ekonomika

Bendrovei „Epasas.lt“ priklausančių portalų skaičius auga. Įmonė įsigijo ekonomika.lt domeną ir jau nuo rudens žada startuoti su nauju projektu ekonomika.lt. „Mūsų grupei priklausantys portalai orientuoti į labai įvairias auditorijas. Pasiekiame daugiau nei 60 proc. Lietuvos interneto vartotojų.

Vokietijos ekonomika balandžio–birželio mėnesiais paaugo 2,2 proc. Tai didžiausias šios šalies ketvirčio ekonomikos augimas per pastaruosius daugiau nei 20 metų. Analitikai tikėjosi, kad šios šalies ekonomika per antrąjį šių metų ketvirtį paaugs apie 1,5 proc., praneša BBC. Teigiama, jog prie šalies ekonomikos augimo daugiausiai prisidėjo pagyvėjimas statybų sektoriuje ir užsienio rinkų paklausa vokiškoms prekėms.

Euro zonos bendrasis vidaus produktas per antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiu tempu per daugiau nei trejus metus, praneša CNBC. Ženklų euro zonos ekonomikos augimą paskatino geri Prancūzijos ir Vokietijos rezultatai, tačiau išlieka abejonių, ar šis pagreitėjimas bus ilgalaikis.Europos Sąjungos statistikos duomenimis, euro zonos BVP per ketvirtį šoktelėjo 1 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai 1,7 proc.

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per antrąjį šių metų ketvirtį šoktelėjo 2,2 proc., tai didžiausias augimas per 23 metus, kurį paskatino investicijų ir eksporto šuolis, praneša šalies statistikos biuras.Preliminarūs ketvirčio duomenys buvo ženkliai geresni nei prognozavo Reuters ekonomistai, kurie numatė 1,3 proc. Vokietijos BVP augimą. Pirmojo metų ketvirčio Vokietijos ekonomikos augimo duomenys buvo pagerinti nuo anksčiau skelbtų 0,2 proc. iki 0,5 proc.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos po giliausių nuosmukių Europos Sąjungoje atsigauna greičiau nei buvo prognozuojama dėl spartesnio gamybos augimo ir gerėjančios finansų sektoriaus padėties, teigia" Capital Economics". "Capital Economics" Lietuvai vietoj anksčiau numatyto 2 proc. nuosmukio prognozuoja nulinį ekonomikos augimą. Latvijos BVP vietoj anksčiau numatytų 3,5 proc. smukimo turėtų susitraukti tik 0,5 proc., o tuo tarpu Estijai vietoj 1 proc. nuosmukio prognozuojamas 3 proc.

Atsigaunant Baltijos šalims, vėl auga Švedijos bankai Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus.

Švedijos bankai dėl Baltijos šalių paskolų portfelių rizikos prieš 18 mėnesių buvo vieni iš sunkiausiai besiverčiančių visoje Europoje. Šiuo metu jie gauna didžiausią uždarbį per pastaruosius 15 metų, rašo „Bloomberg“. Stokholme įsikūrusio ir Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje didžiausio banko „Swedbank“ AB akcijos nuo 2009 m. kovo mėnesio pakilo beveik šešis kartus. 52 narių „Bloomberg“ Europos bankų grupė ir Finansinių paslaugų indeksas rodo 132 procentų „Swedbank“ augimą.

Visų trijų Baltijos šalių ekonomikos antrą ketvirtį viršijo daugumos ekonomistų lūkesčius. Po ilgos pertraukos pasirodė pirmieji augimo ženklai, metinio augimo nefiksavo tik Latvija. Ekonomistai pažymi, kad laiku namų darbus atlikusią Estiją kitoms kaimynėms pasivyti sunkmečiu bus sunkiau, rašo „Verslo žinios“. Estijos ekonomika antrą ketvirtį po pusantrų metų pertraukos fiksavo 3,5 proc. metinį augimą – didžiausią,
palyginti su Lietuvos fiksuotu 1,1 proc.

Estijos ekonomika, pernai patyrusi trečią giliausią recesiją Europos Sąjungoje, atsigaunant eksportui užfiksavo pirmą metinį augimą per dvejus su puse metų, skelbia Bloomberg. Palyginti su 2009 m. antruoju ketvirčiu, Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo 3,5 proc. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Estijos BVP susitraukė 2 proc. Naujienų agentūros Bloomberg apklausti ekonomistai prognozavo 0,8 proc. metinį BVP augimą.

