euras

Lietuvos bankas, pristatydamas Lietuvos ūkio perspektyvas 2013 m., neprognozuoja įstojimo į euro zoną net 2014 m. Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, komentuodama euro įsivedimo galimybes, teigė, kad Lietuvos banko pateiktos prognozės greito euro įsivedimo nežada.

Tūkstančiai slovėnų šeštadienį protestuoja prieš vyriausybės taupumo priemones, skelbia „Reuters“. Slovėnija 2007 metais įsivedė eurą ir dėl priklausomybės nuo eksporto smarkiai nukentėjo per pasaulinę ekonomikos krizę. Šiais metais Slovėnijos vyriausybė, norėdama išvengti bankroto, trimis procentais sumažino valstybės tarnautojų atlyginimus. Planuojama kitais metais atlyginimus sumažinti dar penkiais procentais. Anot organizatorių, į aikštę sostinėje Liublianoje susirinko apie 30 tūkst.

Latvijos parlamentas patvirtino kitų metų biudžetą, kuris turėtų užtikrinti šaliai pakvietimą į euro zoną 2014 metais. Tai pirmas biudžetas, kurį latviai planavo be Tarptautinio Valiutos Fondo, iš kurio prasidėjus finansų krizei prašė paramos. Pagal planą, kitų metų biudžeto deficitas nesieks nė pusantro procento skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto. Vyriausybė prognozuoja, kad šių metų deficitas nesieks dviejų procentų.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungos finansų ministrus rasti kuo greitesnį Graikijos finansinės problemos sprendimą, informuoja „Reuters“. Kartu Vokietijos kanclerė atmetė idėją, esą vyriausybės galėtų sutikti patirti nuostolių dėl paskolų, jau išduotų Atėnams. „Tikiuosi, kad jau labai greitai pasieksime visiems mums būtiną susitarimą.

Norint pasiekti planinių biudžeto deficito mažinimo rodiklių, Graikijai 2013-2016 metais prireiks dar 32,6 mlrd. eurų, informuoja „Bloomberg“. Per euro zonos šalių finansų ministrų susitikimą, prasidėjusį lapkričio 12 dieną Briuselyje, ministrai sutiko Graikijai skirti papildomus dvejus metus šalies ekonomikai reformuoti. Taigi terminas, iki kurio Atėnai turi įvykdyti savo planinius biudžeto rodiklius mainais į antikrizinį paketą, nukeliamas nuo 2014 iki 2016 metų.

Paryžiaus monetų kalykla nukalė kolekcinę 5 tūkst. eurų vertės auksinių monetų seriją. Monetų tiražas dedikuotas vienam garsiausių antikinės mitologijos personažų – Herakliui. Iš viso prekyboje pasirodys 2 tūkst. monetų, kurias galima bus įsigyti lapkričio 12-18 dienomis. Kaip praneša Paryžiaus monetų kalyklos atstovai, tikroji kolekcinės monetos vertė siekia kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų.

Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva, pranešama dv.ee.

Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja silpną Europos ekonomikos augimą, pranešė banko vadovas Marijus Dragis per spaudos konferenciją po ECB posėdžio. Apie tai informuoja „Reuters“. „Ekonominis aktyvumas euro zonoje išliks žemas, - paaiškino M. Dragis, perspėdamas, kad svaraus pagrindo nusiteikti optimistiškai iki šių metų pabaigos nėra.

Pirmą kartą per visą bendros Europos valiutos cirkuliavimą į apyvartą bus išleisti banknotai su patobulintais vandens ženklais ir naujais apsaugos požymiais. Naujieji banknotai pasirodys nuo 2013 m. gegužės ir jie pirmiausia pakeis penkių eurų nominalo kupiūras, Frankfurte sakė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis. „Antrosios serijos banknotai - tai pirmosios serijos sumodernintas variantas“, - teigė M. Dragis.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Latvijos ekonomikos augimas ir toliau išlieka stiprus – antrąjį 2012 m. ketvirtį Lietuvos kaimynės BVP išaugo 5 proc. daugiausiai dėl 7,2 proc. padidėjusių privataus vartojimo apimčių ir itin (20,5 proc.) išaugusių investicijų. „Danske“ banko analitikai prognozuoja, kad 2013 m. ekonomikos augimas sulėtės nuo prognozuojamų šiais metais 3,8 proc. iki 3,1 proc., tačiau ir toliau išliks vienas sparčiausių ES.

