euras

Vilniaus biržoje praeita savaitė įeis į biržos istoriją. Nuo pirmadienio NASDAQ OMX Vilnius biržoje prekyba ir akcijų nustatyta vertė buvo pakeistos į eurus. Esminės įtakos prekybai ir investavimui nebuvo. Nebent tokia, kad akcijų kainų vertė dabar skaičiuojama trimis ženklais po kablelio. Tiek lito palydos, tiek euro sutiktuvės rinkoje buvo optimistinės. Akcijų kainos kilo, tačiau apyvarta buvo stebėtinai maža.

Vienas Slovėnijos gyventojas nutarė patikrinti, ar galima sveikai gyventi išleidžiant vieną eurą arba maždaug 3,5 lito maistui per dieną. Jo teigimu, tai įmanoma, jeigu turi savo daržą ir apsiperki sumaniai. Jaukiame name Liublianos priemiestyje gyvenantis farmacininkas internete rado informaciją, kad Pasaulio banko žmogui nustatyta skurdo riba – 96 eurocentai per dieną.

Europos akcijų ir euro vertė padidėjo, nes rinkos sureagavo į finansinę pagalbą Airijai. Po sekmadienio susitarimo euras sustiprėjo iki 1,376 JAV dolerio. Europos Sąjungos (ES) pasiūlymų Airijai paketas, jo tiksli apimtis ir sąlygos bus aptartos ateinančiomis dienomis, praneša BBC. Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas teigia, kad jo vyriausybė turėtų gauti mažiau nei 100 mlrd. eurų. Jungtinė Karalystė ir Švedija taip pat pasiūlė tiesiogines paskolas.

Lietuva jau keletą metų yra išsikėlusi tikslą įsivesti eurą. Tikėjomės jį turėti dar nuo 2007 m., vildamiesi, kad einame į stiprių valstybių klubą. Dabar yra mažiausiai dvi priežastys, kodėl dėl to verta suabejoti. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentės Rūtos Vainienės, pirma priežastis – netvirti pamatai, ant kurių buvo sukurtas euras, antroji – susvyravęs euro stabilumas dėl pastarojo laikotarpio finansinės padėties kai kuriose Europos Sąjungos šalyse.

Airijos fiskalinės problemos kelia susirūpinimą dėl visos euro zonos stabilumo, pirmadienį pareiškė Europos Komisija.Tačiau apie finansinę paramą šaliai nekalbama, pažymėjo ji. „Taip, mes artimai bendraujame su Airijos pareigūnais. Taip, euro zonoje yra susirūpinimas dėl euro stabilumo visoje pinigų sąjungoje“, – teigė EK atstovas spaudai Amadeu Altafajus Tardio.

Tik trečdalis estų pritaria planuojamam euro įvedimui, rodo penktadienį paskelbtos apklausos rezultatai.Viešosios nuomonės tyrimo instituto „Saar Poll“ atlikta apklausa parodė, kad 34,3 proc. respondentų pritaria tam, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos estiškas kronas pakeistų eurai. 52,8 proc. teigė tam nepritariantys, 12,8 proc. nuomonės neturėjo, praneša naujienų agentūra AFP. Praėjusį mėnesį Estijos euroskeptikų užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 1 524 žmonės.

Po kelių sunkių metų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje pasibaigė krizė ir prasidėjo ekonomikos augimas. „Nordea Markets“ vyresniojo analitiko Andrio Strazds nuomone, tai, kad Estija jau netrukus taps euro zonos nare, rodo, kad Baltijos šalims prasidėjo nauja era. „Nordea Markets“ trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos „Economic Outlook“ duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Tuo tarpu šalių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi.

Ekonomistas Mike Astrachanas pranašauja, kad vieną gražią dieną euro zona išnyks. ,,Prieš dvylika metų, kada buvo priimtas sprendimas sukurti euro zoną, aš kartu su dar keliais ne Europos ekonomistais pranašavau, kad vieną gražią dieną šis blokas iširs“, - pasakė ekonomistas. ,,Iširimas dar netapo neišvengiamu. Greiti ir tikslūs visų bloko narių ir, visų pirma, Europos Centrinio Banko veiksmai, tikriausiai dar gali reabilituoti eurą.

