euras

Bulgarija atsisako ilgalaikių planų įsivesti eurą. Kaip paskelbė šios šalies valdžios atstovai, Bulgarija įšaldo ilgalaikes iniciatyvas įsivesti bendrą valiutą. Online.wjs.com skelbia, kad neturtingiausia ES narė nutarė, jog bendra valiuta ne tik kad neatneš pelno, bet bus nuostolinga šaliai. Šalies vadovai pabrėžė, kad sprendimas neįsivedinėti euro yra logiškas, nes pastaruoju metu bendros valiutos krizė ES tampa vis labiau matoma.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad jo šalis prie euro zonos prisijungs, kai krizės prislėgtas bendros valiutos blokas išspręs savo problemas, informuoja AFP. „Mes esame pasirengę prisijungti, kai jūs išspręsite savo problemas ir kai mes savo žmonėms galėsime pasakyti, kad dabar prisijungti yra saugu“, - Vokietijos leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė ministras.

Prognozuojama, kad spalio–lapkričio mėnesiais į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos kainuos bene trečdaliu daugiau nei pernai, rašo „Lietuvos žinios“. Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad dujos rudeniop pasieks gegužės mėnesio aukštumas ir vidutiniškai kainuos daugiau nei pernai. „Nuo naftos kainų priklausanti dujų kaina atsilieka maždaug pusmečiu. Taigi, stebėdami naftos kainų pokyčius, galime prognozuoti ir gamtinių dujų kainas.

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta, bet šiuo metu ji privertė ekonomistus ir finansininkus pakelti akis nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną. Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija svarsto apie galimybę išeiti iš euro zonos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Kitą savaitę Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiks su šalį atvykstančiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Guido Westerwelle, praneša LETA. Ministrai ketina aptarti dvišalius Latvijos ir Vokietijos santykius, ekonominį bendradarbiavimą bei investicijų skatinimą. Taip pat abi šalys apžvelgs galimus pokyčius euro zonoje ir Latvijos siekį prisijungti prie bendros Europos valiutos.

Lenkija paragino eurą turinčias šalis neleisti žlugti euro zonai. Valstybių skolų krizė yra didžiausia krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, po susitikimo su Vokietijos ūkio ministru Filipu Riosleriu (Philipp Roesler) penktadienį Varšuvoje sakė Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski). Ji esą kelia grėsmę ne tik euro zonos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai (ES). „Euro zonos žlugimas turėtų katastrofiškų padarinių visoms Europos šalims“, - įspėjo euro zonai nepr...

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Estijos vyriausybė žadėjo, kad įsivedus eurą kainos nekils, nes parduotuvių savininkai bus griežtai kontroliuojami. Tačiau maistas brangsta. Maža to: dienraščio „Ohtuleht” atlikta sociologinė apklausa parodė, jog estai įsitikinę, kad pagrindinių produktų kainos pakilo gerokai daugiau, nei skelbia statistikai. Esą bulvės, burokėliai, agurkai, pomidorai ar salotos pabrango 50–100 proc., o mineralinis vanduo ir bulvių traškučiai – 30–40 procentų.

