euras

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas skeptiškai vertina pastarosiomis dienomis nuskambėjusius kai kurių skandinavų bankų analitikų komentarus, esą Europos Sąjungos (ES) senbuvės nelabai norės įsileisti Lietuvos į euro zoną, nepaisant to, ar mūsų šalis atitiks keliamus kriterijus. „Siūlyčiau iš anksto nekurti mitų ar legendų. Nemanau, kad euro įvedimas Lietuvoje priklausys nuo atskirų ES valstybių noro ar nenoro.

Pastarąją Lietuvos krizę ir būsto kainų sprogimą dar 2007-aisiais teisingai išpranašavęs „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas į Lietuvos ateitį dabar jau žvelgia kur kas optimistiškiau, rašo „Lietuvos rytas“. L.Christensenas yra įsitikinęs, kad euras lito artimiausiais metais Lietuvoje nepakeis, mat krizės apimtos euro zonos šalys nenorės priimti valstybės, kuri dar neseniai balansavo ant bankroto slenksčio.

Baltarusijos nacionalinis bankas leido atsiskaityti doleriais ir eurais už kurą degalinėse, viešbučių bei turizmo paslaugas, siekdamas padidinti valiutos įplaukas į šalį, kuri nuo kovo vidurio išgyvena gilią valiutų krizę, apie tai teigiama Nacionalinio banko laiške.Pirmadienį Baltarusijos nacionalinis bankas 56 proc. devalvavo Baltarusijos rublį JAV dolerio atžvilgiu.

Į Europos Komisiją Graikijos deleguota komisarė Maria Damanaki paragino savo šalį vykdyti griežtą taupymo politiką. „Aš esu priversta kalbėti atvirai, – pareiškė ji trečiadienį. – Arba mes susitarsime su savo kreditoriais dėl programos, pareikalausiančios didelės aukos, arba grįšime prie drachmos“. Graikija stovi kryžkelėje, pabrėžė Briuselyje už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga politikė.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, dėl euro įvedimo Estijoje sausį kainos šalyje pirmą šių metų ketvirtį išaugo 0,2-0,3 proc. Taip pat buvo ir kitose anksčiau eurą įsivedusiose šalyse. "Eurostat" mano, kad euro įsivedimo padariniai Estijoje buvo jaučiami, tačiau ne tokio dydžio, kad smarkiai paskatintų infliaciją", - teigiama "Eurostat" tinklapyje.

Trečiadienį JAV akcijų rinka prekybą pradėjo augimu, nes dėl padidėjusių naftos kainų investuotojai susidomėjo energetikos sektoriaus bendrovių akcijomis. JAV lengvosios naftos ateities sandorių kaina išaugo beveik 3 proc. po to, kai vyriausybės duomenys parodė, jog praėjusią savaitę JAV naftos atsargos šiek tiek sumažėjo. "Dow Jones" indeksas trečiadienį padidėjo 0,13 proc. iki 12495,81 punkto, "S&P 500" ūgtelėjo 0,41 proc. iki 1334,38 punkto, o "Nasdaq Composite" padidėjo 0,49 proc.

Nors vakar EUR/USD kursas buvo pasiekęs septynių savaičių žemumas ties 1,4045, tačiau ilgai jose neišsilaikė ir dienos prekybos pabaigoje jis jau svyravo ties 1,4150. Pagrindinei Europos valiutai šiek tiek atsitiesti padėjo geresnės naujienos iš Europos Sąjungos finansų ministrų susirinkimo. Investuotojų nerimą dėl euro zonos skolos problemų sumažino vakar ES finansų ministrų pagaliau patvirtinta trijų metų, 78 mlrd. eurų vertės finansinė parama Portugalijai.

