ekonomika

Šią savaitę Seimo opozicija planuoja paskelbti interpeliacijos pareiškimą aplinkos ministrui Gediminui Kazlauskui. Nepasitikėjimo priežastis – absoliutus ministro neveiklumas. „Interpeliacijai visos opozicinės partijos preliminariai pritarė. Savaitės pradžioje bus visų Seimo opozicijos frakcijų vadovų pasitarimas ir, manau, tam neatsiras jokių kliūčių", – „Respublikai" sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Ekonominei situacijai pablogėjus naminius gyvūnus kai kurie žmonės pradeda traktuoti kaip prabangą, kurios nebeišgali sau leisti. Kiti šunų ir kačių atsisako dėl savų priežasčių. Bet kuriuo atveju gyvūnų globos namai sako darbo nestokojantys. Ypač kova dėl vietos gyvūnų globos namuose paaštrėjo šiemet.

Pasaulio ekonomikos augimas per artimiausius 6-10 mėnesių sulėtės, o atsigavimo kelias bus duobėtas, prognozuoja investicinio banko Šiaurės ir Baltijos šalyse „Evli“ analitikai. Anot vyriausiojo „Evli“ investicijų vadovo Kimo Pessalos, išsivysčiusios šalys per daug iklimpo į skolas, todėl ateinančiais metais pasaulinis ekonomikos augimas remsis besivystančių šalių rinkomis – jų vidaus vartojimu ir investicijomis šiose šalyse.

Daugelyje Rytų Europos šalių ekonomikos padėtis šiemet pastebimai gerėja, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje Rytų Europos ekonomikos apžvalgoje „Eastern European Outlook“. Vis dėlto vieną iš svarbiausių ūkio atsitiesimo veiksnių - eksportą artimiausiu metu slopins lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas. Vidaus rinkos padėtis Rytų Europos šalyse dar tik pradeda gerėti, tad 2011-2012 m. ekonomikos plėtros tempas bus vidutinės spartos.

Netrukus miestuose ir miesteliuose bus įjungtas centralizuotas šildymas. Šis šaltasis sezonas prasideda neįprastai ir netgi dramatiškai ne tik dėl nemažėjančių kainų: Ukmergėje kilo tikras karas tarp savivaldybės ir šilumos ūkio nuomininko, o Kaune vyksta intensyvios derybos tarp Kauno termofikacinės elektrinės šeimininkų ir galimų naujų pirkėjų. Kituose miestuose nerimaujama dėl didelės ir greičiausiai dar didėsiančios šilumos kainos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, ar Skandinavijoje populiarus valstybės turto valdymo modelis prigis ir Lietuvoje. Šalies vadovės nuomone, Ūkio ministerijos siūlomas „Visuomio“ projektas yra visiškai nepritaikytas Lietuvai. „Iš tiesų, pati idėja įdomi, ji gerai prigijo Skandinavijoj ir duoda gerą rezultatą. Lietuvoje projektas visiškai neparengtas lietuviškai aplinkai.

Ištvėrę karštą vasarą konditeriai sako, kad ruduo juos palepino ne tik vėsesniais orais, bet ir augančiais pardavimais. O pardavėjai džiaugiasi didėjančiais klientų srautais ir sako, kad lietuvaičiams dar yra kur pasitempti, nes kaimynai šokolado suvalgo kur kas daugiau, praneša LTV „Panorama“. Konditeriai sako, kad šie metai būtų buvę geresni už 2009-uosius, jei ne vasara.

Nusipirkti būstą artimiausiais mėnesiais ketina beveik 30 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tokius apklausos rezultatus gavęs bankas pastebi, kad dabar, skirtingai nei prieš metus, gyvenamojo ploto žmonės ieško tam, kad patys jame gyventų, o ne tam, kad iš jo uždirbtų. Nekilnojamojo turto skelbimų portalus valdančios įmonės duomenimis, suma, kurią pirkėjai pasirengę sumokėti už butą, dabar yra perpus mažesnė nei prieš metus. Per ateinančius 12 mėnesių jau turėti nuosavą būstą planuoja kone 30 tūkst.

Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro 32,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje - 32 proc., Estijoje - 29,9 proc., skelbia ekspertai iš Austrijos ir Vokietijos, dalyvaujantys forume „Šešėlinė ekonomika krizės laikotarpiu". Kaip rodo austrų profesoriaus Fridricho Šnaiderio (Friedrich Schneider) ir Vokietijos ekonomisto Andreaso Buno (Andreas Bun) tyrimas, žemiausias šešėlinės ekonomikos lygis yra Šveicarijoje - 8,3 procento.

„Galbūt Amerika buvo pirmąja globalinės recesijos priežastimi,  Europa gali tapti  antrąja," - teigia Nobelio laureatas ekonomistas Džozef Stinglic. „Griežtų ekonominių recesijos suvaldymo būdų  banga gali sudaryti prielaidas naujai recesijai ir pakenkti ES valiutai.  Šiandien daugelis šalių anksčiau laiko mažina biudžeto išlaidas. Akivaizdu, kad ši priemonė ženkliai mažina  bendrą paklausą. Galime sulaukti antros recesijos bangos,"- pareiškė ekonomistas, praneša db.

Teko skaityti palyginimą, kad ekonomika – kaip laužo įkūrimas lietuje. Galima ugnį įdegti dviem būdais: - Bandyti uždegti šlapias malkas ar ilgai laukti kol jos išdžius. - Malkas sumesti bet kaip, užpilti degiu skysčiu ir mėgautis šiluma. Iš išorės į Lietuvą buvo įvežta daug kapitalo. Deja, pasibaigus pigiems pinigams, labiausiai nukentėjo tie, kurie per arti šildėsi prie skolintų banknotų laužo.

Lietuvoje viešėjęs buvusių sovietinio bloko šalių ekspertas Vladimiras Socoras išskirtiniame interviu Ekonomika.lt savaitraščiui teigė, kad Lietuvai būtina palaikyti tiesioginį dialogą su Baltarusija. Pastaruoju metu Baltarusija ir Lietuva pradėjo tamprų bendradarbiavimą energetikos srityje – vyko ministrų susitikimai, per Klaipedą gabenama Venesuelos nafta Baltarusijai. Analitikai teigia, kad tai byloja apie Baltarusijos energetinės nepriklausomybes nuo Rusijos siekį.

Didžiulė politinė ūkinė valdžia dažnai veda prie veiksmų, kurie sukelia gilų ūkio nuosmukį. Terminas „ekonominė krizė“ paprastai siejamas su rinka ir kapitalizmu. Tuo tarpu didžiausios krizės ir ūkio nuosmukiai stebimi sistemose, kur politinė valdžia yra neribota arba mažai ribota ir, dėl to privatus ir legalus sektorius, laisvoji rinka yra visiškai ar didžia dalimi išstumti. Kraštutinis tokios sistemos atvejis yra socializmas.

Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,1 tūkst. asmenų, panašiai kaip ir prieš savaitę. Daugiausia registruota nedirbusių nuo pusės iki dvejų metų asmenų. Iš jų tik kas aštuntas darbo neteko per paskutinį pusmetį. Rugsėjo 30 d. šalyje buvo registruota 310,0 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 14,34 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų arba 0,45 procentinio punkto mažiau nei mėnesio pradžioje. Nedarbas mažėjo visų didžiųjų miestų darbo rinkose.

Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino, jo pavaduotojos Ramunės Vilijos Zabulienės turtas per metus sumenko, o kito pavaduotojo – Dariaus Petrausko – išliko nepakitęs. Kaip skelbiama „Valstybės žinių" 2009 m. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išraše, praėjusių metų pabaigoje R. Šarkinas deklaravo 644 685 litų vertės turto, t. y. 5,3 proc. mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu piniginių lėšų suma ūgtelėjo 30,7 proc. iki 263 310 litų.

Valstybės turtą į vienas rankas telkianti dešiniųjų valdžia nesnaudžia. Pasipriešinimo dėl „Visuomio“ sulaukę valdantieji surado kitą būdą savo tikslams pasiekti. Ant Turto banko ir Valstybės turto fondo (VTF) pamatų kuriama nauja bendrovė turėtų prižiūrėti ir valdyti valstybės turtą.