Kinija, kadaise buvusi Vidurio imperija, tampa neabejotinai viena svarbiausių XXI amžiaus ekonominių ir geopolitinių žaidėjų. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinė žvalgybos taryba teigia, kad per ateinančius 20 metų didžiausią įtaką pasauliui turės Kinija: iki 2025 metų ji turėtų tapti antra galingiausia ekonomine jėga, taip pat didžiausia gamtos išteklių importuotoja. Finansinės ir ekonominės krizės mažai tesukrėsta Kinijos ekonomika ir toliau gyvybingai klesti.

Kinijos fabrikuose didėja atlyginimai ir garsėja protesto balsai. Tai geras ženklas Kinijai ir pasaulio ekonomikai. „The Economist“ skelbia, kad pigi darbo jėga padėjo sukurti Kinijos ekonominį stebuklą. Kinijos darbininkai dirba tik už mažą dalį to, kas sudaro Amerikos ar Vokietijos konkurento algą. Maždaug 130 milijonų atvykusių darbininkų dirba Kinijos pramoniniuose miestuose, per mėnesį uždirbdami maždaug 1,348 juanių.

Kaip reikia elgtis prasidėjus krizei tiek JAV , tiek kitų turtingų didelių ar mažų valstybių vyriausybėms bei ekonomistams žinoma jau seniai – nuo 1930 metų didžiosios depresijos laikų. Norėdamas parodyti, kad tai ne mano išsigalvojimas, pasiremsiu žinomu  JAV ekonomistu P. Krugmanu (2008 m. jam skirta Nobelio premija). Jis rašo: „Kai.. prasideda recesija.

„Pasibaigus politiniam sezonui, gerų naujienų yra, bet tai žmonių ištvermės ir išradingumo, o ne vien „teisingų politinių sprendimų“, rezultatas“,– mano Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, Tautos prisikėlimo partijos atstovas D. Budrys. Pasak D. Budrio, nereikia nei savęs gąsdinti, nei girtis. „Atsigavimo ženklai tikrai yra. Išaugę Klaipėdos uosto krovimai, eksporto augimas ir netgi krizės pradžioje išaugęs, o dabar mažėjantis, plėšimų skaičius rodo, kad smūgį atlaikyti įmanoma.

Birželio pabaigoje įsiformino nauji lyderiai pasaulio ekonomikoje –Toronte įvyko pirmasis oficialus dvidešimties didžiausių pasaulio valstybių (ekonomikų) vadovų susitikimas. Nuo šiol tarptautiniu ekonominiu bendradarbiavimu rūpinsis ne G-8 grupė, bet G-20 grupė.

Kinijos vyriausybė pranešė, kad šalies ekonomika pernai iš pasaulinio nuosmukio pakilo dar sparčiau nei rodė pirminiai duomenys, skelbia CNBC. Naujausiais duomenimis, Kinijos ekonomika pernai augo ne 8,7 proc., o 9,1 proc. Didesnis ekonomikos augimas nustatė aukštus standartus, dėl kurių šių metų augimas gali pasirodyti silpnas, esant nerimui, kad pasaulinis ekonomikos augimas lėtėja. Ankstesnis 8,7 proc.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas ir legendinis investuotojas George'as Sorosas nepaprastai griežta forma pareikalavo iš Vokietijos vadovų, kad šie liautųsi taupę pinigus – kitaip pražus euras ir kils socialiniai neramumai.

Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja. Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą.

Kai kurie ekspertai teigia, kad sekso paslaugų pramonė yra pats geriausias rodiklis, nusakantis ekonomikos būklę - kai prostitučių įkainiai pradės didėti, bus galima kalbėti apie krizės pabaigą. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, Lietuvoje ekonomikos sveikimo ženklų nematyti.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių bankų grupės „Nordea" analitikai, apžvelgę pirmąjį šių metų pusmetį, teigia, kad Baltijos šalims reikėtų susikoncentruoti į gyvenimą po recesijos. Jie nepakeitė ekonomikos prognozių ir Lietuvai vis dar tikisi 0,5 proc. BVP augimo šiais ir 3 proc. - ateinančiais metais. „Nordea Markets" teigimu, dabar Baltijos šalims atėjo metas žvelgti globaliau ir dairytis, kas vyksta aplinkinėse rinkose, bei koncentruotis į eksportą.

Kas yra premjeras Andrius Kubilius: ekonominis bolševikas, apgaudinėjantis visą Europą, ar nuoširdus žmogus, stipraus tikėjimo, kad nauji mokesčiai išgelbės šalį nuo bankroto? Krikštykitės, arba bankrutuosime! Tokie klausimai ir palyginimai kyla verslininkams ir ekonomistams, stebintiems premjero A. Kubiliaus veiklą. Prisidengdamas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymais, daugiau nei pusmetį laukęs, jis vėl prabilo apie naujus mokesčius.