Per Liuksemburge vykusį euro zonos finansų ministrų susitikimą nebuvo svarstomas klausimas dėl Graikijos ketinimų atsisakyti euro, pareiškė šeštadienį Graikijos premjeras George'as Papandreou'as. Vyriausybės vadovas paneigė Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ publikaciją, esą Atėnai gali palikti euro zoną, ir pavadino šį straipsnį provokacija. „Nieko panašaus nebuvo svarstoma, netgi per neoficialius pokalbius.

Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula. Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.

2011 m. sausio 1 d. Estija tapo 17-ta Europos Sąjungos nare, įsivedusia eurą. Po maždaug 100 dienų nuo valiutos įvedimo vokiškos įmonės Estijoje pateikia teigiamas išvadas. Privalumus įvedus eurą mato dauguma įmonių. Toks yra preliminarus vertinimas, atsispindintis kasmetinėje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) įmonių apklausoje.

Dėl besitęsiančios įsiskolinimų krizės Europoje gali ateiti pabaiga bendrai Europos Sąjungos (ES) valiutai – eurui. Ekonominės informacijos padalinio (Economist Intelligence Unit – EIU) atstovai skaičiuoja, kad tikimybė, jog nutrūks pinigų sąjungos egzistavimas, prilygsta vienai septintajai.

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingiausias euro istorijoje, praneša „lenta.ru“, remdamasi naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovo mėnesio rezultatai rodo, kad euro vertė išaugo 3,5 proc., o tai yra geriausias rezultatas nuo 2008-ųjų spalio. Be to, pirmasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingiausias pirmasis ketvirtis nuo euro atsiradimo 1999-aisiais.

Mažėja gyventojų pasitikėjimas bendrąja Europos valiuta euru. Tai rodo instituto „Ipsos“ atlikta apklausa.Remiantis jos rezultatais, tik 55 proc. vokiečių tiki, kad euras ilgainiui taps sėkminga valiuta. 2008-aisiais, prieš kylant finansų krizei, optimistais dar buvo 78 proc. respondentų. 31 proc. apklaustųjų, be to, nurodė, kad narystė Europos Sąjungoje Vokietijai „greičiau yra nuostolinga“. Tai yra didžiausias rodiklis nuo 1994-ųjų. 40 proc. mato ir privalumų, ir trūkumų.

Graikijai gresia bankrotas, teigia 52 garsiausi Europos ekonomistai. Bankrotai gali pasiekti ir kitas šalis Apklausoje, kurią užsakė BBC,  du trečdaliai jos dalyvių pripažino, kad tikimybė, jog Graikija gali bankrutuoti – nemaža.

Naujausios apklausos rodo, kad dauguma Lenkijos gyventojų nenori, kad šalis prisijungtų prie euro zonos, informuoja „Warsaw Business Journal“. Apklausos, kurią kovo pradžioje atliko viešosios nuomonės tyrimo centras CBOS, rezultatai parodė, kad 60 proc. apklaustųjų lenkų nenorėtų, kad Lenkija įsivestų eurą. Pernai balandį tokios nuomonės buvo 49 proc. respondentų. Euro norėtų 32 proc. Lenkijos gyventojų. Praėjusių metų balandį taip manė 41 proc. apklaustųjų lenkų.

Jei Portugalijai teks kreiptis pagalbos į Europos antikrizinį fondą, gali atsitikti taip, kad Estijos gyventojai, uždirbdami vidutiniškai 649 eurus (2240 litų) per mėnesį, turės padėti portugalams, per mėnesį uždirbantiems vidutiniškai 1639 eurus (5655 litus). Tokį portugalų vidutinį atlyginimą (atskaičius mokesčius) nurodo portalas jobs.westeastcafe.eu. Portugalijos ekonomika 2001–2007 metais augo lėčiausiu tempu Europoje, vidutiniškai po 1,1 proc.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neprognozuoja, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą, tačiau pabrėžia tikinti, kad Vyriausybė sugebės suvaldyti viešuosius finansus. Pirmadienį žurnalistų paklausta, ar mano, kad Vyriausybei pavyks taip tvarkyti ekonomiką, kad 2014–aisiais galėtume įsivesti eurą, šalies vadovė sakė datomis nenorinti spekuliuoti. „Pastangos, kurios stiprina mūsų viešuosius finansus, mūsų finansinę discipliną (...) tai skatintina.