Danų įmonės norėtų dalyvauti pastatų renovacijos projektuose Lietuvoje, o bendrovė „Danfoss“ siūlo pasidalinti savo ekspertine patirtimi vykdant būsto bei visuomeninių pastatų renovavimo programą. Danijoje viešintis Lietuvos Vyriausybės vadovas savo ruožtu ragino šios šalies verslininkus daugiau investuoti Lietuvoje.

Bent jau apklausos duomenimis, lietuviai mėgina būti optimistai dėl šalies ekonominių perspektyvų. Kiek daugiau nei dešimtadalis – 13 proc. – apklaustų gyventojų tikisi ekonomikos pagerėjimo per ateinančius 12 mėnesių. Lyginant su gyventojų atsakymais į šį klausimą lygiai prieš metus, pesimistiškai vertinančių ekonomikos ateitį Lietuvoje sumažėjo 23 procentiniais punktais.

Būdamas teisingumo ministru neturiu galimybės detaliai sekti visas ekonomines naujienas ir vertinti giluminius jas lemiančius veiksnius. Tačiau maisto kainų pokyčiai pasaulyje ir (dažnai netgi dar labiau) Lietuvoje, skatina išsakyti, kaip matau šią situaciją. Jau ne kartą esu sakęs, kad nesu toks optimistas, kaip daugelis nūdienos analitikų, dėl „recesijos pabaigos“, „dvigubo dugno išvengimo“, „geresnių perspektyvų ekonomikoje“ ar panašiai įvardinamos šviesios ateities.

Vos prieš metus užsieniečiai buvo pasirengę nurašyti Didžiąją Britaniją. JAV finansų guru Jimas Rogersas, kartu su George' u Sorosu įsteigę „Quantum Fund“, patarė visam pasauliui neinvestuoti savo pinigų į Britaniją. Sterlingas buvo „pribaigtas“. Naftos telkiniai Šiaurės jūroje buvo beišsenkantys, o ekonominė krizė sugriovė Londono, kaip pasaulinio finansų centro, reputaciją.

Europos Sąjunga kaip regioninė organizacija pasmerkta žlugti, mano buvęs Prancūzijos premjeras Edouard Balladur, kuris yra Europos integracijos proceso šalininkas. Anot jo, Europos šalių sąjungai grėsmę sukėlė plėtra, kuri buvo "pernelyg skubota". Pastaruoju metu ES vyrauja anarchija.

JAV akcijų rinka kitąmet smuks 60 proc., perspėja „Societe Generale" ekonomistas A.Edwardsas interviu dienraštyje „Handelsblatt". Jo nuomone S&P 500 nukris iki 450 punktų nuo šiandieninių 1100, DAX – iki 3600, o visi kiti akcijų indeksai neatsilaikys šiam spaudimui ir irgi patirs laisvą kritimą. Ekonomistas laikosi nuomonės, jog JAV ekonomikos indikatoriai netrukus persimes į neigiamą tendenciją ir signalizuos artėjančią recesiją.

Turto valdymo kompanijos DWS, priklausančios „Deutsche Bank", vadovas K.Kaldermorgenas perspėja, jog didžiausia rizika, kelianti grėsmę pasaulio finansų rinkoms, yra galimas nuosmukis Kinijoje. Interviu, kuris publikuojamas savaitraštyje „Capital" jis gina poziciją, jog nuosmukis Kinijoje pasaulio ekonomikai būtų pavojingesnis nei nuosmukis JAV. Kaip ir JAV, taip ir Kinijoje šio galimo nosmukio priežastys slypi nekilnojamojo turto rinkoje.

Jurgis Razma, daugiausiai valdančiųjų koalicijoje atstovų turinčios konservatorių-krikdemų frakcijos seniūnas, trečiadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pareiškė, kad „Visuomio“ nebus. Premjeras Andrius Kubilius jo žodžių nesiėmė vertinti. „Negaliu vertinti, nežinau ką jis pasakė. Tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto pertvarka, remiantis geriausia kitų šalių patirtimi.

