus mažiausiai dar vienai euro zonos valstybei prireiks TVF pagalbos programos.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas į čekų savaitraščio “Ekonom” klausimą, kada žlugs euro zona, atsakė - bendra valiuta neatnešė laukto efekto ir jos išlaikymas kuo toliau, tuo bus brangesnis. V.Klausas pasidalijo savo mintimis apie euro zonos ateitį. Nepateisino lūkesčių Kaip ilgalaikis bendros Europos valiutos koncepcijos kritikas nematau jokios priežasties džiaugtis tuo, kad situacija yra tokia ir kad tokio tipo klausimas gali iš viso kilti - ir dar taip užaštrintai.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje euras po ilgesnės pertraukos pabrango prieš JAV dolerį, tačiau doleris anaiptol nebuvo vien pardavimų objektas. Rinkos dalyviai daug dėmesio skyrė naujienoms iš Graikijos, buvo paskelbtas D.Britanijos BVP. JAV akcijų rinkoje praėjusią savaitę toliau dominavo „buliai“. Pagrindiniai indeksai jau aštuntą savaitę paeiliui prekybą baigė teigiamais savaitiniais pokyčiais.

Ar eurui kaput? Ne, dar ne kaput. Nors galo požymių yra. Svarbiausias klausimas – ar tai tas galas, kuris viskam, ar tiktai galo repeticija. Dramatiškas finalas gali ir neįvykti, juolab kad mažai kas norėtų sulaukti prieš dešimtmetį išpranašautos euro griūties. Tačiau tikėjimo ateitimi nesutvirtina prieš televizijos kameras besikarščiuojanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji šaukė, jog kai kurios šalys gali būti pašalintos iš euro zonos.

Euro zona ieško kelių, kaip sustiprinti pasitikėjimą bendra valiuta. Finansiniai Graikijos sunkumai išryškino daugybę bendros Europos valiutos silpnų vietų, todėl dabar politikos ir ekonomikos ekspertai stengiasi rasti būdų, kaip stabilizuoti eurą. „Spiegel Online“ apžvelgia pasiūlymus. Prancūzų ekonomikos ministrė Christine Lagarde atrodo norinti kovoti.

Mažai tikėtina, kad euras, kaip valiuta, išsilaikys dar ilgą laiką, Cnbc.com  teigė legendinis  investuotojas Jimas Rogersas. Pasak J. Rogerso, euras tikriausiai žlugs per ateinančius 15 – 20 metų. „Istorijoje jau buvo valiutų sąjungų, kurios neišliko, neišliks ir šita“. Pastaruoju metu euras patiria spaudimą dėl Graikijos finansinių problemų, tačiau Europos Sąjungos finansų ministrai sutarė suteikti Graikijai pagalbą, jei jos prireiks.

Laikinos pagalbos turėtų pakakti išgelbėti Graikiją, tačiau didesnės Europos problemos paliks bendrą regiono valiutą neaiškioje padėtyje, teigė investuotojas Georgas Sorosas. G. Soroso nuomone, Europos Sąjungai buvo reikalinga agresyvesnė kontrolė ir instituciniai susitarimai dėl sąlyginės pagalbos.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad Vyriausybė imasi veiksmų, jog Lietuva eurą įsivestų, kaip dabar prognozuojama, 2014 metais. „Jau 2009 metais parodėme, kad galime suvaldyti valstybės finansus. Galime ir labai sudėtingomis aplinkybėmis, ekonomikai krintant į gilią recesijos duobę, užtikrinti šalies finansų stabilumą“, - interviu Lietuvos radijui antradienį sakė Premjeras.

Lietuvai eurą įsivesti yra realu "maždaug 2014 metais", penktadienį sakė premjeras Andrius Kubilius, pareiškęs, kad Estijos sugebėjimas įsivesti eurą kitąmet būtų laimėjimas visoms Baltijos šalims. Anot Lietuvos Vyriausybės vadovo, jei Estijai pavyks įsivesti bendrą Europos Sąjungos (ES) valiutą nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos, tai būtų laimėjimas visam regionui, ir pavyzdys Lietuvos politikams vykdyti atsakingą finansinę politiką.