Europos Sąjungos viršūnės Briuselyje susitarė dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano, kuris laikomas didžiausia permaina nuo to laiko, kai buvo įvestas euras. Europos Sąjungos šalių lyderiai taip pat sutarė, jog būtina įkurti nuolatinį fondą krizės ištiktoms eurozonos šalims gelbėti. Tai sistemą drebinanti reforma. Iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms eurozonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą.

Jungtinių Valstijų milijardierius ir investuotojas Vorenas Bafetas (Warren Buffet) žada eurui rimtų išbandymų. Per tris mėnesius iki rugsėjo imtinai euro kursas pakilo 11 proc., tam įtakos turėjo Europos Sąjungos taikomos priemonės biudžeto krizei įveikti. V. Bafeto nuomone, finansinė parama gali neišspręsti problemų, susijusių su bloko viduje vyraujančiais skirtumais ir prieštaravimais.

Kertinius sprendimus, sprendžiant euro zonos likimą, priėmė slapta Europos Sąjungos „Masonų ložė“. Slaptas gelbėjimo planas Praėjus dviem mėnesiams po JAV banko „Lehman Brothers“ žlugimo, Europos lyderiai sudarė slaptą komitetą, kurį tarpusavyje vadino „grupe, kurios nėra“. Slaptas Europos Sąjungos (ES) lyderių organas turėjo vieną tikslą – gelbėti žlungančią euro zoną. Ta pati slapta konklava po metų susirinko iš bedugnės traukti skolose skęstančios Graikijos.

Rudeninė prekyba pasaulio finansų rinkose įsibėgėja. Nors vakar daug svarbių ekonominių rodiklių skelbta nebuvo, tai netrukdė judėti pagrindiniams valiutų kursams. Euras vakar stipriai atpigo JAV dolerio atžvilgiu. Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 vakar nusileido 0.38%. JAV biržos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai smuko 1.03% ir 1.15%. Išsipardavimas palietė ir naftos kainą, kuri smuktelėjo iki 73.6 JAV dolerių už barelį.

Ką reiškia parduotuvės pavadinimas „Viskas už vieną eurą“? Dauguma žmonių tikriausiai mano, kad šioje parduotuvėje viskas parduodama už vieną eurą. O koks euro ir lito santykis? Sakysite – 1 su 3,45 lito? Ne viskas taip elementaru ir paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Parduotuvėje, kurioje viskas turėtų būti parduodama už vieną eurą, yra ir brangesnių prekių. Maža to, toje pačioje parduotuvėje vienas euras kainuoja ne 3,45 lito, o 3,50 ar net 7 eurus.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiu tempu per daugiau nei trejus metus, praneša CNBC. Ženklų euro zonos ekonomikos augimą paskatino geri Prancūzijos ir Vokietijos rezultatai, tačiau išlieka abejonių, ar šis pagreitėjimas bus ilgalaikis.Europos Sąjungos statistikos duomenimis, euro zonos BVP per ketvirtį šoktelėjo 1 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai 1,7 proc.

Trečiadienis pasaulinėje finansų rinkoje tapo įspūdingo išsipardavimo diena. Ypač džiugi diena turėjo būti JAV dolerio šalininkams, kadangi doleris labai ženkliai sustiprėjo euro ir svaro atžvilgiu. Toks stiprus euro išsipardavimas rinkoje buvo tik 2009 metų sausio mėnesį. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 krito atitinkamai 2.49 proc. ir 2.82 proc. Didžiausių Europos kompanijų indeksas FTSEurofirst 300 nusirito žemyn 2 proc.

Estijos ekonomika, pernai patyrusi trečią giliausią recesiją Europos Sąjungoje, atsigaunant eksportui užfiksavo pirmą metinį augimą per dvejus su puse metų, skelbia Bloomberg. Palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo 3,5 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP susitraukė 2 proc. Naujienų agentūros Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 0,8 proc. metinį BVP augimą.

