Donaldas Trumpas

Į NATO viršūnių susitikimą Hagoje trečiadienį atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda paragino „padaryti NATO vėl didžią“, sąjungininkėms reikšmingai padidinant finansavimą gynybai.

Ukrainos karo prezidentas nuo 2022 m., kai Rusija įsiveržė į jo šalį, atsisakė formalių kostiumų ir vietoj jų pasirinko karinio stiliaus uniformą, simbolizuojančią solidarumą su savo kariuomene. Derybų metu tai erzino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jis net apie tai užsiminė, kai jo kolega iš Ukrainos vasario mėnesį apsilankė Vašingtone. Antradienį NATO viršūnių susitikime Volodymyras Zelenskis buvo pastebėtas šiek tiek formalesne apranga, tačiau tradicinio kostiumo nedėvėjo.

 Hagoje viršūnių susitikime NATO lyderiai trečiadienį turėtų pasirašyti įsipareigojimą dėl išlaidų gynybai, kad būtų patenkintas JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas, jog šioms reikmėms skiriamų lėšų dalis sudarytų 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Apžvelgiame detales apie tai, dėl ko tariasi NATO: Ar tikrai 5 proc.? D. Trumpas primygtinai reikalavo, kad NATO šalys pasiektų 5 proc. ribą – gerokai didesnę nei šiuo metu Aljanso reikalaujamas 2 proc. bazinis lygis.

Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusijos smūgiai gali būti nukreipti ir į tikslus už buvusios „įtakos zonos“ teritorijos ribų. Europos išlaidos karo su Maskva atveju per pirmus metus sieks 1,3 milijardo eurų, rašoma „Bloomberg“. Agentūra sukūrė galimą šio karo eigos modelį remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais. Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos.

 Izraeliui ir Iranui antradienį pritarus JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytam paliaubų planui 12 dienų trukusiam kariniam konfliktui užbaigti, gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje nukrito daugiau nei 12 proc., skelbia „Trading Economics“. Europa smarkiai priklausoma nuo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo iš Persijos įlankos regiono.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios pagal Aljanso sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos, nors amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas, regis, tuo abejojo. „Man absoliučiai aišku, kad Jungtinės Valstijos yra visiškai įsipareigojusios NATO, visiškai įsipareigojusios 5-ajam straipsniui“, – prieš Aljanso lyderių susitikimą reporteriams sakė M. Rutte.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos kitą savaitę surengs derybas su Iranu.  „Kitą savaitę ketiname kalbėtis su Iranu, galbūt pasirašysime susitarimą, nežinau“, – pareiškė JAV prezidentas.

Atrodo, kad Donaldas Trumpas tikrai ketina „kažką daryti“ dėl karo Ukrainoje, nors ir nenori daryti spaudimo Rusijai. Bent jau toks įspūdis susidarė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvavo JAV prezidentas, dalyviams, praneša „Bloomberg“. Leidinys pažymi, kad šiandien vykusiame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas pademonstravo „akivaizdų entuziazmo trūkumą“. Tačiau prieš tai JAV vadovas dalyvavo uždarame susitikime su kitų NATO šalių vadovais, kurio me...

 Įslaptintoje preliminarioje JAV žvalgybos ataskaitoje teigiama, kad Amerikos Iranui suduoti smūgiai Teherano branduolinę programą viso labo pristabdė keliems mėnesiams, o ne sunaikino, kaip teigia prezidentas Donaldas Trumpas. Antradienį JAV žiniasklaida citavo su Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) išvadomis susipažinusių asmenų žodžius, kad per savaitgalį įvykdytą antskrydį Irano centrifugos ar prisodrintojo urano atsargos sunaikintos nebuvo.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su NATO lyderiais Hagoje turėtų sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo nuo dabartinių 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 5 proc. per ateinantį dešimtmetį. Šis įsipareigojimas būtų skaidomas į dvi dalis: 3,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami griežtai tik gynybai, ir 1,5 proc. BVP, kurie būtų skiriami su gynyba susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros apsaugai, gynybos sektoriaus inovacijoms, pramonei stiprinti.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį per oficialią naujienų agentūrą IRNA paskelbtame kreipimesi į tautą pranešė apie „12 dienų karo pabaigą“. „Šiandien, po didvyriško mūsų didžios tautos pasipriešinimo, kurios ryžtas įeis į istoriją, esame liudininkai paliaubų sudarymo ir šio 12 dienų karo, kurį sukėlė Izraelio avantiūrizmas ir provokacijos, pabaigos“, – sakė M. Pezeshkianas.