„Independent Strategy“ strategas Davidas Roche teigė, kad euras taps mėgstamiausia pasaulio rezervine valiuta, kadangi Europa turi geresnę augimo strategiją nei JAV. Pasak D. Roche, Europa turi daug stipresnį fiskalinį balansą ir daug geresnį skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį euro zonoje. Praėjusiais metais Vokietija patyrė didžiausią ekonomikos nuosmukį pokario istorijoje, tačiau, pasak stratego, tai atveria daugiau galimybių privatiems investuotojams.

Euro zonos valstybių laukia nelengvi metai. Sunkiai begalinčios atgauti kvapą po ekonomikos krizės jos turės gelbėti savo nacionalinius biudžetus ir finansus. Po dvejų metų ekonomikos nuosmukio ir masinio bankų žlugimo euro zona Naujuosius pasitiko paskendusi skolose.

Euras kitų valiutų atžvilgiu šiuo metu pervertintas ir tolesnis jo stiprėjimas gali tapti rimta problema atviresnėms euro zonos ekonomikoms. Tai sakoma pirmadienį paskelbtoje ketvirtinėje Europos Komisijos ataskaitoje, skirtoje dabartinei euro zonos šalių ekonomikai. Ataskaitoje pastebima, kad pastaruosius ketvirčius finansinės rinkos buvo ypač nestabilios ir, augant rinkos rizikoms, kilo euro kursas kitų šalių valiutų atžvilgiu.

Pirmadienį pasaulinėje valiutų rinkoje JAV doleris brango pagrindinių valiutų atžvilgiu, nepaisant sąlygiškai nelikvidžios rinkos bei naujienų iš JAV stokos. Šiandien tiek iš Europos, tiek iš JAV bus sulaukta keleto svarbių ekonominių rodiklių. Europos ir JAV akcijų rinkos indeksai vakar palypėjo aukštyn (FTSE +1.87%, Dow Jones  +0.83%, S&P500 +1.05%). Nors dar iki švenčių liko kelios dienos, tačiau ko gero tai yra preliudija į taip vadinamą „Santa Claus“ ralį.

Nevykusia savo ūkio politika Graikija visą Europos Sąjungą (ES) pavertė savo įkaite. Šalies biudžeto deficitas sudaro beveik 13 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir ES neturi jokių priemonių Graikijai paveikti, todėl pasigirsta siūlymų išmesti ją iš euro zonos. Iki šiol europiečiai besąlygiškai pasitikėjo euru, nors ir ne visada juo džiaugėsi. Kiekviena euro zonos valstybė stengėsi užtikrinti jo stabilumą vadovaudamasi savo pačios interesais.

Savo svarstymus šia tema pateikia laikraštis "The New York Times". Leidinio nuomone, Europos Sąjunga (ES) turėtų drąsiai priimti į euro zoną visas tris Baltijos valstybes. Jei euro zonos šalių vyriausybės rimtai nori išplėsti finansinį stabilumą ir gerovę į Rytų Europą, jos jau kitąmet turėtų sutikti, kad 2011-aisiais į jų būrį įsilietų Estija.

Visos trys Baltijos šalys į savo ekonominę perspektyvą žvelgia optimistiškai. Net tarp Baltijos šalių skaudžiausias ekonominio sunkmečio pasekmes pajutusi Latvija, pasak šios šalies Prezidento Valdžio Zatlero, atsigauna iš ekonominės krizės. "Latvija atsigauna iš ekonominės krizės. Tarptautinio valiutos fondo misija pripažino aiškiai, kad mūsų planas veikia, kad įvykdėme jų reikalavimus šiais metais, ir jie patenkinti šiais rezultatais.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje dominavo JAV dolerio pirkėjai. Sulaukti geri makroekonominiai duomenys iš JAV teigiamai veikė šios šalies valiutą, kuri brango pagrindinių porininkių atžvilgiu. Tai buvo jau antrasis penktadienis paeiliui, kuomet geros naujienos teigiamai veikė JAV dolerį. JAV mažmeninės prekybos apimtys lapkričio mėn. išaugo 1.3% - ženkliai daugiau nei prognozuota (0.6%). Grynieji pardavimai taip pat augo spartesniu (1.2%) nei tikėtasi (0.5%) tempu.