euras

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy teigia, kad 2001 metais Graikijai suteiktas leidimas prisijungti prie euro zonos buvo „klaida“, informuoja BBC. Jis sako, kad tuo metu Graikija „nebuvo pasirengusi“ tokiam žingsniui. Nepaisant to, trečiadienį priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas padės išgelbėti šalį.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Kone pusę metų trypčioję vietoje ES lyderiai ketvirtadienio paryčiais priėmė euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai. Pritarta trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims. Pirma, nurašyti 50 proc. Graikijos skolų. Antra, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Visą praėjusią savaitę Vyriausybė pykosi ir taikėsi, bet susitarė dėl 2012 metų biudžeto. Šią savaitę biudžetas pristatytas Seime. Dabar Seimo narių eilė tartis, pyktis, reikalauti, įtikinėti. Kadangi 2012 metai rinkimų metai, panašu, realių ir nelabai norų užteks į valias. 500 mln. litų Vyriausybė ketina skirti sumažintoms pensijoms atkurti. Pensininkai bene vieninteliai, kuriems į kišenes įkris daugiau pinigų.

Laikas parodė, kad, nepaisant kai kurias šalis smaugiančių skolų, euras yra „didelė sėkmė“, penktadienį pažymėjo kadenciją baigiantis Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jean Claude Trichet, informuoja AP. Jis Varšuvoje susitiko su Lenkijos centrinio banko vadovu Marekas Belka, kuris savo ruožtu patikino, kad Lenkija tebenori įsivesti eurą.

Dviejų skurdžiausių euro zonos valstybių Estijos ir Slovakijos įnašai į Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) eurui gelbėti bus visų didžiausi, palyginus su šių šalių ekonomika, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Numatomas Estijos įnašas atitinka 13,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Slovakijos - 11,7 proc. BVP. Vokietijos, kurios ūkis yra didžiausias euro zonoje, įnašas į EFSF prilygsta 8,5 proc. šalies BVP. Estijos įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų.

Krizės šmėklai bastantis po Europą tapo madinga ieškoti kaltųjų. Žurnalistai, politikai ir ekonomistai dairosi atpirkimo ožių. Pagrindiniu taikiniu tampa bankininkai ir politikai. Bankininkai nusipelno griežto žodžio dėl neatsakingo skolinimo ir spekuliacijų, kurios vos neatvedė Airijos ir Latvijos ekonomikų prie visiško žlugimo. Nereikėtų pamiršti jų neigiamos įtakos Ispanijai ir Portugalijai.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Slovakijos, turėsiančios prisidėti milijardais eurų prie Graikijos gelbėjimo, pavyzdys puikiai įrodo, ko Lietuva išvengė, neįstodama į euro zoną. Profesorius ekonomistas Povilas Gylys tikisi, kad bent jau šis atvejis mūsų politikams atvers akis ir jie nebetemps Lietuvos į euro zonos projektą, kuris artimiausiu metu gali žlugti. „Aš labiau mėgstu kalbėti apie tai, kodėl iki šiol dar šnekame apie stojimą į euro zoną.

Toliau griūnant Graikijos ir Italijos finansų rinkoms, Vokietija išlieka vienintele viltimi euro stabilumui išsaugoti. Tad be ryžtingų ir visą Europą apimančių Vokietijos veiksmų euras yra tiesiog pasmerktas žlugti. Visgi, pasak „Foreign Policy“, pastaruoju metu panašu į tai, jog Angelos Merkel vyriausybė greičiau sutiks rizikuoti euro zonos stabilumu nei imsis ryžtingų veiksmų jai gelbėti. Vokietijai sėkmingas euro zonos funkcionavimas buvo ir vis dar yra itin naudingas.