Estija yra viena iš svarbesnių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Per šių metų sausų – gegužę į kaimyninę šalį eksportuota prekių ir paslaugų už 1 mlrd. 64,9 mln. litų, importuota iš jos – už 575,4 mln. litų. Nuo kitų metų sausio pirmosios Estija oficialiai priklausys euro zonai. Kaip euro įvedimas paveiks Lietuvos dvišalę prekybą su Estija? Balsas.lt to klausė viešosios įstaigos „Eksportuojancioji Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko.

NASDAQ OMX Vilnius, atsižvelgdama į rinkos dalyvių poreikį, pradėjo įgyvendinti projektą, kurį užbaigus reguliuojamoje rinkoje vertybiniais popieriais bus prekiaujama ir atsiskaitoma už juos eurais. Eurą, kaip prekybos ir atsiskaitymų valiutą biržoje siekiama įdiegti iki šių metų pabaigos, tiksli data priklausys nuo visų rinkos dalyvių pasirengimo.

Po Europos Parlamento, Europos centrinio banko ir kitų Europos Sąjungos institucijų duoto sutikimo finansų ministrai liepos viduryje galutinai pritarė tam, kad Estija įsivestų eurą. Taigi Estija išsiveržė į priekį. Jų sėkmė aiškinama įvairiai, tačiau sutariama, kad lemtingos buvo šios priežastys: pragmatiška ekonominė politika, politinis konsensusas. Šalis, norinti tapti euro zonos nare, turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus.

Euras kyla prieš JAV dolerį jau antrą mėnesį iš eilės. Pagrindas – sumažėjusi panika dėl euro zonos šalių biudžetų deficitų ir blogėjanti JAV makroekonominė statistika. Tarp blogėjančių JAV makroekonominių rodiklių visų pirma išsiskiria darbo rinkos rodikliai – birželio mėnesio naujai sukurtų darbo vietų skaičius buvo prastesnis negu tikėjosi analitikai. Prastesni buvo ir vartojimą bei pramonę atspindintys rodikliai.

Europos skolų krizė kilo dėl netinkamo valstybės finansų valdymo ir neatskleidžia bendros valiutos sistemos silpnumo, teigia Prancūzijos ministras pirmininkas Francoisas Fillonas. Jis taip pat kreipėsi į Japonijos bendroves ir investuotojus, kviesdamas neatsisakyti euro. Tačiau valstybės pareigūnas sutiko, kad valiutos kintamumas gali turėti neigiamos įtakos gamyklų produkcijos apimtims ir verslo investicijoms.

Euro zonos žlugimas paskatintų Europos ekonomikos augimą. Tai savo naujausiose ataskaitose teigia Didžiosios Britanijos tyrimų kompanijos “Capital Economics" ekspertai. Išloštų ir stiprieji, ir silpnieji Nuo pat pradžių silpnosios euro zonos narės - Portugalija, Italija, Airija, Graikija ir Ispanija - kentėjo dėl kainų augimo. Tuo metu kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kenkė minėtų šalių konkurencingumui.

Nuo šiu metų pradžios matėme JAV dolerio brangimą euro ir kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu. Tarp pagrindinių priežasčių galima išskirti euro zonos valstybių biudžetų deficito problemas bei JAV ekonomikos atsigavimą. Tačiau birželį galima buvo pavadinti „korekcijos mėnesiu“, nes dauguma valiutų porų bandė koreguotis aukštyn, o JAV doleris atpigo. Mėnesio pradžioje euro ir JAV dolerio kursas pasiekė beveik 1,1870 lygį, bet vėliau „mažais žingsniais“ pradėjo koreguotis.

Didžioji dauguma vokiečių nori, kad jų šalis atsisakytų euro ir susigrąžintų savo nacionalinę valiutą markę. Dauguma vokiečių yra nepatenkinti tuo, kad jų šalis yra priversta gelbėti ekonominius sunkumus išgyvenančias kitas eurozonos šalis ir taip ant savo pečių prisiimti bendros ES valiutos išsaugojimą. 51 proc. vokiečių nori, kad jų šalis atsisakytų euro. Vieningą ES valiutą remia tik 10 proc. vokiečių.