Kodėl Paulas Krugmanas kaltina užsieniečius dėl finansinės krizės? Galbūt todėl, kad jo argumentams trūksta gilesnio nagrinėjimo. Prabėgus dviems metams po „Lehman Brothers“ kompanijos žlugimo ekonomistai vis dar aptarinėja 2008-ųjų metų krizės priežastis bei kaltininkus. Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje Paulas Krugmanas ir Robinas Wellsas pateikia savo argumentus šioje diskusijoje. Knygos „Fault Lines“ (angl.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

Lietuva yra pajėgi išvengti naujos galimos recesijos, kadangi ji aktyviai prekiauja ir su Vakarų, ir su Rytų rinkomis. Vis dėlto nerimą kelia beįsiplieskianti maisto produktų ir energetinių išteklių kainų infliacija, kuri pakerta šalies perkamąją galią ir pablogina lietuviškų prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, teigia SEB banko analitikai.

Susiliejimų ir perėmimų sandorių besivystančiose rinkose nuo šių metų pradžios buvo įgyvendinta už 575,7 mlrd. dolerių. Šis rodiklis 25 mlrd. didesnis už analogišką visos Europos rodiklį. Apie tai praneša „The Financial Times“, remdamasis grupės  „Dealogic“ duomenimis. Kompanijų iš besivystančių šalių sandorių dalis šiuo metu sudaro 30 proc. rinkos, tuo tarpu ES, pirmą kartą istorijoje pozicijas užleidusios „trečiajam pasauliui“, dalis sumažėjo iki 29 procentų.

Seimas sukruto gelbėti Lietuvos ekonominę padėtį. Naujausias „išradimas“ – įstatymu didinti minimalią algą iki 1000 litų. Ekonomistai paaiškina, kad pritarus tokiam „gelbėjimui“ nedarbu pasivysime Afrikos valstybes, o leisgyvės įmonės bankrutuos. Lieps klestėti Seimo Ekonomikos komiteto narys verslininkas Valdemaras Valkiūnas pasiūlė genialų planą, kaip išgelbėti skurstančius Lietuvos žmones.

Didžiosios Britanijos vyriausybės migracijos ribojimo politika kenkia šalies ekonomikai, neseniai duotame interviu pareiškė šalies verslo sekretorius Vince'as Cable'as, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Prieštaraudamas vyriausybės politikai V. Cable'as įtakingam finansų dienraščiui „The Financial Times“ duotame interviu sakė, kad turi informacijos apie visą pluoštą kompanijų, kurios perkelia verslą į užsienio šalis, nes negali gauti vizų savo darbuotojams.

Atsainus valstybės požiūris į žemės ūkį, jo specifikos ignoravimas jau beveik pribaigė šeimos ūkius, smulkiuosius ūkininkus, sunaikino daugelį tradicinių šalies žemės ūkio šakų. Kaimo žmonių, dirbančių žemės ūkyje, dalis labai sparčiai — vos per septynerius metus — iš daugumos tapo ryškia mažuma. Nebėra jaunų rankų „Dar prieš penketą metų akmenims dirvose rinkti prisikviesdavau po 25 vyrus.

2011-aisias Vyriausybė iš valstybės įmonių tikisi surinkti 0,5 mlrd. litų. Tokį finansinį efektą esą leis pasiekti planuojama įsteigti valstybės įmones kontroliuojanti bendrovė „Visuomis Holding Company". Pasak Premjero Andriaus Kubiliaus, kitais metais biudžeto deficitą planuojama sumažinti 2 proc. iki 5,8 proc. BVP. Šiuos metus planuojama baigti beveik su 8 proc. BVP biudžeto deficitu.