58 proc. Estijos gyventojų yra prieš šalies dalyvavimą Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF), kuris dabar didinamas šalių finansiniais įnašais eurui gelbėti. Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė, ir jos didžiausias įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų. Sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. Prieš dalyvavimą gelbstint eurą vienodai nusiteikę tiek estai (57 proc.), tiek kitų tautybių gyventojai (59 proc.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jean'as Claude'as Junckeris pasiūlė 10 žingsnių, kurie, juo nuomone, padėtų išspręsti euro zonos krizę.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Daugiau kaip pusė – 54 procentai – Vokietijos gyventojų yra už ankstesnės nacionalinės valiutos – markės – grąžinimą. Socialinių tyrimų ir statistikos analizės draugijos „Forsa“ surengtos apklausos rezultatus trečiadienį paskelbė žurnalas „Stern“. Sociologai pažymi, kad didžioji dalis vokiečių, remiančių markės grąžinimo idėją, gyvena rytinėje VFR dalyje.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nusmuko iki žemiausio lygio per 8 mėnesius po to, kai Graikijos vyriausybė pareiškė, kad šaliai nepavyks pasiekti biudžeto deficito rodiklių, kuriuos šalies valdžia pažadėjo prieš kelis mėnesius mainais į finansinę paramą.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis prieš gerą savaitę pagąsdino Europos parlamentą: atseit, jeigu dabar euro zona sužlugs, už 10 metų Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas. Paskalos prilygintos Everestui Kadangi J. Rostowskio prognozės plačiai nuskambėjo, verta jas tiksliai perteikti.

Dolerio kursas ketvirtadienį toliau auga po to, kai JAV federalinis atsargų bankas perspėjo rinkas dėl „ženklių“ ekonomikos sulėtėjimo rizikų ir paskelbė apie planus pirkti ilgalaikių obligacijų už maždaug 400 mlrd. JAV dolerių. JAV dolerio indeksas, atspindintis dolerio kursą šešių pagrindinių valiutų atžvilgiu, ketvirtadienį išaugo 1,3 proc. ir siekė 78,439 punkto. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 0,8 proc., iki 1,3446 JAV dolerio.

Premjerą Andrių Kubilių stebina SEB banko prezidento patarėjo dr. Gitano Nausėdos teiginiai, kad reikia labiau kelti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). „Bankininkai turėtų suprasti, kad šalies finansų stabilumas reikalauja labai apgalvotų sprendimų, ypač tokiomis nelabai ramiomis aplinkybėmis“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.

Pasaulis įžengė į ketvirtuosius krizės metus. Prasidėjusi nuo investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo per trejus metus krizė pakeitė pasaulio finansų veidą. Nacionalizacija yra blogis? Tik ne sunkmečiu. Prieš dešimtmetį nacionalizacija buvo laikoma pūliniu ant sveiko laisvosios rinkos ekonomikos kūno. Rinkos dalyvių bendra nuomone, efektyviausia turto valdymo forma buvo pripažinta privati nuosavybė.

Jei euro zona būtų kuriama šiandien – į ją nebeįstotų nė viena valstybė, mat neatitiktų Mastrichto kriterijų. „Prieš keletą mėnesių Mastrichto kriterijų laikėsi tik Suomija, tačiau šiandien jau ji to nebedaro. Jeigu šiandien reikėtų kurti euro zoną, nebūtų kam stoti, nes niekas neišlaikytų stojamųjų egzaminų“, – per Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatymą teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Su bankrotu kovojanti Graikija neketina rengti referendumo dėl euro. Tai pareiškė vyriausybės atstovas, paneigdamas atitinkamus žiniasklaidos pranešimus. Dienraštis „Kathimerini“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, prieš tai pranešė, kad ministras pirmininkas Giorgos Papandreou svarsto galimybę inicijuoti referendumą, kuriame gyventojai būtų paprašyti atsakyti į klausimą, ar šalis turėtų pasitraukti iš euro zonos, ar mėginti savo skolų krizę įveikti neatsisakydama bendrosios Europos valiutos.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Graikijos ministras pirmininkas George'as Papandreou'as ketina per referendumą iškelti klausimą dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir nacionalinės valiutos susigrąžinimo. Priimti tokį sprendimą paskatino užsienio kreditorių ir šalies piliečių, nepatenkintų griežto taupymo priemonėmis, spaudimas, rašo Graikijos laikraštis „Kathimerini“, kuriuo remiasi RBC. Įstatymo projektas dėl minėtojo referendumo surengimo bus įtrauktas į šalies parlamento darbotvarkę artimiausiomis dienomis.