Praėjusį rudenį ant bakroto slenksčio atsidūrusios Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas tvirtina, kad kompaniją išgelbės restruktūrizacijos planas. Ir tikina, kad šiuo metu bendrovė susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kiti Europos konkurentai. 2011-ųjų rudenį Latvijos vyriausybė gelbėjo „airBaltic“ nuo bankroto suteikdama 57 mln. latų (apie 280 mln. litų) injekciją. Sulig „Snoru“ žlugęs latvių „Latvijas Krajbankas“ per antrinę įmonę valdė 47,2 proc.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Rugpjūčio 9-ąją minimos penktosios pasaulinės finansų krizės metinės. Šią dieną 2007-aisiais Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV federalinis atsargų bankas į finansų rinkas įliejo 90 mlrd. JAV dolerių ir taip bandė atgaivinti staigiai smukusį pasitikėjimą. Praėjus penkeriems metams, vienas iš euro kūrėjų, buvęs ECB vyriausias ekonomistas ir Vokietijos centrinio banko atstovas Otmaras Isingas (Otmar Issing) išleido knygą, kurioje perspėja, kad euro zona gali suirti.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Dėl euro zonos skolų krizės antrąjį ketvirtį smarkiai smuko stambiausio Šveicarijos banko UBS ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ pelnas, praneša BBC. UBS pelnas siekė 425 mln. Šveicarijos frankų (434 mln. JAV dolerių), palyginti su 1 mlrd. frankų prieš metus. Pelnas smuko 58 proc. „Deutsche Bank“ ketvirtinis pelnas sumažėjo 63 proc., nuo 969 mln. eurų prieš metus, iki 375 mln. eurų. Abu bankai dėl mažesnio pelno kaltino ekonominį nuosmukį Europoje ir JAV.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris ir Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pirmadienį pabrėžė, kad, norint įveikti skolų krizę, būtina bendradarbiauti, ir pažadėjo tai daryti, tačiau konkrečių veiksmų, kurių Europa ir JAV imsis ateinančiais mėnesiais, neįvardino, informuoja AP. T. Geithneris pirmadienį Vokietijoje susitiko su W. Schaeuble, o vėliau su Europos centrinio banko (ECB) vadovu Mario Draghi.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo, kad dėl Europos skolų krizės JAV ekonomika per ateinančius keletą mėnesių ir toliau susidurs su priešiniais vėjais, tačiau taip pat prognozavo, kad euro zona ir bloko valiuta išliks. „Nemanau, kad europiečiai leis eurui žlugti, tačiau jie turės imtis ryžtingų veiksmų. Kuo greičiau jie jų imsis, tuo mums bus geriau“, – per lėšų rinkimo renginį Niujorke sakė B. Obama.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį dar kartą patikino, kad dės visas pastangas ir išsaugos euro zoną, rašo „telegraph.co.uk“. Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) penktadienį taip pat sakė, kad labai palankiai sutiko Europos centrinio banko pažadus padaryti viską, ką reikės, kad euro zona būtų išsaugota, tačiau pabrėžė, kad šalys turi įgyvendinti būtinas reformas.

Europos centrinis bankas pasirengęs daryti viską, ko prireiks, kad išsaugotų eurą, pareiškė banko vadovas Mario Draghi. Toks jo pareiškimas iš karto išjudino Europos akcijų biržas ir sustiprino eurą. Tai taip pat sumažino obligacijų pelningumą. Ispanijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas, kuris anksčiau pasiekė rekordinius 7,6 proc., vėl nukrito iki 7 proc. Obligacijų pelningumas parodo palūkanų normą, kurią valstybė turės sumokėti už pasiskolintas lėšas, praneša BBC.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės (be naftos produktų) produkcija jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pasak jo, išliekantis spartus Rusijos, Skandinavijos bei kitų kaimyninių šalių augimas leido Lietuvos gamintojams toliau didinti gamybos apimtis. Birželio mėnesį apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) metinis augimas buvo sparčiausias šiemet ir siekė 14,6 proc., o per pirmąjį pusmetį gamyba augo 8,9 proc.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Analitikams, politikams diskutuojant, ar tikslinga Lietuvai būti euro zonoje ir kada mūsų šalis galėtų įsivesti eurą, ekonomistas, buvęs užsienio reikalų ministras prof. Povilas Gylys siūlo nesukeliant panikos pagalvoti, ar Lietuvai apskritai prasminga eiti į euro zoną, ar mūsų joje kas nors laukia, ir ragina pasvarstyti galbūt apie visai kitokią valstybės finansų strategiją.

Birželio mėnesį 1000 kub. m gamtinių dujų pardavimo kaina bendrovės klientams, nebuitiniams vartotojams, palyginti su geguže, sumažėjo 30 litų (nuo 1469 iki 1439 Lt už 1000 kub. m). Pasak AB „Lietuvos dujos“, birželio mėnesio dujų kainos pokyčius lėmė gegužės mėn. pradėjusios mažėti naftos produktų kainos tarptautinėse rinkose, tačiau teigiamą efektą mažina ir toliau JAV dolerio atžvilgiu silpstantis euras.

