ekonomika

Dar 2009 m. pasirašytame Nacionaliniame susitarime įvardyta, kad Lietuva konkurencingumo sieks per  mokslo, inovacijų ir technologijų integraciją, tačiau paslaugų sektoriaus tendencijos šiandien dar toli nuo siekiamybių. „Mūsų tikslas – tapti Šiaurės Baltijos regiono aukštųjų technologijų šalimi, - teigė Ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Globali krizė turi susilaukti ir globalaus atsako, todėl pasaulio valstybės, tarptautinės organizacijos privalo imtis bendrų priemonių, kad įveiktų ekonomikos iššūkius, teigė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Kolumbijos universitete pirmadienį skaičiusi paskaitą apie pasaulio ekonomikos gaivinimo priemones ir Lietuvos patirtį kovojant su ekonominės krizės pasekmėmis.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakultetas sudarys sutartį su Rusijos universitetu, kuriame studijavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tokias geras žinias iš Sankt Peterburgo parsivežė fakulteto prodekanas prof. Algirdas Miškinis bei doc. Larisa Bielinskaja.

Tyrimų duomenimis, šalių, kurių vadovai susitinka su ištremtu Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama, eksportas į Kiniją sumažėja vidutiniškai 8,1 proc. Vokietijos Gottingeno universiteto tyrimai parodė, kad vadinamasis „Dalai Lamos efektas“ prasidėjo nuo 2002 m., kada Kinijos prezidentu tapo Hu Jintao, praneša cnn.com. Šis tyrimas yra pirmoji empirinė analizė, atskleidžianti tokių susitikimų ekonomines pasekmes. Didžiausias sumažėjimas jaučiamas technikos ir transporto įrangos eksporte.

Lietuvos ekonomika atsigauna gana sparčiai, tačiau trečiojo ketvirčio rezultatai rodo, kad atsigavimas praranda pagreitį. Tokią nuomonę penktadienį pateikė „Danske" banko analitikai. Vertindami trečioji ketvirčio BVP įvertį, jie pastebėjo, kad geresnius rezultatus rodė tik pramonės ir paslaugų sektoriaus bendrovės, tuo tarpu statybos, žemės ūkio ir mažmeninės prekybos sektoriai geresniais rezultatais pasidžiaugti negalėjo.

Vis dar sakoma – jis arba ji užaugo be pasakos. Tai apie mokslais ar sportais perkrautą vaikystę. Arba šiaip nykią būtį. Politikoje tokie posakiai nelabai turi prasmės. Valdžia pasirūpins, kad piliečiai neliktų be pasakos. Ką jau ką, o kokią nors pasakaitę tikrai paporins. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, šiaip jau santūri ir maloni moteriškė, turi pasakų sekėjos talentą. Naujausias jos kūrinys – apie slibiną ir šešėlyje užkastus pinigus. Nedaug ji apie tai šnekėjo, tačiau vaizdžiai.

JAV įmonių susidomėjimas Lietuva auga, tad netrukus vėl galime sulaukti stambių vardų, interviu ,,Ekonomika.lt“ teigė ambasadorė Anne E. Derse. Pastaruoju metu Lietuva sulaukė stambių užsienio įmonių investicijų. Kaip JAV žiūri į verslo aplinką Lietuvoje? Vienas svarbiausių dalykų, dėl kurio dirbame JAV ambasadoje – noras plėsti santykius su Lietuva. Šaliai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, verslo aplinka Lietuvoje siekia tarptautinių standartų.

Pasaulio prekybos duomenimis, šiuo metu ekonomika atsigauna, tačiau neaišku, kiek ilgam. Banko „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigė nemanantis, kad sulauksime antros recesijos, tačiau ir patvaraus ekonomikos augimo nesitiki. „Europos Sąjungos (ES) šalys nepadarė jokių išvadų iš ekonomikos krizės, nematyti, kaip rengiamasi kelti konkurencingumą, todėl ir Lietuvos ekonomikos atsigavimas lieka su klaustuku.

Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair" pradėjo skraidinti nauju maršrutu - iš Kauno į Švedijos Geteborgo miestą.Šiuo maršrutu „Rynair" lėktuvai skraidys tris kartus per savaitę - trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, teigiama oro linijų bendrovės išplatintame pranešime.

Kinijos BVP augimo tempas trečiajame šių metų ketvirtyje sulėtėjo iki 9,6 proc. Kinija jau yra antra po Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulio ekonomika. Tačiau eilinis kinas to nejaučia – bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui – 3,8 tūkst. JAV dolerių – rodo gana žemą pragyvenimo lygį,rašo AFP.