Pernai gegužę rašėme, kad pasiūlymas Estijai – vienai iš trijų Baltijos „sesių“ – nuo 2011-ųjų pradžios įsivesti eurą, kelia ir pavydą, ir šypseną. Taip pat pažymėjome, kad ta šypsena tapo dar platesnė, kai vokiečių laikraštyje „Die Welt“ perskaitėme, jog gegužės pradžioje Briuselio sutikimą deryboms dėl įsitraukimo į euro zoną gavo ir Islandija, kuri 2009 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos. „Tad džiaugtis, pavydėti ar šaipytis turime iš estų?“ – ambicingai klausėme tada.

Vengrijos Užsienio reikalų viceministras Gergely Prőhle žada dėti pastangas stiprinant ekonomiką, sprendžiant energetikos politikos bei romų tautinės mažumos klausimus. Tuo tarpu Briuselyje netyla nepasitenkinimas Vengrijoje priimtu žiniasklaidos kontrolės įstatymu, kuriame apstu žodžio laisvės suvaržymų, o kritikai atvirai valdžią kaltina cenzūra.

Axelis Weberis – pagrindinis kandidatas į Europos centrinio banko prezidento postą – nusprendė trauktis iš kovos. Euro zona sunerimo. Vokietijos centrinio banko valdybos pirmininkui A. Weberiui nusprendus trauktis iš pareigų ir kartu nekandidatuoti į Europos centrinio banko (ECB) prezidento postą, euro zona sunerimo ir prakalbo apie gilėjančią euro krizę. Dabartinio ECB vadovo Jeano Claude'o Tricheto kadencija baigiasi spalį ir daugelis prognozavo, kad į jo vietą stos vokietis.

Per Baltijos valstybes vykdamas Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy tikino jų vadovus euro stabilumu. „Norėčiau pabrėžti, kad ekonominis ES augimas yra didesnis nei tikėjomės, ir jis yra pozityvus ir 2010, ir 2011 metais, taip pat ir Lietuvoje. Norėčiau pabrėžti, kad euras yra stabili valiuta, turinti tvirtą ekonominį pagrindą“, – sakė H. van Rompuy penktadienį lankydamasis Vilniuje. Panašius teiginius jis išsakė ir prieš tai nuvykęs į Latviją ir Estiją.

Anksčiau teigusi, kad Lietuva eurą galėtų įsivesti 2014–2015 metais, prezidentė Dalia Grybauskaitė nuo konkrečios euro įvedimo datos nustatymo susilaiko. Jos teigimu, euras turėtų būti ne tikslas, o priemonė ekonominiam tvarumui užtikrinti. „Noriu labai aiškiai pasakyti, kad euro įvedimas nėra savitikslis.

Sausį atliktos viešosios nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad po sėkmingo perėjimo prie euro daugiau estų remia vieningą Europos valiutą. Estijos finansų ministerija pranešė, kad 65 proc. apklaustų Estijos piliečių manė, kad perėjimas prie euro buvo teisingas sprendimas, o iš visų apklaustųjų 60 proc. rėmė eurą. Ne Estijos piliečių ir mažas pajamas gaunančių žmonių parama eurui siekia atitinkamai 39 ir 44 proc. Bendra šių dviejų grupių paramai eurui siekia mažiau nei 50 proc. 90 proc.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy per Pasaulio ekonomikos forumą Davose pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija niekada neleis eurui žlugti, pranešė BBC. Tačiau kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius jis pripažino, kad buvo kilęs susirūpinimas dėl euro ateities po suteiktos finansinės paramos Graikijai ir Airijai. „Ar tai būtų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, ar aš pats, mes niekada nenusisuksime nuo euro. Mes niekada neapleisime euro“, - teigė N. Sarkozi.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas užvakar Niurnberge pristatė savo knygą „Europa?", kurioje –svarbiausieji čekų lyderio 2005-2010 metų pasisakymai, straipsniai ir interviu, susiję su jo požiūriu į Europos Sąjungą ir eurą. Atkirtis prezidento kritikams Vokiškai parašytas leidinys šiame Vokietijos mieste pristatytas neatsitiktinai. Niurnbergas V.Klausui iš socialistinės Čekoslovakijos 1962 metais tapo pirmuoju aplankytu Vakarų miestu.