Lietuvai, vos prieš du dešimtmečius ištrūkus iš ilgalaikio įkalinimo buvusioje Sovietų Sąjungoje, gyvybiškai svarbu siekti euro klubo, net jei jis šiuo metu patiria tam tikrų sunkumų, teigia „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus generalinis direktorius Gintaras Maželis. „Turėdami Lietuvoje eurą, visiškai eliminuotume bet kokias spekuliacijas apie galimą lito devalvavimą.

Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas trečiadienį pareiškė, kad Bulgarija kol kas neketina prisijungti prie Antrojo valiutų kurso mechanizmo (VKM II), dar vadinamo euro zonos laukiamuoju, o tokį sprendimą pagrindė regiono ekonominėmis problemomis, informuoja AFP. „Bulgarija šiuo metu nenori prisijungti prie VKM II. Nepaisant to, kad mes norime žengti šį paskutinį žingsnį į euro zoną, nemanau, jog mums naudinga tai padaryti būtent dabar.

Daugėja ženklų, kad Europos ekonominė ir piniginė sąjunga byra greičiau nei politikai imasi veiksmų jai taisyti, rašo „Reuters“. Euro zonos lyderiai birželio 29 dieną nusprendė steigti bendrą zonos narių bankų priežiūros instituciją. Jos pagrindu turėtų tapti Europos centrinis bankas (ECB), tačiau kitos detalės lieka neaiškios.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai atvyksta į viršūnių susitikimą Briuselyje labiau susiskaidę nei bet kada; nepanašu, kad griežta Vokietijos pozicija, susiklosčius sudėtingai situacijai euro zonoje, nors kiek sušvelnės. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo šalyje raginama išsaugoti per viršūnių susitikimą savo kietą poziciją ir atmesti visas pastangas priversti Berlyną tapti Europos partnerių ar bankų skolų garantu.

Jungtinės Karalystės laukia „įdomus pasirinkimas“ dėl to, ar reikėtų šaliai įsivesti eurą, sako buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas. Jei dabartinė valiutos krizė bus išspręsta, sunku nuspėti, kokia bus Didžiosios Britanijos pozicija euro klausimu, skelbia BBC. Pats T. Blairas mano, kad Jungtinė Karalystė vis dar turėtų būti atvira galimybei įsivesti eurą.

Ką bendro turi mokslininkas iš Mary Shelley siaubo istorijos daktaras Viktoras Frankenšteinas, ir euro valiutos kūrėjai turi bendro? Atsakymas paprastas: jie sukūrė visa naikinančias pabaisas. Euras nėra labiau piniginis vienetas nei pabaisa, daktaro Frankenšteino sukurta pabaisa buvo žmogus. Kad ir kokie būtų panašumai – jie tik paviršutiniai. Valdžiai tiek pat reikėjo sukurti naują piniginį vienetą, kiek reikia sukurti naują individą.

Kontroversiškasis buvęs italų premjeras Silvio Berlusconi yra turbūt didžiausias trofėjus, kurį kol kas spėjo sumedžioti euro zonos krizė, rašo CNN. Vis dar diskutuojama, ar buvęs Italijos ministras postą paliko dėl sekso skandalo su nepilnamete, ar dėl nesubalansuoto biudžeto. Tačiau aišku viena – jis yra kaltas už tai, kad Italija, prisijungusi prie euro zonos, prarado tradicinį šalies būdą susitvarkyti su ekonominiais ciklais – valiutos devalvaciją.

Italijos premjeras Mario Montis perspėjo, kad jei kitas ES šalių lyderių susitikimas, numatytas kitą savaitę, bus nesėkmingas, jo padariniai gali būti apokaliptiniai, visų pirma politikos požiūriu, rašo britų laikraštis „The Guardian“. Prieš ES viršūnių susitikimą Italijos lyderis penktadienį Romoje ketina susitikti deryboms su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Ispanijos ministru pirmininku Mariano Rajoy.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad Europos požiūris į euro zonos skolų krizę jam teikia pasitikėjimo, tačiau jis norįs, kad Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys didesnį dėmesį kreiptų į JAV užsienio skolą, informuoja AFP. „Man suteikia pasitikėjimo tai, kaip Europos Komisija, su kuria retai sutariame, ir euro zonos šalys ketina įveikti problemas, su kuriomis susidūrė“, – baigiantis G20 susitikimui žurnalistams sakė V. Putinas.