Sunkmetis keičia pirkėjų įpročius. Pasidarė naudinga ir madinga įvairiais būdais mažinti vartojimą ir išlaidas: dalytis praktiško pirkėjo informacija internete, ieškoti geriausios kainos ir kokybės santykio, pirkti ekologiškus, vietos gamybos produktus. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius dvejus metus mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu.

„Vakarų Baltijos laivų statykla“ skelbia statysianti dar vieną naują keltą. Projekto vertė – daugiau nei 40 mln. litų, praneša Lietuvos radijas. Pagal pasirašytą sutartį, dukterinė „Vakarų laivų gamyklos“ įmonė – „Vakarų Baltijos laivų statykla“ – per 8 mėnesius statys visiškai įrengtą automobilių ir keleivių keltą, plaukiosiantį tarp Norvegijos fiordų. Keltas nebus itin didelis – apie 66 metrų ilgio, beveik 14 pločio, jame tilps 50 automobilių ir pusantro šimto keleivių.

Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčio iniciatoriai labai apsidžiaugė, kai jų sumanymui pritarė neseniai Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai. Karštos galvos iš šių mokesčių tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai mini 50 mln. Lt sumą, o jaunasis premjero patarėjas šią sumą linkęs padidinti dešimt kartų.

Rugsėjo mėnesio Lietuvos bankų duomenys rodikliai rodo stabilumą, nežymų paskolų portfelio didėjimą, mažėjantį gyventojų polinkį taupyti ir augančius juridinių asmenų indėlius. Pagerėjimas paskolų rinkoje buvo nulemtas skolinimu bankų įmonės grupėms. Rugsėjo mėnesį bendra paskolų suma padidėjo tik 60,9 milijono litų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Stasio Kropo teigimu, antrą mėnesį iš eilės pastebimas nežymus pagyvėjimas skatina pozityvias prognozes.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Opozicijos lyderis, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad Statistikos departamento paskelbti rodikliai neleidžia šokinėti iš džiaugsmo. Jo manymu, situacija šalyje dar nesikeičia. „Eiliniam šalies žmogui nerūpi BVP skaičiai. Vieniems nedarbas, o kitiems sudėtingas iššūkis, kaip pragyventi iš 600 litų, yra patys geriausi įrodymai, kad situacija šalyje dar nesikeičia", - mano LSDP frakcijos seniūnas.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Naujoje apžvalgoje bankas teigia, kad po krizės atsigaunančios Lietuvos ekonomikos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., o kitąmet jis pasieks net 4 proc. Tai būtų geriausias rodiklis tarp Centrinės Europos ir Baltijos šalių.Šių metų liepos mėnesį skelbtos ERPB prognozės Lietuvai buvo prastesnės. Tuomet bankas teigė, jog 2010-aisiais mūsų šalies BVP smuks 1 proc.

Su kontrabanda kovojančių institucijų atstovai nutarė siūlyti įteisinti laisvės atėmimą už pakartotiną neteisėtą prekių gabenimą. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste įvykusiame tarpžinybinės komisijos kovai su kontrabanda išvažiuojamajame posėdyje teisėsaugos institucijų atstovai nutarė siūlyti įteisinti laisvės atėmimą už pakartotiną kontrabandos gabenimą.

Statistikos departamentas praneša, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas bendrasis vidaus produktas 2010 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24974,6 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su 2009 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 0,6 procento, o palyginti su antruoju 2010 m. ketvirčiu – 6,7 procento.

Baigusi darbo vizitą Kinijoje, Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Vadovų Taryboje. Dvi dienas posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba svarstys ekonominės politikos koordinavimo, klimato kaitos klausimus, derins pozicijas susitikimams su JAV, Rusija, Ukraina ir G20 – ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių valstybių finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų – grupe.

Valstybė valdo turtą už beveik 18 mlrd. Lt ir sulaukia vos 0,1 proc. grąžos. Tai valdžia sužinojo tik pasamdžiusi Švedijos ekspertus, kuriems atseikėjo 100 tūkst. Lt. Tačiau pasiūlyta holdingo kūrimo idėja sulaukė Prezidentės, opozicijos ir netgi valdančiosios koalicijos politikų kritikos. Tad „Visuomiu“ pavadinta struktūra tapo tik dar vienu aistras sukėlusiu ir greitai subliuškusiu projektu. Dabar jau svarstoma kito darinio – centrinės agentūros – steigimo galimybės.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos pramonininkų konfideracijoje (LPK) pristatinėdama ateinančių metų biudžetą, sulaukė klausimų, kodėl tik šiemet buvo nuspręsta iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 mlrd. litų. „Jei tą milijardą būtų galima taip lengvai pasemti, jis jau būtų pasemtas. Tačiau su šešėline ekonomika nėra taip paprasta, kad nuėjai už miško, nukirtai slibinui galvą ir visi džiaugiasi paimtais pinigais", – sakė ji.