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos. Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Ar mes atsidūrėme ant didžiulio finansinio žlugimo slenksčio Europoje? Gandai apie artėjantį Graikijos bankrotą sklando visur, o šalies vyriausybės atstovai atvirai prisipažįsta, kad valstybė jau beveik nebeturi pinigų, rašo portalas yolohub.com. Jei nebus suteikta dar viena finansinė parama, beveik neabejojama, kad Graikija netrukus nesugebės vykdyti savo skolos įsipareigojimų.

Tarptautinė panika dėl Europos skolų krizės naują lygį pasiekė šį antradienį, kuomet JAV prezidentas B. Obama paskatino didžiąsias ES nares aktyviau bendradarbiauti taisant padėtį skolų kamuojamose valstybėse, mat kalbos apie Graikijos bankrotą pradėjo spausti ir Italijos pečius. Pasitikėjimas euru dar labiau smuko, kuomet Italija buvo priversta mokėti aukščiausias palūkanų normas nuo prisijungimo prie euro zonos, rašo CNBC.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per šešis mėnesius, o jenos atžvilgiu – iki žemiausio lygio per dešimt metų. Eurą prislėgė nerimas, kad Graikija gali nebesugebėti vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu nusmuko iki 1,3550 JAV dolerio – žemiausio lygio per šešis mėnesius, o vėliau sustiprėjo iki 1,3587 JAV dolerio ir pirmadienį buvo nukritęs 0,5 proc.

Rytų Europos šalys, neįeinančios į euro zoną, nerimauja, kokią įtaką skolų krizė ir bendros valiutos bloko reakcija į ją gali turėti jų narystės aspektus, pareiškė šį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Lenkija. "Mes norėjome aptarti naujausius įvykius ir pasidalyti bendrais rūpesčiais, – pareiškė valstybės sekretorius Europos Sąjungos reikalams Mikolajus Dowgielewiczius po ES pareigūnų susitikimo Briuselyje.

Vokietija sugriežtino savo retoriką skolose skendinčios Graikijos atžvilgiu, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos ekonomikos ministras Philippas Roesleris teigia, kad Graikijos bankroto galimybės nebegalima atmesti, o šalies deficito mažinimo priemonės yra neveiksmingos. „Turime apsvarstyti visus variantus, galinčius apsaugoti eurą. Tarp tokių variantų blogiausiu atveju būtų Graikijos bankrotas“, – laikraščiui „Die Welt“ sakė P. Roesleris.

Ketvirtadienį Europos Komisija griežtai pareiškė, kad nė viena euro zonos valstybė narė negali pasitraukti iš bendros valiutos bloko. Tokį pareiškimą išprovokavo Vokietijos ir Nyderlandų oficialūs siūlymai apsvarstyti tokią galimybę.

Netrukus Amerika minės dešimtąsias rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių metines. Foreignpolicy.com apžvelgia dešimt pastarojo dešimtmečio įvykių, kurie buvo iš tiesų svarbūs ne tik šiai šaliai, bet ir visam pasauliui. Pastaruoju metu straipsnio autorius, rašytojas Davidas J. Rothkopfas ėmė sulaukti vis daugiau kolegų, besiruošiančių rugsėjo vienuoliktosios minėjimui, skambučių.

Šveicarijos centrinis bankas susiejo nacionalinės valiutos - franko - kursą su euru. Kaip praneša AFP, dabar vienas euras Šveicarijoje kainuos 1,2 franko. Oficialiajame Šveicarijos centrinio banko pranešime teigiama, kad 1,2 franko už eurą - tai minimalus lygis, pagal kurį bus vykdomos valiutos mainų operacijos. Šveicarijos bankas pabrėžia, kad ir toks santykis gali ilgainiui būti keičiamas: esant būtinybei, frankas bus susilpnintas dar daugiau.