Euro kursas Jungtinių Valstijų dolerio atžvilgiu vis dar pervertintas, pareiškė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, pridurdamas, kad anksčiau situacija buvo dar blogesnė. N. Sarkozy pažymėjo, kad dabar euras kainuoja 1,29-1,3 JAV dolerio. Pasak Prancūzijos prezidento, kursas vis tiek per didelis. „Aš puikiai žinau, kad euro pakėlimas 0,1 dolerio kompanijai kainuoja milijardą eurų“, - sakė N. Sarkozy Prancūzijos gamyklos „Airbus“ darbininkams.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Christopheris Pissaridesas pareiškė manąs, kad Europos Sąjunga (ES) neturi pakankamai išteklių, kad sugebėtų išgelbėti Ispaniją, jei jos ekonomika žlugtų ir ji būtų priversta prašyti finansinės paramos, o tai galėtų lemti ir euro pabaigą. Ch. Pissaridesas sakė, kad Ispanijos ekonomikos žlugimas būtų labai rimta problema, kuri galėtų sužlugdyti bendrą euro zonos valiutą.

Penktadienį JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pašoko iki aukščiausio lygio per keturis mėnesius. Tam daugiausia įtakos turėjo investuotojų prognozės dėl darbo vietų Jungtinėse Valstijose (per mėnesį, jų prognozėmis, darbo vietų skaičius turėtų išaugti 175 tūkstančiais). Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį nukrito iki 1,296 JAV dolerio. Palyginimui, sausio 4 d. vienas euras kainavo 1,34 JAV dolerio.

Antradienį Estijos mieste Pernu buvo aptiktas pirmas suklastotas euro banknotas. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame vietos policijos pranešime, kuriuo remiasi naujienų agentūra „RIA Novosti“. Estija nuo 2011 metų sausio 1-osios perėjo prie bendros Europos Sąjungos valiutos –euro –  ir tapo 17-ąja ES valstybe bei pirmąja buvusios SSRS respublika, įsivedusia eurą. Policijos duomenimis, padirbta 50 eurų nominalo kupiūra buvo aptikta viename Pernu kioske.

Pasiruošus iš anksto, euro įvedimas – nebaisus. Toks leitmotyvas skamba pirmuosiuose estų bei Estijoje gyvenančių lietuvių įspūdžiuose apie ką tik įvykusį europinės valiutos įvedimą, rašo „Vakarų ekspresas“. „Ačiū eurui – dabar galima lyginti kainas ir atlyginimus su tikrai europietiškais“, - savo ruožtu kandžiai replikuoja skeptikai. Anot vakarykštės estų spaudos, pirmuosius pirkinius daugiausia visi apmoka kronomis, bet grąžą dažniausiai atsiima eurais.

Pagaliau sulaukėme tikros metų laiko ir oro santuokos: jau gruodį panirome į neišbrendamus prieškario sniegynus, ir „Senelės pasakos„ aukso žuvys pažvelgė į mus iš po ledo. Tikra žiema su sniego tunelių šaligatviais ir poškančiomis tvoromis. Šią puikybę pamatėme ir atokiau nuo Lietuvos gruodžio 31 dieną, išlipę iš traukinio latviškame–estiškame Valgos–Valkos mieste.