Baigiantis rugsėjui prasidedant spaliui vėl padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad ekonominė Lietuvos padėtis blogėja. Palyginti su rugpjūčio mėnesio viešosios nuomonės apklausos duomenimis, per mėnesį tokių respondentų padaugėjo 8 procentiniais punktais. Pasak rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ marketingo direktoriaus Romo Mačiūno, nuo šių metų pradžios kiekvieną mėnesį po truputį gerėjęs šis rodiklis rugsėjį gerokai sumenko pirmą kartą šiais metais.

Žemės sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus drastiškai krito. Ar jos stabilios, ar vis dar rieda žemyn? Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurių žemės sklypų kainos krito net 80 proc., tačiau jų prognozės dėl dabartinės situacijos skiriasi – vieni teigia, kad kainos jau stabilios, kiti sako, kad kainų dugnas dar nepasiektas. „Dabar kainos jau stabilizuojasi. Kristi pradėjo 2008 metų 1–2 ketvirtyje.

Seime pristatytas Valstybės biudžeto projektas sulaukė labai skeptiškų vertinimų. Vieni jį vadino niūriu ir fantastiniu, kiti – priešrinkininiu ir švaistūnišku. Krikščionių partijos lyderis Gediminas Vagnorius kitų metų biudžetą vadina rinkiminiu, su pripiešta, 2 mlrd. litų dirbtinai padidinta pajamų dalimi. „Tai – nerealus biudžetas. Bandoma apgauti ir rinkėjus, ir valdančiosios koalicijos narius. Ir pati vyriausybė tai pripažįsta, nes to paties įstatymo 19 str.

Banko „Danske Bank“ vyriausiasis analitikas Larsas Christensenas teigė, kad pasaulyje šiuo metu ne skolų krizė, o pinigų politikos žlugimas. Be to, jis juokavo, jog nepavydi finansų ministrei Ingridai Šimonytei, mat Lietuvos likimas – Europos rankose. „Nemanau, kad Europoje šiuo metu yra skolų krizė ar finansų krizė pasaulyje. Aš manau, kad turime rimtą pinigų politikos nesėkmę.

Laikas nustoti be saiko taupyti. Tokį raginimą „Lietuvos rytas" išgirdo iš ekonomisto Anderso Aslundo. Jis tikina, kad Lietuvai blogiausia – jau praeityje. „Niekas nepamirštama greičiau nei sėkmė", – Petersono ekonomikos institute Vašingtone pareiškė A.Aslundas, pristatydamas naująją ekonomikos studiją „Paskutiniai bus pirmi". Taip drąsiai knygą apie sunkmetį Rytų Europoje pavadino A.Aslundas. Šis ekonomikos ekspertas iš Švedijos, dirbantis JAV, visada garsėjo savo ginčytinais pareiškimais.

Tai, kas šiuo metu vyksta energetikos srityje, galėtume pavadinti šliaužiančiu perversmu. Ryšininkų ir fi zikų klanas į savo rankas gali paimti visą šalies energetiką su joje cirkuliuojančiais milijardais litų. Valdantysis šias sritis galėtų daryti įtaką visai valstybei. Be to, netiesiogiai atsirastų galimybių per rinkimus, ir ne tik jų metu, remti politines partijas. Iš esmės šiuos milžiniškus pinigus valdytų penkių asmenų komisija.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, penktadienį priėmęs su eiliniu darbo vizitu Lietuvoje besilankančius Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovus, aptarė tarptautines ekonomines aktualijas, supažindino su ekonomine ir finansine Lietuvos situacija bei perspektyvomis. TVF atstovai buvo informuoti apie pagrindinius Lietuvos makroekonominius rodiklius, fiskalinės politikos įgyvendinimą, situaciją bankų sektoriuje.

Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, kurioje paragino atsisakyti kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse taikomų griežtų kovos su krize priemonių, taip pat visose ES šalyse nustatyti minimalių pajamų lygį, siekiant išspręsti skurdo problemą, pranešė EP spaudos tarnyba. Parlamentas ragina valstybių narių lygiu imtis priemonių minimalių pajamų ribai nustatyti, taip pat parengti tvirtesnes ES rekomendacijas dėl šio klausimo.

