ekonomika

Prieš pat Kalėdas, kai visa šalis jau gyveno šventinėmis nuotaikomis ir rimti sprendimai visuomenei buvo nebeįdomūs, Vyriausybės posėdyje nutarta 50 mln. litų biudžeto lėšų įmesti į UAB “Būsto paskolų draudimas„ kiaurą kišenę. Taip esą buvo padidintas valstybei priklausančios UAB įstatinis kapitalas, nors lygiai tokia pat procedūra jau atlikta šių metų pavasarį.

Jeigu paaiškėtų, kad „Gazprom“ laikosi pozicijos nemažinti dujų kainos Lietuvai už tai, kad ji siekia įgyvendinti Trečiąją Europos Sąjungos direktyvą, tai prilygtų ekonominiam šantažui, teigia Premjeras Andrius Kubilius. „Gazprom“ valdybos viceprimininko Valerijaus Golubevo teiginius, kad Lietuvai, esą, „nėra pagrindo mažinti kainų“, A. Kubilius vadino „išpuoliu prieš Lietuvą“ ir žadėjo toliau dar ryžtingiau siekti spartinti dujų ūkio pertvarkas bei terminalo statybas.

Pirmoje reportažo dalyje buvo kalbėta apie Baltarusijoje gruodžio 19 d. numatytus prezidento rinkimus. Šiame straipsnyje aptariami šalies ekonomikos aspektai ir verslo ryšiai su Lietuva. Į autorės pateiktus klausimus atsakė Mizeso mokslinio tiriamojo centro jaunieji ekonomikos ekspertai.

Seimas pratęsė Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino įgaliojimus iki balandžio 15 dienos. Už balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 8, o 28 susilaikė. Dekretą, kuriuo paveda R. Šarkinui ir toliau dirbti, kol bus paskirtas naujas banko valdybos pirmininkas, yra pasirašiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2008 metais, finansinės rizikos metu, pasaulis susivienijo, kad pertvarkytų pasaulio bankų sistemą. 2009 metais, kai sugriuvo prekyba ir labai išaugo nedarbo lygis, „G-20“ pirmą kartą susitiko, kad užkirstų kelią nuosmukiui virsti didžiąja depresija.

Prognozuojama, kad emiravę tautiečiai šiemet į Lietuvą parsiųs 3,5 mlrd. litų, BFL nuotr. Baigiantis metams tradiciškai padidėja pinigų srautas į Lietuvą. Manoma, kad emigravusių tautiečių artimiesiems skiriama suma šiemet bus rekordinė. Be to, išeivių įplaukos į Lietuvos ekonomiką, anot ekspertų, – toli gražu ne vien perlaidos.

Vienoks Kūčių stalas laukia valdančiojo elito ir visiškai kitoks tų, kuriems tenka gyventi žemiau skurdo ribos. Kas labiausiai erzina Lietuvos žmones: dideli Seimo narių, premjerų ir prezidentų atlyginimai ar arogantiškas elegsys, melavimas ir solidarumo stoka? Dėl to esama įvairių nuomonių. Kiek reikia Seimo nariui? Dainininkė Agnė Petravičienė laidoje „Valandoje su Rūta“ kelia klausimą, kodėl Seimo nariai nesutiktų dirbti už 3 tūkst. litų atlyginimą.

Demokratų ir respublikonų lyderiai Vašingtone tariasi tarpusavyje dėl naujų mokesčių apkarpymo. Ar toks netikėtas susitarimas rodys, kad nauja, stipresnė Amerika visai čia pat? Vis dėlto, tiesa yra priešinga. Tai, ką mes dabar matome yra susitarimas dėl labai pavojingo požiūrio į viešuosius finansus: pratęsimas ir išplėtimas to, ką buvęs prezidentas George'as H. W. Bušas yra pavadinęs „vudu ekonomika“. Jos pasekmės tuoj pasieks JAV ir visą pasaulį.