Interneto dienraščiuose tupintys internautai atrodo seka kiekvieną Lietuvos vyriausybės Premjero judesį. Kritika premjerui nesiliauja, kritika aštrėja kartais pasiekdama tokias „viršūnes“, kurių neįmanoma suvokti sveiku protu.

Didžiausią bedarbių skaičių turinčiame Panevėžyje kartu su pavasariu jaučiamas ir darbo rinkos pagyvėjimas – ieškoma kvalifikuotų specialistų. Tačiau verslininkai sako, kad siųstieji iš darbo biržos dirbti nenori ir prašo rašyti, kad jie netinkami. Anot darbo biržos vadovų, bedarbių galbūt netenkina maži atlyginimai ir terminuotos darbo sutartys, praneša LTV „Panorama“. Bedarbių sostine vadinamame Panevėžyje darbo biržos koridoriai tuštėja.

Tarptautinio valiutos fondo atstovės C. Purfield teigimu, nors Lietuvos ir kitų Baltijos šalių biudžeto taupymai pernai buvo vieni didžiausių iš kada nors darytų, tačiau ateinančiais metais reikės dar papildomų priemonių, nes antraip skola ir toliau augs. Krizės metais Lietuvos valdžia gerokai pakoregavo biudžeto išlaidas, tačiau ir ateityje reikės laikytis griežtos viešųjų finansų politikos. C. Purfield teigimu, po krizės šalims atsigauti reikia maždaug septynerių metų.

Europos Komisija (EK) siūlo Europos Sąjungoje (ES) iš esmės stiprinti ekonomikos valdymą – stiprinti Stabilumo ir augimo pakto veikimą ir labiau kontroliuoti makroekonominius svyravimus. Siūloma derinti nacionalinių biudžetų ir politikos planavimą įsteigiant ekonominės politikos koordinavimui skirtą „Europos semestrą“, iš esmės valstybės narės rengdamos nacionalinį biudžetą jį turės derinti su ES institucijomis.

Darbo partijos lyderis, Europos Parlamento narys Viktoras Uspaskichas teigia apgailestaująs ir nesuprantąs, kodėl centrine Lietuvos politine bei visuomenine aktualija tapo gėjų eitynės. Ekonomikoje jis siūlo nepainioti piršto su lytiniu organu. Žiūrėkite video straipsnio apačioje Anot V. Uspaskicho, apie seksualinių mažumų egzistavimą jis žinąs ir be jokių eitynių.  „Aš esu žmogus tolerantiškas ir tolerantiškas įvairiems veiksmams.

Graikiją išgelbės 110 mlrd. eurų (146 mlrd. dol.) paramos paketas. Tačiau ar ilgam? Tai didžiulis kiekis pinigų, bet plačiąja prasme, Graikijos ekonomika neverta nė skatiko. Pagrindinis klausimas – ar išgyvens euras. Žurnalistai paprastai turi cituoti tik kitus autorius, todėl atleiskite man už tam tikrą piktnaudžiavimą padėtimi.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas kartu su INFOBALT bei Lietuvos projektų vadybos asociacija inicijuoja projektą „ISMLab – eksperimentinės verslo profesionalų ruošimo laboratorijos kūrimas“. Projekto metu įkurta verslo laboratorija bus pirmoji Lietuvoje reguliariai taikanti vieną novatoriškiausių praktinio mokymo metodų – eksperimentinę ekonomiką.

Ekonomikos dėsnius žmonės visuomet laikė savo intelekto vaisiumi ir stebėjosi, kuo čia dėta gamta. “Dar niekam niekada neteko regėti, kad šuo sąmoningai dalintųsi kaulu su kitu šunimi", - prieš 230 metų parašė Adamas Smitas. Padėtis, kai medžioklėje dalyvauja visa gauja, o grobis atitenka tik pačiam stipriausiam, būdinga daugeliui gyvūnų rūšių. Ten vadui atitenka viskas. Protingas altruizmas Pirmą kartą garsaus politikos ekonomisto žodžiais suabejota prieš kelerius metus.

Premjeras Andrius Kubilius kiekviena proga tiek Lietuvoje, tiek viešėdamas užsienyje giriasi, kad krizė įveikta, ekonomika stabilizavosi. Deja, nepriklausomi finansų analitikai rožinių spalvų nemato. Anot jų, krizė vis tęsiasi, Lietuva grimzta vis gylyn. Lietuva smuks toliau Pernai, spalio 5-ąją, premjeras A.Kubilius pareiškė: “Situacija beveik stabilizavosi." Ir kas mėnesį jo teiginiai - vis džiaugsmingesni.