Pavojingai didėjanti emigracija, didelis valstybės deficitas bei prastos sąlygos verslui kelia grėsmių Lietuvos ekonomikos atsigavimui, teigia „DnB NORD“ vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis. Pavojingi skaičiai Šiemet savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo jau 67 tūkst. žmonių. Nors dalis jų buvo emigravę anksčiau, o išvykimą deklaravo tik dėl naujos PSD mokėjimo tvarkos, vis dėlto, didžiuliai skaičiai, anot R.Rudzkio, yra labai grėsmingi.

Kinija teigia, kad trečiąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika ir toliau auga, tačiau šiek tiek lėčiau, praneša BBC. Oficialūs duomenys rodo, kad augimas nuo 10 proc. smuktelėjo iki 9,6 proc. Tačiau Kinija vis dar smarkiai lenkia bet kurią kitą didžiąją pasaulio ekonomiką. Vis dėlto ekspertai baiminasi, kad šis lėtėjimas sumažins Kinijos indėlį į pasaulinės ekonomikos atsigavimą.

Šiandien ES įstatymų leidėjai nubalsavo už bendrijos 2011 metų biudžeto padidinimą 5,9 proc., nepaisant vyriausybių protestų dėl to, kad biudžeto didinimas yra nepriimtinas ekonominių sunkumų laikotarpiu, rašo „The Daily Mail“. Po įtempto balsavimo Europos Parlamentas nustatė, kad kitų metų ES biudžetas sieks 130,1 mlrd. eurų. Didžioji dalis ES vyriausybių atstovų sutiko, kad išlaidos būtų padidintos 2,9 proc., kiti gi manė, kad jis neturėtų būti keičiamas.

Rusija prisijungs prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ne vėliau kaip per 12 mėnesių, trečiadienį Maskvoje pareiškė Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos patarėjas ekonomikos klausimais Lawrence'as Summersas. „Dabar beveik neliko jokių ginčytinų klausimų tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų dėl Rusijos įstojimo į PPO, liko keli klausimai, susiję su dokumentais“, – sakė jis.

Artėja dar vienas globalus karas, skelbia žymiausi pasaulio ekonomistai ir finansų centrai. Šis karas bus kur kas baisesnis negu kovoti ginklais ar informacija. Tai – valiutų karas.

Premjero paakinta Konkurencijos taryba (KT) ėmėsi uoliai purtyti perdirbėjus ir prekybininkus. Kylančios prekių kainos – skaudi tema pirkėjams. Apie tai „Ekonomika.lt“ kalbasi su šios tarnybos vadovu Jonu Rasimu. – Jūs už ar prieš kainų kontrolę? – Kainų kontrolė – paskutinė priemonė, kai nelieka kitos išeities, tačiau mes ne prieš. Jei prekių ir paslaugų kainų kontrolė nenumatyta specialiuose įstatymuose, jos ir nereguliuojamos.

Nepaisant silpnos Didžiosios Britanijos ekonomikos, užsieniečių darbuotojų skaičius šalyje pasiekė rekordines aukštumas, praneša „The Daily Mail“. Šią vasarą bendras dirbančių užsieniečių skaičius pasiekė 2,4 mln. Dalis jų buvo lenkai bei kitų Rytų Europos valstybių piliečiai, kurie pradėjo grįžti į Didžiąją Britaniją. Bendras rytų europiečių skaičius siekia 551 tūkst. Tai reiškia, kad užsienio darbuotojų skaičius per septynerius metus išaugo daugiau nei per milijonu.

Kitais metais vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti. Iš kur plūstelės pinigų? Be optimistinio požiūrio, kad ekonomika augs sparčiau, premjeras Andrius Kubilius mato dar vieną šaltinį. „Manome, jog galima ir būtina papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų“, – biudžeto didinimo planais dalijosi pašnekovas.

Gyvename bankrutavusios ekonomikos griuvėsiuose. Tai akivaizdu. Valdžioje esančios partijos trimituoja kaip tiktai gali, kad blogiausia „sunkmečio“ dalis jau pragyventa, o žodis „krizė“ apskritai dingo iš viešosios erdvės.

Kaune šeštadienį vyksta 10-oji respublikinė Derliaus šventė. Savo užaugintą produkciją bei gaminius šioje derliaus nuėmimo pabaigtuvių šventėje pristato ūkininkai iš visos Lietuvos. Į Kauną pasveikinti žemdirbių atvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, kad lietuviški maisto produktai tvirtai skinasi kelią tarptautinėse rinkose.