Vyriausybės valandoje Seime pasisakęs opozicijos lyderis Vytautas Gapšys atkreipė dėmesį į daugybę vėluojančių Ekonomikos skatinimo plano priemonių: „Peržiūrėjus interneto sveitaines (Ekonomikos skatinimo plano sveitainę skatinimoplanas.lt – aut.), pasišiaušia plaukai ant galvos, nes net ir tos priemonės, kurios yra nelabai svarbios, yra nevykdomos, daug kas vėluoja“, – sakė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas. Iš viso jis suskaičiavo dešimt vėluojančių Ekonominio skatinimo plano punktų.

Po ypač didelio augimo antrajame ketvirtyje, Europos Komisija padidino savo prognozes dėl šių metų ekonomikos augimo Europos Sąjungoje, skelbia BBC. Komisija tikisi, jog augimas ES sieks 1,8 proc. 2010 m., lyginant su prieš tai buvusiu 1 proc. augimu, o euro zonos 16-oje valstybių augimas sieks 1,7 proc.  Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo prognozės padidėjo nuo 1,2 proc. iki 1,7 proc.

Rugsėjo 15-ąją dienos šviesą išvys naujas portalas ekonomika.lt, o po poros savaičių – to paties pavadinimo savaitraštis. Tai bus 28-as portalas, priklausantis bendrovės „Epasas.lt“ šeimai. Portalas apie verslą ir pinigus „Portalas ekonomika.lt – tai elektroninis verslo dienraštis, kuriame lankytojai galės rasti daug naudingos informacijos verslo temomis. Svetainėje bus pateikiama pati naujausia informacija apie Lietuvos ir pasaulio ekonomikos įvykius.

JAV bedarbių paraiškų išmokoms gauti skaičius praėjusią savaitę sumažėjo daugiau nei tikėtasi ir pasiekė žemiausią lygį per du mėnesius, o tuo tarpu prekybos deficitas liepos mėnesį ženkliai sumažėjo, kas, pasak ekonomistų, yra vilties ženklai, kad JAV ekonomika atsigauna.

Ketvirtus metus leidžiamo žurnalo „Investuok“ vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas žurnalistas Artūras Mankevičius. Jis šiose pareigose pakeitė nuo pirmo numerio žurnalui vadovavusį Liną Pupelį. Žurnale „Investuok“ paprastai ir kiekvienam suprantamai rašoma apie investavimą, ugdomi gebėjimai racionaliai valdyti savo pinigus, skatinama siekti finansinio savarankiškumo. „Pats investuoti pradėjau prieš dešimt metų.

Nors Vyriausybė planavo, kad pernai ir šiemet labiausiai ūkio nuosmukį stabdys eksportas ir spartesnis Europos pinigų panaudojimas, kol kas sėkmingai juda tik eksportas. Realiai ekonomiką pasiekė tik trečdalis planuotų Europos Sąjungos lėšų. Už tai atsakingi ministrai pripažįsta, kad šiemet visų suplanuotų pinigų panaudoti jau nepavyks. Ekspertai sako, kad tai turės neigiamos įtakos tiek nedarbui, tiek bendram ūkio atsigavimui.

Tokią idėją jis grindžia faktu, jog maždaug pusė iš visų 800 JAV bankų esą stovi ant bankroto slenksčio, praneša CNBC. N. Roubinio manymu, nors didiesiems bankams buvo suteikta pagalba, mažųjų ir vidutinio dydžio JAV bankų situacija vis dar yra sudėtinga ir maždaug pusės jų laukia bankrotas. Visai neseniai N. Roubinis nurodė, kad egzistuoja ne daugiau nei 40 proc. galimybė, jog JAV galima tikėtis dvigubo nuosmukio.

Europos Centrinis Bankas (ECB)ketvirtadienį vėl paliko galioti rekordiškai žemą – 1 proc. – bazinę palūkanų normą, galiojančią jau beveik pusantrų metų. Anot „The Financial Times“, toks plačiai nuspėtas žingsnis atspindi netikrumą dėl ekonomikos atsigavimo stiprumo ir tokių euro zonos šalių kaip Ispanija, Airija ir Graikija pažeidžiamumo. Šiose šalyse kapitalo iš ECB poreikis pastaruoju metu buvo stipriausiais.