Nors šalies Vyriausybė tautą maitina džiugiomis žiniomis apie ekonomikos atsigavimo požymius, Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir dienraščio „Respublika" užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa liudija, kad didžioji dalis žmonių tokią valdžios poziciją laiko pigiomis iliuzijomis. Šiaulių universiteto docentas A. Gumuliauskas „Respublikai" teigė manantis, kad apie gerėjantį gyvenimą trimituojanti šalies valdžia tikriausiai nelabai orientuojasi, kas vyksta periferijoje.

Krizė suteikė galimybę pasimokyti. Per praėjusius 200 metų, išskyrus Didžiosios Depresijos atvejį, finansinės krizės kildavo vargingose ir nestabiliose šalyse, kurioms reikėdavo pagrindinės politikos sureguliavimo. Šiandieninė krizė prasidėjo turtingose pramoninėse šalyse – ne tik dėl antrinės būsto paskolų rinkos paskolų JAV, bet taip pat ir dėl blogo bankų valdymo bei viešojo sektoriausskolų Europoje.

Seimas pasigavo premjero Andriaus Kubiliaus idėją neklausyti Konstitucinio Teismo (KT) nuomonės apie teisės aktų atitikimą svarbiausiam šalies įstatymui, jei jie susiję su valstybės finansais. Tada būtų gerai: galėtume nemokėti pensijų senjorams, algų darbuotojams, įvesti mokamą mokslą mokyklose, ir niekas neprikaišiotų dėl Konstitucijos pažeidimo. Susižavėjo vengrais „Turime tam tikrą problemą dėl KT išaiškinimų.

Ateities karta dar 40 metų kentės dėl dabartinės valdžios klaidų Kalėdų išvakarėse nesinori skleisti neigiamų emocijų, bet objektyvius faktus verta paminėti, nes skaičiai kalba patys už save. Parašyti šį straipsnį mane paskatino dalyvavimas televizijos laidoje su valdančiosios koalicijos atstovu Eligijumi Masiuliu.

Europos Sąjunga rengiasi peržiūrėti kelis dešimtmečius veikiantį Stabilumo ir augimo paktą ir reikalauti, kad ES valstybės nebekeltų grėsmės euro stabilumui. Apginkluos paktą Naujienų portalas „imarketnews.

Pokalbis su režisieriumi Oliveriu Stone'u apie naująjį jo filmą apie Volstritą, tėvą bankininką, žmonių nepasotinamumą ir Amerikos griaunamąją galią. - 1987 m. Michaelas Douglasas, jūsų filme „Volstritas“ suvaidinęs biržos spekuliantą, ištarė plačiai pagarsėjusį sakinį „Būti godžiam yra gerai“. Ką jums reiškia godumas? - Kuklumo stoką. Mes turime valgyti, bet jei pilvą kimšte prisikemšame, tai yra godumas. Mums reikia pinigų, bet jei dolerius kaupiame, esame godūs.

Nacionalinės energetikos strategijos projektas jau spėjo sulaukti nemažai kritikos. Prielaidos, prognozės ir skaičiai – jų yra arba per mažai, arba nėra aišku, kuo jie remiasi, trūksta elementarių paaiškinimų. Jei visa Strategija vadovaujasi prielaidomis, kurių pagrįstumo negalima patikrinti, tuomet iškyla klausimų dėl pačios strategijos patikimumo ir atitikimo realybei.

Dėl šalį ištikusio ekonominio nuosmukio Lietuvoje šiek tiek sumenko regioniniai Lietuvos ekonomikos skirtumai, teigia SEB banko ekspertai. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui 2007 m. sudarė 157 proc. šalies vidurkio, tuo tarpu 2009 m. − 153 proc. Atvirkščiai, paskutiniame pagal ekonominį potencialą Tauragės regione atsilikimas sumažėjo nuo 45 proc. iki 49 proc. šalies vidurkio.