Euro zona turi per daug bėdų, kad džiūgautų sulaukusi naujos narės – Estijos, rašo anglų savaitraštis „The Observer“. Šios mažos Baltijos valstybės, prieš du dešimtmečius buvusios Sovietų Sąjungos dalimi, įtraukimas į euro zoną įprastomis aplinkybėmis turėtų būti laikomas monetarinės sąjungos augančios stiprybės ženklu.Tačiau būtent šaltokas Estijos priėmimas parodė, kokie sunkūs Europai buvo 2010-ieji.

Svarbiausios praėjusios savaitės naujienos ir įvykiai – trumpai 2010-12-27, pirmadienis. A. Kubilius apkaltino „Gazprom“ ekonominiu šantažu. Premjeras Andrius Kubikius pareiškė, kad „Gazprom“ nemažina Lietuvai dujų kainos keršydama už siekį įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą – atskirti dujotiekius ir užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje.

Rytoj estai atsibus jau be savo tautinės valiutos – kronos. Ją pakeis euras, kurio ateitimi niekada netikėjo britai, išlaikę galingąjį svarą sterlingų. Savo kroną išsaugojo net švedai, o eurą turintys ispanai, portugalai, airiai, graikai įklimpo į gilią krizę.

Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Sausio 1-ąją Estija tapo 17-ąja Europos Sąjungos šalimi, įvedusia eurą, informuoja BBC. Estijoje, kur gyvena 1,3 mln. žmonių, euras pakeitė 18 metų nacionalinės valiutos statusą turėjusią kroną. Estijos valdžia mano, kad euras į šalį pritrauks investuotojų iš užsienio, nes atmetama devalvacijos tikimybė. Skurdžiai gyvenantys estai baiminasi, kad įvedus eurą kils kainos, ir maisto produktai praktiškai taps neįperkami.

Estijos prisijungimo prie euro zonos priešininkai Talino centre išklijavo plakatus prieš ES valiutos įvedimą jų šalyje. „Estija! Sveika atvykusi į „Titaniką“!“ – skelbia užrašai. „Euras Estijai – tai didelis rūpestis“, – pareiškė penktadienį žurnalistams nepriklausomo judėjimo „Gelbėkime kroną“ iniciatorius, teisininkas ir istorikas Antis Polametsas (Anti Poolamets). „Situacija paradoksali.

Lyg tyčiodamasi iš Europą (ypač Graikiją, Airiją, Ispaniją, Italiją) draskančios krizės ir eurui siuntinėjamų kaltinimų, nuo 2011 metų sausio 1 dienos optimistė Estija, lydima bravūriško maršo, įžengia į euro zoną. Kas laukia Estijos ekonomikos? Nuomonės išsiskiria.

Estijos perėjimas prie euro paskatins Suomijos kompanijas daugiau investuoti šioje šalyje, teigiama Suomijos dienraščio „Sanomat“ straipsnyje. Suomijos kompanija „Hyrles OY“ patvirtino, kad greitai įvyksiantis Estijos perėjimas prie euro buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, paskatinusių bendrovę investuoti šioje šalyje. Suomijos ir Estijos prekybos rūmai pažymėjo, kad 2010 m. mažiau nei 50 darbuotojų turinčios įmonės vangiai perkėlė savo veiklą iš Suomijos į Estiją.

Graikijos ir Portugalijos, taip pat kelių kitų Pietų Europos valstybių, įeinančių į euro zoną, ekonomikos „nepakankamai stiprios“, kad jose būtų naudojama bendroji Europos valiuta. Tai pareiškė Slovakijos finansų ministras Ivanas Miklošas, skelbia vietos laikraštis „Hospodarske Noviny“ (HN). Pasak I. Miklošo, abiem šalims „ilgalaikėje perspektyvoje“ greičiausiai teks pasitraukti iš euro zonos.