Aštuonioliktųjų LR Konstitucijos metinių išvakarėse Lietuvos valdžia eilinį kartą pamynė svarbiausio šalies įstatymo nuostatas ir principus. Taip būtų galima įvertinti pasibaigusį balsavimą Seime dėl antkainių ribojimo. Vėl nugalėjo stambaus verslo interesai ir gobšumas. Nugalėjo vartotojų ir smulkaus verslo sąskaita. O juk LR Konstitucijos 46 straipsnis aiškiai sako, kad „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.

Kinijos valdančioji Komunistų partija renkasi Pekine sudaryti ekonomikos planą ateinantiems penkiems metams, praneša BBC. Nors darbotvarkė yra slapta, analitikai teigia, jog užuot siekę aukšto ekonomikos augimo tempo, Kinijos lyderiai nori sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų ir tarp pakrančių ir šalies gilumos zonų. Pastaraisiais metais Kinijos ekonomika smarkiai augo – daugiausia dėl eksporto. Susitikimas rengiamas tuo metu, kai atsinaujino diskusijos dėl žmogaus teisų padėties.

Kinijos valdančioji Komunistų partija renkasi Pekine sudaryti ekonomikos planą ateinantiems penkiems metams, praneša BBC. Nors darbotvarkė yra slapta, analitikai teigia, jog užuot siekę aukšto ekonomikos augimo tempo, Kinijos lyderiai nori sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų ir tarp pakrančių ir šalies gilumos zonų. Pastaraisiais metais Kinijos ekonomika smarkiai augo – daugiausia dėl eksporto. Susitikimas rengiamas tuo metu, kai atsinaujino diskusijos dėl žmogaus teisų padėties.

Kontroliuoti, reglamentuoti, licencijuoti, bausti, neleisti, stabdyti, apmokestinti, sumažinti ir atimti - tai mūsų biurokratai ir politikai moka daryti. Dusinančiuose spąstuose atsidūręs lietuvis pasiduoda, gyvena iš pašalpų arba emigruoja. Emigracija yra didžiausia grėsmė, Lietuvos raida pavojuje. Jeigu emigrantų nemažės, jau artimiausiais metais valstybės ir ūkio laukia naujas nuosmukis, prognozuoja finansų analitikas profesorius Rimantas RUDZKIS.

Mažiau nei prieš dešimtmetį skolų pražudyta Argentina dabar po devyniais užraktais sauganti vidaus rinką ir per krizę stebina ekonomikos augimo tempais. Smerkia TVF Kylančios Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner, šalies vairą 2007 metais perėmusi iš sutuoktinio Nestoro Kircherio, šiemet paragino recesijos kamuojamas Europos Sąjungos valstybes atsisakyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomendacijų ir skatinti vartojimą.

Valstybės kontrolė, atlikusi daugiabučių namų renovavimo programos vykdymo auditą, konstatavo, kad ji per artimiausius kelis šimtus metų nebus baigta. Be to, auditoriai prisipažino: patys programoje dabartinėmis sąlygomis nedalyvautų, nes po renovacijos namai sutaupo daug mažiau energijos, nei žadama. Baigsime XXIV amžiuje Įvertinę, kaip Lietuvoje vyksta daugiabučių namų atnaujinimas, valstybiniai auditoriai konstatavo: per 5 metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc.

„Išėjus į pensiją gyvenimas prasideda“, – teigia buvęs finansininkas, kuris išėjęs į pensiją įgyvendino svajonę – auginti valgomuosius trumus. Iš Londono Sičio – į Prancūzijos pietvakarius. Apie tai nuolat svajojo Dickas Pyle'as, kai buvo finansininkas. Sulaukęs užtarnauto poilsio Prancūzijoje jis surado namą ir žemės, bet ne tam, kad ramiai leistų laiką, o kad augintų trumus. „Ši idėja kilo, kai duktė pavaišino vynu iš Sasekso vynuogyno. Puiku, pagalvojau, bet idėja sena.

Ekonominė krizė Jungtinėje Karalystėje gali padidinti nelygybę, sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Šiuo metu ketvirtadalis taksi vairuotojų Britanijoje yra pakistaniečiai vyrai, o Anglijoje ir Velse tikimybė patekti į kalėjimą juodaodžiui yra penkis kartus didesnė nei baltaodžiui. Ataskaitą parengusi Britanijos lygybės ir žmogaus teisių komisija įspėja, kad ekonominė krizė gali padidinti nelygybę.

Pirmadienį A. Kubiliaus vadovaujama delegacija su darbo vizitu lankosi Suomijos sostinėje Helsinkyje.  Susitikimo su Suomijos premjere metu pasikeista nuomonėmis apie dvišalius santykius, ekonomiką, energetiką, regioninį saugumą, apie krizės pasekmes ir būdus joms įveikti, aptarti būsimos finansinės perspektyvos klausimai.