Iš komos bundanti šalies ekonomika gaivina ir paskolų rinką, teigia Lietuvos banko (LB) ekspertai. LB Ekonomikos departamento apklausos duomenimis, tiek įmonės, tiek gyventojai antrą 2010 m. pusmetį skolinasi kur kas aktyviau nei skolinosi tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rašo „Kauno diena“. Pasak LB Ekonomikos departamento Finansinio stabilumo skyriaus vyresniojo ekonomisto Simono Krėpštos, „šį pusmetį, palyginus su ankstesniu, įmonių ir namų ūkių skolinimosi paklausa, pirmą kartą po dve...

Kosmosas pasaulyje jau seniai suprantamas kaip praktinė veikla, kuri teikia ekonominę naudą, tačiau Lietuvoje vis dar vyrauja samprata, kad kosmoso veikla yra tik didžiųjų valstybių politinės ir karinės galios demonstravimo priemonė, kuri mažai valstybei yra visiškai nereikalinga ir nenaudinga. Tiek didžiosios, tiek mažosios valstybės aktyviai veikia kosmoso ekonomikoje ir suvokia, kad ši veikla didina pridėtinę vertę valstybei ir kartu žmonėms.

Artėjant didžiausios metų šventėms išaugo susidomėjimas organizuojamomis kelionėmis į užsienį. Panašu, kad „diržų veržimosi“ laikas eina į pabaigą, nes pernai ekonominės krizės siaubą patyrę kelionių organizatoriai jau gali lengviau atsikvėpti ir su palengvėjimu mojuoti pilniems turistų lėktuvams bei autobusams.

Praėjusią savaitę Rusijai iškovojus teisę rengti 2018 metų pasaulio čempionatą, į Tarptautinės futbolo federacijos (FIFA) būstinę Ciuriche (Šveicarija) skubiai atvykęs šalies premjeras Vladimiras Putinas pareiškė, kad būsimų arenų statybas finansuoti turės ir Rusijos oligarchai. Stadionų dar nėra Rusijos dienraštis „Kommersant“ skelbia, kad 2018 metų čempionatas kainuos daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių.

Socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pasižadėjo pusę savo 4,4 mlrd. dolerių siekiančio turto paaukoti labdarai. 26 metų milijardierius pasirašė „Aukojimo pažadą“ (angl. Giving Pledge) – dokumentą, kuriuo jau kelios dešimtys JAV turtuolių pasižadėjo labdarai skirti bent jau 50 proc. savo turto. Šia kampanija, kurio s sumanytojai – „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ir investicijų guru Warrenas Buffettas, siekiama skatinti turtingųjų filantropiją.

Panevėžyje esanti sporto ir pramogų arena tampa našta savivaldybei, BFL nuotr. Pasibaigus euforijai dėl modernių sporto ir pramogų arenų statybų, savivaldybėms jos tampa akmeniu po kaklu. Slegiama milijoninių skolų Panevėžio valdžia priversta arenos valdytojo prašyti arenos valdytoją sumažinti koncesijos mokestį.

Kurį laiką džiaugęsi pačių žvejų prekiaujama šviežia žuvimi, pastaruoju metu klaipėdiečiai sako jos pasigendantys. Žvejai teisinasi prastais žvejybai orais ir neslepia, kad tokia prekyba – ekonomiškai nenaudinga, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Trečiadieniais ir šeštadieniais prie vieno iš prekybos centrų užsukę klaipėdiečiai dažnai galėdavo nusipirkti ką tik iš jūros pargabentos žuvies. Tačiau pastaruoju metu jos rasti itin sunku.

Neseniai įvykęs pasaulio lyderių susitikimas Seule pasibaigė be jokių valiutų ar prekybos sutarčių. Kinija ir Jungtinės Amerikos Valstijos apkaltino viena kitą sąmoningu manipuliavimu valiutomis, kad gautų pranašumą prekyboje. Pasaulio prekybos Dohos roundas (Pasaulinės prekybos organizacijos koordinuojamas daugiašalių derybų ciklas dėl prekybos liberalizavimo) lieka sustabdytas. Pokalbio apie “pavojų" kilti valiutų ir prekybos karams metu tokie karai jau prasidėjo.

Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Lietuvoje Simonas Buttas interviu ,,Ekonomika.lt“ sakė tikįs, kad  investicijų Lietuvoje čiaupas nebus užsuktas. - JK kompanija atidarė alternatyvios energijos jėgainę Kariotiškių sąvartyne. Ar pasiteisina Lietuvoje investuojančių britų lūkesčiai ir ko galime tikėtis ateityje? - Džiaugiamės, kad į naujos jėgainės atidarymą investavo britų kompanija, nes tai kol kas vienintelė tokia jėgainė, išgaunanti energiją iš metano dujų.

Bronislovas Lubys supyko. Praėjusią savaitę Seime vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto tarybos bendrame posėdyje konfederacijos prezidentas negailėjo piktų žodžių nei valdančiajai partijai, nei atskiriems Vyriausybės nariams. „Jau kurį laiką Vyriausybė mūsų, pramonininkų, nenori girdėti. Nutariau kalbėti atvirai, kad mane išgirstų. Padori kalba nepramuša biurokratinių barjerų.

Statistika gąsdina – per 2009 metus iš gyvenimo Kupiškyje savo noru pasitraukė 17 žmonių, per dešimt šių metų mėnesių – 15. Kupiškio rajone gyvena 22 tūkst. gyventojų, tad tai didžiausias skaičius savižudžių, tenkantis 100 tūkst. gyventojų visoje Europos Sąjungoje. Atsakymo neranda „Nežinau, kas gali įvardyti tikrąsias priežastis. Nuo panašios nelaimės mano šeimoje jau praėjo treji metai.

Pajūrio verslininkai sako kol kas nejaučiantys itin didelio norinčiųjų Kalėdas ir Naujuosius metus sutikti prie jūros susidomėjimo, nes esą dar ankstoka. Kol kas aktyviau galimybėmis pailsėti Lietuvos pajūryje per šventes domisi tik rusai. Bet kai kurių palangiškių teigimu, svečių gali būti mažiau nei pernai, mat daugelį gali nuvilti tai, kad uždarytas Palangos tiltas. Kalėdinį rūbą besivelkančio pajūrio verslininkai sako, kad vietų žiemos šventėms lietuviai užsisakinėti neskuba jau pora metų.

Naftos kaina abiejose Atlanto pusėse pasiekė aukščiausią lygį nuo pat finansinės krizės pradžios, praneša BBC. Europoje „Brent“ žaliavinės naftos kaina išankstiniuose sandoriuose pakilo iki 91,58 dolerių už barelį, o Jungtinėse Valstijose „West Texas Intermediate“ naftos kaina pasiekė 89,35 dolerius už barelį ir yra didžiausia nuo 2008 metų spalio. Nepaisant rinkos kilimo, kainos vis dar 40 proc. žemesnės nei buvusios prieš krizę.

Pasaulio žiniasklaida konstatavo nerimą keliančią pastarųjų metų tendenciją – pasaulyje vėl kilo padirbtų pinigų banga. Kol kas šis pareiškimas neįgavo grėsmingo mastelio, tačiau be abejonių dingstis susimąstymui yra. Iš karto po monetų išradimo jų padirbinėjimas buvo laikomas viena iš pelningiausių profesijų visais Antikos, Viduramžių bei Naujųjų laikų periodais.

Didžiosios Britanijos ekonomikos perspektyvos yra „vangios“, o atsigavimas bus lėtesnis nei po ankstesnių recesijų, prognozuoja Iždo įkurtas Biudžetinės atsakomybės biuras, kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Biuras sumažino ateinančių metų Britanijos bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugio prognozę nuo 2,3 proc. iki 2,1 proc. ir pareiškė, kad 2012 metais Britanijos ūkis išaugs nebe 2,8 proc., o 2,6 proc.