Metų pabaiga artėja ir danų investicinis bankas „Saxo Bank“ išpublikavo kasmetines prognozes artėjantiems metams. Jos dar vadinamos „šokiruojančiomis“, nes strateginė banko grupė stengiasi įspėti investuotojus apie pavojingiausias, kitąmet galinčias įvykti katastrofas. „Būtent šias katastrofas stengiamės numatyti, tikėdamiesi, kad jos vis dėlto neįvyks,“ – rašoma išplatintame pranešime.

Artėjant sausio 1-ajai, daugumai estų ne šventinės nuotaikos galvoje – juk ne kasdien pinigai keičiasi. Tautinių kronų keitimas į europinę valiutą tampa papildomu rūpesčiu. Vietinė žiniasklaida mirga nuo patarimų, kaip elgtis naujųjų metų išvakarėse ir iškart po naujųjų. Antai SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovas Silveris Vohu pataria iš anksto pasirūpinti kronų grynaisiais, kad nebūtų nepatogumų gruodžio 30 ir 31 dienomis.

Paskutinė įstojo, pirmoji išstos? Jauniausia euro zonos narė Slovakija prakalbo apie „plano B“ paieškas, jei šalis nuspręstų atsisakyti bendros. Slovakijos valdančiosios centro dešinės koalicijos lyderis ir parlamento pirmininkas Richardas Sulikas dienraščiui „Hospodarske Noviny“ pareiškė, kad nepalaiko Graikijos ir Airijos gelbėjimo planų ir prakalbo apie būtinybę įvertinti grįžimo prie kronos galimybes.

Nuo sausio Estija taps 17-ąją eurozonos šalimi: politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėjusia valstybės rizika, gyventojai nuogąstauja dėl augančių kainų. Estų piniginėse nuo sausio nebeliks kronų. Estija taps septynioliktąja eurozonos šalimi. Kol politikai ir ekspertai džiaugiasi sumažėsiančia valstybės rizika, žmonės nuogąstauja dėl kylančių kainų. Palaikančiųjų euro įvedimą Estijoje rekordiškai mažai, nerimauja ir kaimynai suomiai, atvykstantys pigiau apsipirkti.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy penktadienį Briuselyje pareiškė, kad Prancūzijos pasitraukimas iš euro zonos būtų paprasčiausiai neatsakingas ir nenumatytas veiksmas, atsižvelgiant dar ir į tai, kad toks bendro piniginio vieneto atsisakymas galiausiai baigtųsi Europos Sąjungos „sprogimu“. Viršūnių susitikimo pabaigoje ponas N. Sarkozy teigė, kad euras yra europietiškos struktūros dalis.

Neseniai grįždamas į Europą po šešias dienas trukusios kelionės į JAV, aš, laikraščiuose skaitydamas apie Airijos krizę, pirmą kartą susimąsčiau, ar euras ir Europos Sąjunga gali žlugti. Tai gali nutikti dėl to, kad ilguoju laikotarpiu ES nebus pajėgi be mirtinų nuostolių atlaikyti interesų konfliktus ir iš to kylančius „renacionalizacijos“ procesus visose valstybėse narėse.

Premjeras Andrius Kubilius Naujuosius, 2011-uosius, metus žada sutikti Estijoje, kuri nuo metų pradžios ketina įvesti eurą. „Mes sveikiname kaimynę Estiją. Vyksiu kaip tik į tą šventišką naktį – Naujųjų metų naktį, kai Estijoje nuo naujų metų pradžios bus pradėti oficialiai naudoti eurai“, – ketvirtadienį žurnalistams po Vyriausybės valandos Seime sakė A. Kubilius. Jo teigimu, Lietuvai tai yra geras pavyzdys.

Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad nepaisant euro zoną krečiančios įsiskolinimų krizės Latvija vis dar nori įsivesti eurą 2014 m. ir ateityje imsis visų reikiamų biudžeto deficito mažinimo priemonių. 2011 m. Latvija ketina sumažinti šalies biudžeto deficitą 280 mln. latų. „Mes vis dar manome, kad euras yra stabili valiuta ir norime ją įsivesti“, teigė V. Dombrovskis.