Pusė iš 44 „Economist Intelligence Unit“ apklaustų bankų vadovų teigia manatys, kad iki 2013 metų iš eurozonos pasitrauks viena ar daugiau valstybių. Anot bankininkų, didžiausia tikimybė, kad eurozoną paliks Graikija, Portugalija, Ispanija ir Airija. Net 36 proc. apklaustų bankininkų apskritai išreiškė nuomonę, kad eurozona žlugs.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigia, kad Vokietijos biudžeto politika kelia pavojų Europos valiutos sąjungai, praneša Vokietijos savaitraštis Die Zeit. Patikslinsiu, ką Sorosas turi omeny. Angela Merkel paskelbė, jog per artimiausius keturis metus Vokietija nurėš 80 milijardų eurų biudžeto išlaidų. Pavyzdžiui, Vokietijos armija, Bundeswehr'as, gali būti sumažinta 40 proc. - nuo 250 tūkst. iki 150 tūkst. karių.

Australijos ir Kanados doleriai palaipsniui užima euro vietą ir tampa rezervinėmis valiutomis alternatyvų prastėjančiai Europos, JAV ir Japonijos vyriausybių kredito kokybei ieškantiems bankininkams. Europos centrinio banko (ECB) tarybos narys Christian Noyer „Bloomberg" teigia, kad dėl diversifikacijos šios valiutos užima vis svarbesnį rezervinį vaidmenį.

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė euro įvedimui Estijoje 2011 m. sausio 1 d. Europarlamentarai teigiamai įvertino Estijos pastangas mažinti biudžeto deficitą, taip pat paragino šalies vyriausybę užkirsti kelią galimam kainų padidėjimui prisidengus euro įvedimu.

„Commerzbank“ analitikų nuomone, bendra situacija rinkoje nėra palanki eurui, todėl jis gali toliau pigti prieš JAV dolerį. Kai kurie techninės analizės indikatoriai taip pat rodo euro pardavimo signalus. Ekspertų nuomone, pirmas euro pardavėjų tikslas galėtų būti 1,1832 lygis. Jei jis būtų įveiktas, tuomet atsivertų kelias link 1,1760 ir 1,1640 lygių. „Commerzbank" rekomenduoja investuotojams eurus ir JAV dol. pardavinėti 1,2135/1,22 lygiuose.

Premjeras Andrius Kubilius turi šansų įsitvirtinti kaip lietuvių tautos pranašas. Lyg ir bandydamas linksminti į Vilnių atvykusius Baltijos jūros valstybių vyriausybių vadovus, A. Kubilius pareiškė tikįs, kad iki 2014 m. Lietuvoje bus įvestas euras, lietuviai taps Europos krepšinio ir Eurovizijos čempionais. Ausį rėža tai, kad trys premjero išvardyti laimės žiburiai nelygiaverčiai. Dėl pralaimėjimo krepšinio aikštėje ar dėl nesėkmės prie Eurovizijos mikrofono valstybė nesugrius.

Lietuvos politikai stebina akibrokštais siekdami dalykų, kurių kitos šalys nori atsikratyti. Dalis Europos jau svarsto atsisakyti euro arba jo neketina įsivesti, tik Lietuvos premjeras Andrius Kubilius negirdi tarptautinių ekspertų rekomendacijų ir toliau tvirtina, kad Lietuva jo aktyviai sieks. Šis atvejis - ne vienintelis.

Olandija gali džiaugtis, kad nedarbo lygis šioje šalyje yra mažiausias iš visų eurozonos valstybių. Šioje šalyje darbo neturi tik 4,1 proc. darbingo amžiaus piliečių, kai tuo tarpu visos eurozonos vidurkis siekia 10,1 proc. Nuo vasario mėnesio nedarbo lygis eurozonos šalyse išaugo 1 proc., skelbia oficiali Europos statistikos agentūra „Eurostat“. Dabartinis nedarbo lygis, siekiantis 10,1 proc., yra pats didžiausias nuo pat 1999 metų, kai buvo įvestas euras.

Euro zona susiduria su krize, kurią išspręsti finansų specialistams nėra paprasta. Europos Taryba turėjo pažadėti šimtus milijardų eurų savo pavojuje atsidūrusioms šalims narėms, nors Europos ekonomikos kaip visumos padėtis nėra beviltiška. Priešingai, dauguma tyrimų ir ekonominių indikatorių rodo nemenką pakilimą, o rimčiausioje bėdoje esanti Graikija sudaro tik 3 proc. srities BVP. Vis dėlto krizė Europos Sąjungai (ES) sukėlė egzistencinį iššūkį.