Europos Komisijos (EK) pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su EK rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa.

Skaitydamas nedidelio verslo aprašymą viename šalies dienraštyje vėl turėjau progos stebėtis, kaip ilgai mūsų jaunoje rinkos ūkio šalyje išlieka svarbių ekonomikos dalykų lengvabūdiškas traktavimas. Žurnalistė tame dienraštyje be jokio sąžinės graužimo socialinio draudimo įmokas ir net patalpų nuomą vadino mokesčiais, o verslo įmonės pajamas – pelnu. Tas ekonomikos traktavimo „lengvumas“ paplitęs kur kas plačiau nei apie viską aiškinančių žurnalistų bendruomenėje.

Konkrečių žmonių gyvenimuose būna daug sprendimų ir poelgių, kuriuos iš šalies stebint sunku suprasti. Mat žmogus – proto ir jausmo būtybė, turinti tik jam vienam žinomus prioritetus ir besirenkantis jo manymu geriausias priemones šiems tikslams pasiekti. Neverta net gaišti laiko, mėginant išsiaiškinti, kodėl kažkas kaip nors nestandartiškai pasielgė. Juolab kad paprastai tai mūsų fiziškai neliečia. Visai kitaip yra su valdžios sprendimais.

Amerikos žurnalo „Forbes“ vyriausiasis redaktorius Steve'as Forbesas pavadino Lietuvą „neapdainuota heroje“, lyg ta „herojė“ būtų vientisa, neskaidoma į individus. Tarptautinis valiutos fondas taip pat pasakė, kad einame teisinga linkme, tik reikia dar mažinti išlaidas. Vyriausybė gavo dvigubą įkvėpimą toliau karpyti, raižyti ir visaip kitaip būti „herojiška“. Romos imperijoje politikai nepaisė individų poreikių ar reikalavimų ne dėl šalies gerovės, o dėl to, kad jautėsi pernelyg galingi.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu periodu 2009-aisiais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 procento. Lyginant su praėjusių metų paskutiniais keturiais mėnesiais smukimas dar skaudesnis - 12,9 procento. Statistikos departamentas praneša, kad BVP 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20 648,6 mln. litų.

Europos oro erdvės uždarymas ilgą laiką gali padaryti didžiulę žalą regiono ekonomikai ir pristabdyti Europos ekonomikos atsigavimą, rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal". Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaninių pelenų debesiui per keturias praėjusias dienas buvo atšaukti 63 tūkst. skrydžių. Skrydžiai buvo atšaukti dėl susirūpinimo, kad pelenų debesis, kuriame yra stiklo ir uolienų dalelių, gali pakenkti lėktuvų varikliams.

Lietuvos ekonomika smukti nustojo, tačiau taip atsitiko ne dėl mūsų pastangų. Padėtis finansų sektoriuje lieka trapi, teigia ekonomistas Jonas Čičinskas. − Kai kurie opozicijos atstovai kalba apie tai, jog Europa jau užmiršo krizę, o Lietuvoje ji tebesitęsia. Tai tik demagoginės kalbos ar vis dėlto kuo nors grįsti teiginiai? , - „Balsas.lt savaitė“ paklausė J. Čičinsko. − Ekonominį nuosmukį sustabdė ekonominio nuosmukio pabaiga kitose šalyse.

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc.

Portugalijos biudžeto deficito mažinimo planas yra ambicingas ir konkretus, tačiau šaliai gali prireikti papildomų apkarpymų, jei ekonominė rizika pasitvirtintų, pareiškė Europos Komisija. Europos Sąjungos atstovai įvertino Portugalijos vidutinės trukmės fiskalinę programą, kuria siekiama patenkinti ES nustatytą limitą ir iki 2013 m. sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pernai Portugalijos biudžeto deficitas siekė 9,4 proc.

„Niekada nepripažinkite pralaimėjimo. Jeigu yra grėsmė, kad nepasieksite tikslo, nukelkite jo datą. Anksčiau ar vėliau jums pavyks.“ Šia paprasta taisykle daugelis Rytų Europoje sekė socialistų laikais, tačiau šiomis dienomis ji populiari ir tarp Europos Sąjungos (ES) biurokratų Briuselyje.

Prie tuštėjančio miesto centro ir čia mažėjančio parduotuvių populiarumo prisidėjo ne tik sunkmetis, sumažinęs panevėžiečių perkamąją galią, bet ir didieji prekybos centrai, prieš dešimtmetį privilioję didelę dalį pirkėjų ir tapę miesto centre įsikūrusių parduotuvėlių konkurentais. Ne ką mažesnę meškos paslaugą padarė ir kitų prekybos gigantų atsiradimas vakarinėje miesto dalyje, kurią dabar teisėtai galima vadinti prekybininkų rajonu.