Vasarą kilusios tarpbankinių palūkanų normos vėl šiek tiek sumažėjo, nors prie gegužės viduryje pasiekto rekordiškai žemo lygio dar nesugrįžo. Ketvirtadienį šešių mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pasiruošę skolinti litų vieni kitiems, siekė 2,11 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo pirmųjų birželio dienų, prieš savaitę jis siekė 2,2 proc., prieš mėnesį – 2,23 proc. Tokius duomenis pateikia Lietuvos bankas. Metų VILIBOR ketvirtadienį buvo 2,74 proc.

Advokato Sergėjaus Magnickio ir nekilnojamo turto vystytojos Veros Trifonovos mirtys Rusijos įkalinimo įstaigose. Tačiau šie kalinamieji buvo ne vieninteliai kalinamieji už ekonominius nusikaltimus, rašo BBC. Teigiama, jog Rusijoje apie 900 000 žmonių kali už ekonominius nusikaltimus.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Britų komercijos rūmai pagerino trumpalaikę JK ekonomikos prognozę, tačiau išreiškė nuomonę, jog palūkanų normos privalo išlikti žemos, kad padėtų atsigavimui. Taip pat spėjama, kad augimo tempai gali drastiškai sumažėti, kai pasijus vyriausybės „griežtų priemonių“ poveikis. Verslo grupė tikisi, kad BVP šiemet augs 1,7 proc. ir 2,2 proc. kitais metais. Anksčiau skelbta prognozė buvo atitinkamai 1,3 proc. ir 2,1 proc.

Statistikos departamentas, remdamasis naujesniais ir išsamesniais verslo ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2010 m. antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir įvertino BVP komponentus gamybos, išlaidų ir pajamų metodais. Patikslintais duomenimis, antrąjį ketvirtį BVP galiojusiomis kainomis sudarė 24 527,4 mln. litų ir, palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 procento, o palyginti su 2010 m. pirmuoju ketvirčiu, – 6,9 procento.

Gali būti, kad realios vartojimo prekių kainos Kinijoje auga ženkliai greičiau nei skelbia oficiali statistika, rašo „Bloomberg“. Šanchajaus gyventojai teigia, kad pavyzdžiui batų kainos per metus pakilo 50 proc., o vaisių ir žuvies kainos šoktelėjo aukštyn 20 procentų. Oficialus Kinijos metinis vartojimo kainų indeksas liepos mėnesį siekė 3.3 proc. Pasak statistų, automobilių, mobiliojo ryšio paslaugų, drabužių kainos mažėja. Visgi  kai kurie analitikai statistika nepasitiki.

Per likusius 2010 metų mėnesius Lietuvos ekonomika toliau augs, o kartu su atgyjančiu šalies ūkiu toliau stiprės žmonių pasitikėjimas ilgalaikio taupymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Tokias tendencijas atskleidė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva" ekspertai. Kaip vieną pagrindinių ekonomikos atsigavimo požymių „Aviva Lietuva" ekspertai įvardina augantį šalies eksportą, kurio apimtys 2009 m., lyginant su 2008 metais buvo sumažėjusios -27 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 0,5 proc., kitąmet – dar sparčiau (3,1 proc.), prognozuoja Lietuvos bankas. Tokias pačias šalies ekonomikos augimo prognozes jis buvo pateikęs ir gegužės mėnesį. „2010 m. prognozė nekeičiama, nes antrojo ketvirčio BVP duomenys iš esmės atitiko lūkesčius: metinis BVP pokytis antrąjį ketvirtį buvo teigiamas pirmą kartą po pusantrų metų pertraukos.

Pradžioje mums atrodė, kad krizė – reiškinys: neigiamas ir trumpalaikis. Šiandiena atrodo, kad tai yra pokytis, kuriame turime dalyvauti visi: nuo kūdikių, kurių gimdymas ir auginimas tapo pagrindiniu FNTT ir SODROS tyrimų objektu iki senjorų, kurie verčiami bibliotekose išmokti naudotis internetu ( nors net elementariam pragyvenimui pinigų nepakanka). Žmonija šiandiena stovi sankryžoje ir privalo apsispręsti, kuria kryptimi judėti toliau.