Prieš dvejus metus Jungtinės Valstijos pateko į pačią giliausią finansinę krizę nuo 1930 metų. Ši krizė prasidėjo Volstrite, kur susikaupė didžiuliai nuostoliai, kurių mažai kas tikėjosi. Krizei pasiekus dugną, vos per pusmetį darbo neteko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Vargu ar yra viena Main Street gatvė Amerikoje, kuri nebejaustų jos padarinių, „The Washington Post" rašo Sheila T. Bair, " Feral Deposit Insurance Corp" direktorių tarybos pirmininkė.

Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje net sunkmečiu tebėra ekonomikos stuburas - jo sunešti mokesčiai į iždą, nors ir gerokai nusekę, vis dar nusveria stambiųjų įmonių atseikėtų mokesčių dalį, rašo „Verslo žinios“. Dienraščiui tokius duomenis pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Iš visų spalio 1 d. šalyje veikusių 72574 bendrovių labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės sudarė 98,5 proc. O per tris šių metų ketvirčius iš visos į biudžetą sumokėtos visos sumos 9,9 mlrd.

Spalio mėnesį šeši iš dešimties – 61 proc. – Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius du mėnesius pablogėjo. Trys iš dešimties – 29 proc. – nurodė, kad ji nepasikeitė. 7 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių teigė, kad per tą laiką ekonominė šalies padėtis pagerėjo.

Vakar parlamentarai pradėjo svarstyti kitų metų valstybės biudžetą, kuris sulaukė aršios opozicijos kritikos ir dėl nepagrįstai padidintų pajamų planų, ir dėl abejotinų išlaidų ne pirmo svarbumo projektams. Vyriausybei duota laiko iki gruodžio 7–osios biudžeto projektą patobulinti. Kontrabandininkus – į purvą Opozicijos atstovai biudžetą kritikavo pirmiausia dėl pernelyg optimistinio pajamų surinkimo plano.

Kitais metais socialinei paramai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų nei biudžete buvo skirta šiemet. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Skirmos Kondratas teigimu, kitąmet valdžia turėtų stengtis sudaryti palankias sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. „Kitų metų biudžete numatyta dvigubai daugiau pinigų paramai nei buvo šių metų biudžete. Mes atsižvelgiame į žmonių poreikius ir bandysime sušvelninti skurdo pasekmes.

Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės nuomone, dar per anksti džiaugtis pasigirstančiais žodžiais apie krizės atoslūgį. Jos teigimu, kelias atgal į ekonominę gerovę ir ūkio stabilumą neįmanomas kokioje nors vienoje atskirai paimtoje šalyje, o įmanomas tik bendromis, integraliomis pastangomis.

Penktadienį Lietuvoje lankysis Europos Komisijos narys Laslas Andoras (Laszlo Andor), atsakingas už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį. Socialinės politikos ir užimtumo klausimus svečias aptars su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi bei socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku. L. Andoras dalyvaus Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Seimo rengiamoje socioekonomikos konferencijoje, kurioje sakys įžanginę kalbą.

Pasimokiusi iš situacijos Ukmergėje, Vyriausybė siūlo Seimui tobulinti Šilumos ūkio įstatymą ir nustatyti, kad ginčo atveju būtų paskirtas nepriklausomas garantinis šilumos tiekėjas. Tai įtvirtinančioms Šilumos ūkio įstatymo pataisoms trečiadienį pritarta Vyriausybės posėdyje.

Vyriausybė iki 2012-ųjų vidurio žada grąžinti neišmokėtas pensijas dirbusiems pensininkams, kurie jas mažesnes gavo nuo 1995-ųjų. Kada ir kaip kompensuoti nuo šių metų sumažintas dirbančiųjų pensijas, žadama spręsti vėliau, praneša LTV informacinė laida „Šiandien“. Dirbusiems pensininkams ne visa pensija mokėta nuo 1995-ųjų iki 2002-ųjų. Vėliau Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tai buvo padaryta nepagrįstai, Seimas priėmė sprendimą nesumokėtą dalį pensininkams kompensuoti.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, krizės Lietuvai reikėjo, kad ji pagaliau susirūpintų savo finansais. ,,Man kasdien iš ryto norisi pramiegoti ir neiti į darbą, nes dabartinė veikla labai sudėtinga.