Antradienį pristatytoje alternatyvioje Vyriausybės programoje teigiama, kad kovoti su krize reikia investuojant į darbo vietų kūrimą, verslo ir vartojimo skatinimą bei užtikrinant socialines garantijas. Nors opozicijos atstovai žada vaiko pinigus mokėti visoms šeimoms, mažinti kai kurias PVM lengvatas, grąžinti buvusias pensijas, tačiau pripažįsta, kad gyventojų pajamos nedidės 3 metus.

Komisija parengė dešimties metų Europos ekonomikos gaivinimo strategiją. Joje pateikiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, pagrįsto geresniu valstybių narių ir visos Europos Sąjungos politikos koordinavimu, vizija. Po ilgiausio ir giliausio per visą Europos Sąjungos istoriją ekonomikos nuosmukio pateiktame labai lauktame plane „Europa 2020  “ nurodoma, kad ateityje teks spręsti sunkius uždavinius.

ES ekonomika palaipsniui atsigauna, tačiau vis dar susiduriama su priešpriešiniu vėju. 2009 m. trečią ketvirtį realusis BVP vėl pradėjo augti – taip baigėsi ilgiausias ir giliausias ekonomikos nuosmukis ES istorijoje. Išskirtinės krizei įveikti skirtos priemonės, kurių ėmėsi ES, atliko svarbų vaidmenį gaivinant ekonomiką. Tačiau, kaip buvo numatyta 2009 m. rudens prognozėje, ketvirtą ketvirtį pradėjus silpnėti kai kurių laikinųjų veiksnių poveikiui augimas sulėtėjo.

Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose egzotinėse salose. Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos rinkoje per metus šoktelėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė ekonomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP.

Per paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį Europos ekonomikos atsigavimas beveik sustojo. 16-os euro regiono valstybių bendrasis vidaus produktas minėtu laikotarpiu paaugo 0,1 proc. nuo ankstesnio ketvirčio, praneša Europos Sąjungos statistikos biuras. Per trečią metų ketvirtį šalių BVP ūgtelėjo 0,4 proc. „Bloomberg“ apklausti ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą. Graikijos nuosmukis dar pagilėjo, kai per paskutinį metų ketvirtį šalies BVP sumenko 0,8 proc.

Prancūzijos vyriausybės vykdomos automobilių gamybos sektoriaus augimo skatinimo programos ir padidėjusios vartotojų išlaidos padėjo Prancūzijos ekonomikai ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį paaugti daugiau nei tikėjosi ekonomistai. Bendrasis vidaus produktas (BVP) per paskutinį metų ketvirtį išaugo 0,6 proc. Ketvirčiu anksčiau BVP augo 0,2 proc. Ekonomistai prognozavo 0,5 proc. augimą. Per 2009 m. Prancūzijos ekonomika nusmuko 2,2 proc.

Šiemet 23 milijonai žmonių Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje gali atsidurti prie skurdo slenksčio. Tokią prognozę 2010-iesiems pateikė Pasaulio bankas. Didžiausiais iššūkiais, su kuriais susidurs Rytų Europos regiono gyventojai, šiais metais laikomi nedarbas ir užimtumo problemos, kylančios kainos ir sunkiai atsigaunanti paskolų rinka. Bankininkų teigimu, gerėjančių vidaus paklausos tendencijų tikėtis sunku – nedarbas ir maži atlyginimai neleis vartojimo kreivei šauti aukštyn.

Per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius Estijos ekonomika smuko lėčiausiu tempu per metus, dėl atsigavusio eksporto, kuris padėjo kompensuoti sumažėjusias vartotojų išlaidas. Estijos bendrasis vidaus produktas (BVP) per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį sumenko 9,4 proc. Per trečią metų ketvirtį BVP nuosmukis siekė 15,6 proc. Lyginant su trečiuoju metų ketvirčiu Estijos ekonomika paaugo 2,6 proc. Estijos finansų ministerija prognozavo 11-12 proc.

Pasitikėjimas pasaulio ekonomika vasario mėn. patraukė žemyn, kilus nerimui dėl kai kurių Europos valstybių blogėjančios finansinės padėties ir to, kad jos gali pristabdyti pasaulio ekonomikos atsigavimą. „Bloomberg Professional Global Confidence“ indeksas vasario mėn. nukrito iki 54,9 punktų. Sausio mėn. indeksas laikėsi ties 66,6 punktais ir buvo aukščiausiame lygyje per dvejus metus.