Čekija dar kartą patvirtino kol kas neplanuojanti prisijungti prie euro zonos. „Mes sutikome prisijungti prie valiutų sąjungos, bet ne prie skolų sąjungos“, - Čekijos premjero Petro Nečaso žodžius cituoja JAV laikraštis „ The Wall Street Journal“. P. Nečaso nuomone, būtina ekonominio šalies stabilumo sąlyga yra nepriklausomos, tai yra nacionalinės, valiutos išsaugojimas.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski) įspėja dėl euro zonos žlugimo, jei Europos šalių politiniai lyderiai nesiims ryžtingų veiksmų euro krizei įveikti, praneša agentūra AFP.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

JAV skolos limito padidinimas ir kredito reitingo smuktelėjimas reiškia viena – doleris traukiasi nuo pasaulinės valiutos pjedestalo. Seniau keliaudamas po Rytų Azijos šalis kiekvienas amerikietis turėjo gintis nuo minios vaikų, prašančių dolerių, o šalia einantys japonai buvo ignoruojami. Šiandien padėtis keičiasi – prašančiųjų taikiniu tapo pastarieji. Kad doleris prarado žavesį, supranta net elgetaujantys vaikai, rašo ,,Financial Times” apžvalgininkė Henny Sender.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy nori sukurti dar vieną finansų cerberį – Europos ekonominę vyriausybę. Idėja skamba gražiai, tačiau iki galo nėra aišku, ką ji turėtų reikšti. Jei šis pasiūlymas iš tiesų rimtas, jis turėtų atnešti reikšmingų pokyčių, ypač Vokietijai.

Euro valiuta ir Europos Sąjunga šiandien stovi „ant bedugnės krašto“, teigia buvęs Europos Komisijos vadovas Jacques'as Delors'as. J. Delors'as, vadinamas didžiausios pasaulyje vieningos rinkos, jungiančios 0,5 mlrd. vartotojų, tėvu, pakomentavo Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel siūlymus įvesti valstybių ribas peržengiantį ekonominį valdymą, kuriuos jis pavadino beverčiais, praneša naujienų agentūra AFP.

Didžioji 2008 metų recesija peraugo į Šiaurės Atlanto krizę: lėtas ekonomikos augimas ir aukštas nedarbo lygis sukaustė tik JAV ir didžiausias Europos valstybes, bet nepalietė kylančių rinkų. Ir tik Europa bei Amerika kartu ir atskirai kyla į kovą su žlugimo perspektyva. Ekonominiai burbulai buvo suvaldyti Keyneso stimulais, bet tai vedė prie daug gilesnės recesijos, padidinusios Vakarų šalių biudžeto deficitą.

Jokiai euro zonos valstybei narei nebus leista pasitraukti iš vieningosios valiutos sąjungos, teigė Europos centrinio banko Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Kinijos žiniasklaidoje pasirodžiusiame interviu Y. Merschas yra pasakęs, kad bet kokiai euro zonos valstybei pasitraukti iš bendros valiutos bloko, neturint jokios kitos veikiančios valiutos, kuria būtų galima pasikliauti, būtų nerealu ir tai prilygtų finansinei savižudybei.

Beveik trečdalis vokiečių yra įsitikinę, kad po dešimties metų euro, kaip valiutos, nebeliks, rodo apklausa, atlikta laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu. 65 proc. tuo tarpu mano, kad bendroji Europos valiuta egzistuos ir 2021-aisiais. Ypač skeptiškai euro ateitį vertina rytų vokiečiai: 41 proc. jų spėja, kad 2021 metais euro nebeliks. Vakarų Vokietijoje tokių pesimistų yra tik 28 proc. Kitas tyrimas parodė, kad sukrėtimai finansų rinkose nejaudina daugumos vokiečių. 53 proc.