Europos Sąjunga (ES) turi atrasti drąsos reformoms ir tolesnei integracijai, teigė trečiadienį Europos Parlamente Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kartu išskirdama Baltijos šalis, kurios krizės metu atliko neįtikėtinas reformas, leidžiančias šiose šalyse stebėti gerą ekonominį augimą.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį sakė, kad Europai su perrinktu JAV prezidentu dirbti bus lengviau negu su nauju lyderiu Vašingtone, praneša AFP.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako, kad, šiai partijai patekus į valdžią, ir toliau bus vykdoma griežta fiskalinė politika, ir fiskalinis deficitas neturės viršyti 2,5 proc. Anot A. Butkevičiaus, laikantis deficito, realu eurą įsivesti nuo 2015 m. „Fiskalinis deficitas turės išlikti toks, koks yra šiuo metu suplanuotas, - 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka švenčia dvidešimtemį, tačiau ji dar neveikia taik, kaip reikėtų, ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume teigė Lietuvos eksportuotojai. Euro klausimas – esminis SBA koncerno verslo plėtros vadovas Egidijus Valentinavičius džiaugėsi, kad bendroji ES rinka auga. ,,Per šiuos metus mes galėjome integruotis į dideles korporacijas, mūsų našumas geresnis. Tapome kur kas geriau integruoti.

„Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Larsas Christensenas įsitikinęs, kad Lietuvos politikai, nors ir daro klaidų, bet galų gale priima teisingą sprendimą. Anot jo, nepaisant kas bus valdžioje po rinkimų, Lietuvai ateinantys metai bus geresni. „Lietuvos ekonomikai pastarieji keturi metai buvo lyg važiavimas linksmaisiais kalneliais. Biudžeto deficitas sumažintas, valstybės skola suvaldyta, tačiau vis dar yra silpnybių. Viena pagrindinių problemų – labai didelis nedarbas.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais. Peržiūra (skirta įvertinti, ar šalis atitinka kriterijus) bus baigta kitų metų pavasarį, kaip 2010 metais buvo ir su Estija“, - sakė O. Rėnas.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais.

Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius Europos Sąjungos ministrų, atsakingų už Europos reikalus, susitikime spalio 16 dieną Liuksemburge pabrėžė, kad ekonominės ir pinigų sąjungos plėtra negali skaldyti vidaus rinkos. „Būtina užtikrinti, kad vystant ekonominę ir pinigų sąjungą nebūtų iškraipyti vidaus rinkos veikimo principai, kad neatsirastų takoskyrų tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių.

Panamos valdžia norėtų įsivesti eurą kaip teisėtą valiutą kartu su JAV dolerių. Tai pirmadienį per susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel (Angela Merkel) pareiškė šios Centrinės Amerikos šalies prezidentas Rikardas Martinelis (Ricardo Martinelli). „Šiuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir aš pasakiau kanclerei, jog mes ieškome būdų, kurie leistų eurui tapti dar viena teisėta Panamos valiuta”, - sakė R. Martinelis, kurį cituoja “Reuters”. Jis neatskleidė pokalbio su A. ...

Sprendimas sukurti bendrą Europos valiutą buvęs klaida. Apie tai per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) posėdį Tokijuje pareiškė Lenkijos centinio banko pirmininkas Marekas Belka. M. Belka pridūrė, kad euras buvo sukurtas dėl ankstesnių Europos valiutų nestabilumo. Kaip pastebi Lenkijos leidinys „Onet“, Lenkijos centrinio banko vadovas taip pat pareiškė, kad Lenkija neketina pereiti prie euro, kol nesibaigs skolų krizė.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad jo šalis nėra įsipareigojusi prisijungti prie euro zonos, o toks žingsnis dabar būtų neatsakingas, informuoja AFP. Interviu verslo dienraščiui „Handelsblatt“ V. Orbanas sakė, kad dėl euro zonos skolų krizės nebereikėtų tikėtis, jog Vengrija prie euro zonos prisijungs vien todėl, kad įstojo į Europos Sąjungą (ES). „Tuo metu, kai pasirašėme stojimo sutartį, euro zona buvo visai kitokia vieta.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Penktadienį Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiko su Suomijos ambasadoriumi Latvijoje Pirku Hamalainenu (Pirkko Hamalainen). Per susitikimą ambasadorius patvirtino, kad Suomija remia Latvijos tarptautines ambicijas. Pasak P. Hamalaineno, Suomija pasirengusi padėti Latvijai įgyvendinti savo norą įstoti į euro zoną ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Ambasadorius nurodė, kad Latvija yra rimčiausia kandidatė kuriant euro zonos plėtros planus.

Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą, tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikas Ivanas Morozovas. Pastarojoje savo ataskaitoje apie Lietuvą išskyrėte keletą stipriųjų šalies savybių.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas penktadienį sakė, kad šalis negali elgtis kaip strutis - įkišti galvą į smėlį ir laukti, kol euro zona išspręs savo problemas. Kalbėdamas Baltijos finansų forume ministras pripažino, kad teoriškai Latvija gali rinktis iš dviejų scenarijų. Tačiau šalis turi pasirinkti kelią, vedantį į euro zoną, nes antrasis scenarijus yra neaiškus. Neaišku, ar Latvija nemėgsta euro, euro zonos valstybių ar nemano, kad euro zona yra konkurencinga.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis norėtų artimiausiu metu išgirsti verslo atstovų nuomonę, kodėl Latvija turėtų įsivesti eurą. Kreipdamasis į 18-ojo Baltijos finansų forumo dalyvius, jis pabrėžė, kad vyriausybės užduotis - išaiškinti ekonominius prisijungimo prie euro zonos aspektus. „Mes visą laiką girdime - “krizė, krizė, krizė„, o dabar visa tai atspindi visuomenės nuotaikos.

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos. „Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Švedijos centrinio banko vadovai antradienį sakė, kad euro zonos perspektyvą vertina pesimistiškai bei pažymėjo, kad Europos politiniai lyderiai iki šiol dar nepasiūlė jokių patikimų krizės sprendimo būdų, informuoja AFP. "Visi centrinio banko komiteto nariai mano, kad situacija euro zonoje tebėra neaiški ir kad krizė regione tęsis", - teigiama susitikimo protokole.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Penktadienį prasidėjusioje kasmetinėje Rygos konferencijoje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad ekonominė krizė pirmiausiai paveikė tas šalis, kurios buvo ne euro zonoje, o ypač mažesnes. „Mūsų (euro zonos) padėtis yra geresnė nei kitų šalių. Turime labiau vertinti savo galimybes, nei mes tai darome dabar“, – sakė Estijos prezidentas.

Perėjimui prie euro pritaria vos 13 proc. ekonominiu požiūriu aktyvių Latvijos gyventojų, rodo rinkodaros ir sociologinių tyrimų centro SKDS atliktos apklausos rezultatai. Tai mažiausias eurą palaikančiųjų Latvijoje skaičius nuo 2004 metų, kai SKDS pradėjo rengti apklausas šiuo klausimu tarp gyventojų. Rugpjūtį perėjimui nuo lato prie euro visiškai pritarė tik 3 procentai apklaustųjų, o veikiau pritarė - 10 procentų. 59 proc. respondentų pasisako prieš perėjimą prie euro, iš jų 36 proc.

Nauda, kuri laukia Latvijos jai įstojus į euro zoną, su kaupu padengs išlaidas, būtinas euro įsivedimui, teigia Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Įtakingas Vokietijos ekonomistas Manfredas Noimanas (Manfred Neumann) interviu CNBC pareiškė, kad jeigu Graikija nori atsistoti ant kojų ir grįžti prie ekonomikos augimo, ji turi palikti euro zoną ir grįžti prie savo valiutos. Anot ekonomisto, šalies turizmo sektorius ir eksportuotojai paprasčiausiai negali atsigauti mažindami kainas ir atlyginimus. „Tai turi būti pasiekta per devalvaciją, todėl jiems reikia savos valiutos“, - sakė tarptautinės ekonomikos profesorius.