Premjeras Andrius Kubilius įsitikinęs, jog galima drąsiai konstatuoti, kad pernai buvome kritikuojami ir mokomi, kaip turėtumėm elgtis krizės akivaizdoje, o šiandien kiti turėtų sekti mūsų pavyzdžiu. Ministras Pirmininkas prisiminė, jog prieš metus visas pasaulis laikraščiuose skaitė, kad esame ties žlugimo riba. „Pavyko viską išspręsti, kas priklausė nuo mūsų. Įgyvendinome tai, ką buvome užsibrėžę.

Maždaug pusšimtis ES paramos negavusių žaliąją energetiką norėjusių plėtoti asmenų apskundė Žemės ūkio ministeriją teismui. Mat ministerija praėjusį mėnesį atmetė visus – beveik 200 – projektų, pagal kuriuos Lietuvos kaimuose už Briuselio pinigus ketinta statyti vėjo, vandens ir saulės jėgaines, praneša LTV „Panorama“. Vėjo jėgainę Biržų rajone pasistatęs ūkininkas sako, kad dar pavasarį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie n...

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

„DnB Nord“ banko analitikai pagrindine kliūtimi Lietuvos ūkio plėtrai mato aukštą nedarbo ir emigracijos lygį, investicijų stoką bei būtinybę toliau mažinti biudžeto išlaidas. Tas pačias problemas jie įžvelgia ir kaimyninėje Latvijoje. Kitąmet Baltijos šalys ir Lenkija turi ruoštis spartesnei infliacijai – tai lemia žaliavų ir žemės ūkio produktų brangimas pasaulyje, įtakos turės ir numatomi darbo kaštų pokyčiai.

Neseniai BBC publikavo Stenfordo universiteto profesoriaus Iano Morriso straipsnį apie tiesioginį santykį tarp pasaulinio viešpatavimo ir geografijos veiksnių. Balsas.lt pristato skaitytojų dėmesiui šią medžiagą. Vieno iš savo paskutinių vizitų į Pekiną metu Didžiosios Britanijos ministras Davidas Cameronas pareiškė, kad Kinija susigrąžins sau stambiausios ekonominės valstybės titulą.

„Financial Times“ teigia, kad Baltijos valstybių ekonomikos vėl ima augti po gilaus nuosmukio, o tai teikia vilties kitoms krizės ištiktoms šalims. Estijos ekonomika išsiplėtė daugiau negu tikėtasi 4,7 proc. trečiame ketvirtyje, remiantis oficialia informacija, paskelbta ketvirtadienį, pažymint, kad tai buvo sparčiausias metinis augimas beveik trejus metus, praneša „Financial Times“. Latvija antradienį pranešė, kas jos ekonomika išaugo 2,7 proc.

Premjero Andriaus Kubiliaus akimis, po 20 metų Lietuva bus klestinti aukštųjų technologijų valstybė, ir save gerbiantys pasaulio verslininkai nusigrauš nagus, jei nebus čia investavę. Bet... iki tol gresia dar viena krizė, kuriai pasirengti Lietuva turės visą dešimtmetį. Siūlo pasidairyti po pasaulį Trečiadienį A.Kubilius mėgino įpūsti optimizmo Saulėtekio alėjoje įsikūrusios Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentams, paragindamas pažvelgti į Lietuvą 2030 metais.

Šalies kaimynės nacionalinis bankas paskelbė antrąkart devalvuojąs Baltarusijos rublį valiutų krepšelio atžvilgiu. Seimo narys Julius Veselka mano, kad toks baltarusių žingsnis mūsų šalį dar labiau priartins prie bankroto. Užvakar žiniasklaida pranešė, kad Baltarusijos rublio kursas jau sumažėjo visų pagrindinių valiutų, kuriomis prekiaujama Baltarusijos valiutų–akcijų biržoje, atžvilgiu. Euro kursas ūgtelėjo 2,9 proc., iki istorinių aukštumų – 4 tūkst. 291 rublio už eurą. 0,3 proc.