Lietuvos vadovai apie euro įvedimą svajoja jau seniai, didelė visuomenės dalis žiūri į tai skeptiškai, o Graikijos finansų krizė verčia klausti – ar bus ką įsivesti? Dar 2006 metais Lietuvos premjeras, Lietuvos socialdemokratų lyderis Algirdas Brazauskas su Naujosios sąjungos deleguotu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu taip karštai siekė euro, kad net mėgino pagrąžinti šalies infliacijos rodiklius. Europos Sąjungos (ES) apmulkinti nepavyko.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalistų Tomo Čyvo ir Justino Argusto  straipsnis „Egzaminas eurui“. Lietuvos vadovai apie euro įvedimą svajoja jau seniai, didelė visuomenės dalis žiūri į tai skeptiškai, o Graikijos finansų krizė verčia klausti – ar bus ką įvesti? Rubrikoje „7 dienos“ –  straipsnis „Kiek lietuvių šaudė žydus?“. Istorikas Arūnas Bubnys įsitikinęs, jog galutinio taško padėti yra neįmanoma, bet tyrimas -  reikalingas.

Euras daugelio lietuvių sąmonėje vis dar yra tarsi stabas. Jis turi daryti stebuklus. Pavyzdžiui, apsaugoti turtą. Kai kurie piliečiai kaupia eurus, nes prisibijo lito devalvavimo. Valstybės mastu finansų stabilumo siekta nelabai pasitikint savomis institucijomis. „Filosofija“ buvo tokia – nežinia, ką tas mūsų centrinis bankas gali pridirbti, todėl atsisakykime savarankiškos monetarinės politikos ir prie ko nors prisišliekime.

Spekuliantai nėra atsakingi dėl dabartinio spaudimo eurui, nes valiuta su sunkumais susidūrė dėl politinių nesėkmių ir sumažėjusio entuziazmo sukurti valiutų sąjungą Vokietijoje, teigia užsienio valiutų strategas Hansas Redekeris. Stratego nuomone, Vokietija, griežtindama prekybą vertybiniais popieriais, siekia pažaboti spekuliaciją, kuri, daugelio nuomone, yra pagrindinė euro kurso smukimo priežastimi, tačiau, pasak H. Redekerio, tai nėra spekuliacinės atakos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Federalinė finansų priežiūros institucija laikinai uždraudė aukštos rizikos spekuliacijas biržoje, praneša „Deutsche Welle“ kanalas DW-WORLD. Nuo šiandienos, gegužės 19-osios, draudžiami investuotojų sandoriai, kuriais būtų siekiama sumažinti euro zonos šalių vyriausybių obligacijų kursą, o taip pat spekuliacinius dešimties pirmaujančiųjų finansinių įstaigų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Commerzbank“ ir „Allianz“, akcijų pardavimus.

Graikija gavo pirmąją beveik 120 mlrd. eurų finansinės pagalbos dalį. Euro zonos politikai džiūgauja, kad nors ir pavėluotai, jiems pavyks išgelbėti ne tik Graikiją, bet ir patį eurą. Ekonomistai netrykšta tokiu optimizmu ir perspėja, kad švaistymąsis paskolomis gali baigtis ne išsigelbėjimu, o visos Europos ekonominiu košmaru.

Praėjus šešeriems metams nuo įstojimo į Europos Sąjungą (ES), Estija įvykdė bendros Europos valiutos įvedimo sąlygas. Šiandien Europos Komisija paskelbė, kad ji rekomenduos ES šalių vyriausybėms leisti Estijai įsivesti eurą kitų metų sausį. Estija, kurioje šiuo metu naudojamos kronos, taptų 17-ąja šalimi, įsivedusia eurą.

Ta kaina – tai 750 mlrd. eurų (2,58 trln. litų) bendras Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo skubios paramos fondas, dėl kurio steigimo sekmadienio naktį Briuselyje buvo sukirsta rankomis. Nekontroliavo skolinimosi Ypatingas vaidmuo teks Europos centriniam bankui (ECB), kuris vakar išplatino pranešimą esąs pasirengęs supirkti euro zonos vyriausybių ir privačias obligacijas, kad užtikrintų jų likvidumą.

Graikiją išgelbės 110 mlrd. eurų (146 mlrd. dol.) paramos paketas. Tačiau ar ilgam? Tai didžiulis kiekis pinigų, bet plačiąja prasme, Graikijos ekonomika neverta nė skatiko. Pagrindinis klausimas – ar išgyvens euras. Žurnalistai paprastai turi cituoti tik kitus autorius, todėl atleiskite man už tam tikrą piktnaudžiavimą padėtimi.

Vėl susiduriame su Vokietijos klausimu. Iš esmės tai – Vokietijos Klausimai. Jie labai svarbūs Europai ir euro ateičiai, todėl turėtų būti rašomi didžiosiomis raidėmis. „Frankfurter Allgemeine“ pasiūlė tam tikrą versiją per interviu su Jose Marija Aznaru, buvusiu Ispanijos ministru pirmininku. „Ar Graikijos krizė įrodo, kad Vokietija yra savanaudiška, nacionalistinė ir ne tokia europietiška?“, – paklausė laikraštis.

Siekdami sustabdyti Graikijos skolos krizės plitimą Europos Sąjungos šalių finansų ministrai Briuselyje tariasi dėl „stabilizicijos fondo“ sukūrimo, praneša BBC. Ministrai svarsto galimybę išplėsti šiuo metu egzistuojančio fondo galimybių taikymą visoms vieningos valiutos bloko valstybėms. Dabar fondu gali naudotis tik ne euro zonos valstybės. Be to, ieškoma galimybės sukurti paskolų garantijų sistemą.

Tikriausiai daugelis nustebs, kodėl pačiame Graikijos, tiksliau, visos Europos krizės įkarštyje nusprendžiau dar kartą parašyti apie beveik metų senumo įvykį – apie ES komisijos, pirmininkaujamos ponios Haidi Taljavini (Heidi Tagliavini), pranešimą, skirtą Rusijos-Gruzijos karui. Reikalas tas, kad, mano požiūriu, tai vienas iš svarbiausių pasaulio įvykių. Kažkuria prasme jis net svarbesnis už Rusijos-Gruzijos karą. Taljavini pranešimas – tai naujasis Miunchenas.

Praėjusią savaitę Graikija ėmė skambinti pavojaus varpais: jei ji negaus naujos finansinių antibiotikų injekcijos, po kelių mėnesių bankrutuos. Pernai prie šios prarajos buvo priėjusi Islandija, ją išgelbėjo kai kurios ES šalys, nors ši šiaurės valstybė dar nėra Bendrijos narė. Blogiausia tai, kad po Graikijos tarsi domino gali griūti Portugalijos, Ispanijos, net Italijos ir Airijos ekonomika. Londono „The Independent“ perspėja, kad ši griūtis gali pražudyti ir patį eurą.

Pasaulinėje valiutų rinkoje trečiadienį vyko ganėtinai permaininga prekyba. Buvo jaučiama kiek didesnė su rizika siejamų aktyvų paklausa, kurie po antradieninio rinkų nuopuolio tapo pigesni. Padidėjęs apetitas rizikai labiausiai neigiamai veikė Japonijos jeną. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P 500 atitinkamai dieną baigė 0.48% ir 0.65% prieaugiais. Naftos žaliavos kaina pakilo virš 83 JAV dolerių už barelį.

Tikėtina, kad Graikija nebus paskutinė euro zonos valstybė, kuriai prireiks Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, todėl, kad Airijos, Ispanijos ir Portugalijos padėtis taip pat tampa pastebimai pažeidžiama, pareiškė buvęs TVF ekonomistas, šiuo metu Harvardo universiteto profesorius Kennethas Rogoffas. Pasak K. Rogoffo, labai didelė tikimybė, kad per artimiausius dvejus ar trejus metus mažiausiai dar vienai euro zonos valstybei prireiks TVF pagalbos programos.