Hagoje prasideda NATO viršūnių susitikimas, kuriame lyderiai turėtų paskelbti apie ambicingą dešimtmečio planą – išlaidas gynybai didinti iki penkių procentų. NATO generalinis sekretorius žingsnį vadina istoriniu, o štai užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys norėtų greitesnių sprendimų. Aljanso lyderiams ranką spaudžia ir Zelenskis, kuris jau rytoj turėtų susitikti su Trumpu. O Putinas toliau nesismulkina – surengė žiaurią ataką Dnipre. Vien sužalotų per pusantro šimto.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po 12 dienų trukusio konflikto su Iranu per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą paskelbė „istorinę pergalę“. „Mes pasiekėme istorinę pergalę“, – pasakė B. Netanyahu pradėdamas beveik 10 minučių trukusią kalbą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį atvyko į Nyderlandus, kur vyks NATO viršūnių susitikimas, per kurį sąjungininkės bandys nuraminti Amerikos vadovą pažadu skirti daugiau lėšų gynybai. D. Trumpo prezidentinis lėktuvas „Air Force One“ nusileido Amsterdamo Schipolio oro uoste ir ketina vykti tiesiai į Hagą. Antradienio vakarą Nyderlandų karalius rengia vakarienę, kuria prasidės dvi dienas truksiantis transatlantinio Aljanso susitikimas.

Į NATO viršūnių susitikimą Nyderlanduose vykstantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasidalijo iš NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte‘ės gautu laišku, kuriame nepagailėta pagyrimų. Savo laiške M. Rutte sveikino D. Trumpą dėl jo pergalių tarptautinėje politikoje, įskaitant pasiektą tikslą, kad NATO šalys didintų išlaidas gynybai. D. Trumpas laiško kopiją įkėlė į savo socialinį tinklą „Truth Social“, o jo autentiškumą patvirtino NATO.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas antradienį pareiškė, kad Izraelis ir Jungtinės Valstijos „negali jėga primesti neteisingų siekių“, po 12 dienų trukusių kovų tarp Irano ir Izraelio įsigaliojus trapioms paliauboms.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas jam paskambino ir pasisiūlė padėti išspręsti Irano ir Izraelio konfliktą, praneša „Fox News“. „Kaip žinote, Vladimiras man paskambino. Jis pasakė, ar galiu jums padėti su Iranu? Aš atsakiau: ne, man nereikia pagalbos su Iranu. Man reikia pagalbos su jumis. Ir aš tikiuosi, kad mes sudarysime susitarimą su Rusija, tai yra gėda.

Į NATO viršūnių susitikimą vykstantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad parama Ukrainai galės būti įskaičiuota į planuojamą 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai rodiklį. „Ukrainos parama taip pat yra įtvirtinta, beje, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad parama Ukrainai bus įskaičiuota  į tą bendrą 5 proc. rodiklį“, – Prezidentūros vaizdo įraše antradienį teigė šalies vadovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė „tikriausiai“ susitiksiąs su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Hagoje paraštėse.  „Taip, tikriausiai su juo susitiksiu“, – prezidentiniame „Air Force One“ lėktuve žurnalistams sakė D. Trumpas.

NATO sąjungininkų įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai, kuris turėtų būti patvirtintas antradienį prasidedančiame istoriniu vadinamame Aljanso aukščiausiojo lygio susitikime, nėra skirtas tik JAV prezidentui Donaldui Trumpui įtikti, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Nedarome to, kaip kai kurie teigia, norėdami padaryti paslaugą Jungtinėms Valstijoms ir jų prezidentui“, – sakė jis Vokietijos parlamente prieš išvykdamas į susitikimą Hagoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad NATO kolektyvinės gynybos sąlyga turi „daugybę apibrėžimų“, o šie jo komentarai, tikėtina, sukels nerimo sąjungininkams, Hagoje prasidedant Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Kinija ir toliau gali pirkti iranietišką naftą, taip, regis, palengvindamas Teheranui anksčiau Vašingtono įvestas sankcijas. „Kinija dabar gali ir toliau pirkti Irano naftą. Tikėkimės, kad jie taip pat daug pirks iš JAV“, – rašė D. Trumpas savo įraše socialiniame tinkle „Truth Social“, pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Hagoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, jeigu įsigaliotų paliaubos tarp Izraelio ir Irano, būtų suduotas smūgis blogio ašies valstybėms. Anot jo, tolimesnė eskalacija reikštų dar vieną karštąjį židinį pasaulyje. „Irano branduolinės užmačios yra iš tikrųjų pavojingas reiškinys, turint galvoje, kad tai tikrai yra agresyvi valstybė.

Irano vyriausybė antradienį pareiškė, kad „ėmėsi būtinų priemonių“, kad užtikrintų savo branduolinės programos pratęsimą po JAV ir Izraelio smūgių, nukreiptų prieš jos objektus. „Ėmėmės būtinų priemonių ir vertiname smūgių padarytą žalą“, – sakė Irano atominės energijos organizacijos vadovas Mohammadas Eslami per valstybinę televiziją transliuotame pareiškime.

JAV prezidentas D. Trumpas antradienį pareiškė, kad nenori „režimo pokyčių“ Irane tęsiantis šios šalies konfliktui su Izraeliu, ir pridūrė, kad tai sukeltų chaosą. „Jei taip būtų, tai būtų, bet ne, aš to nenoriu. Norėčiau, kad viskas kuo greičiau nurimtų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“. „Režimo pakeitimas reiškia chaosą, o idealiu atveju mes nenorime matyti tiek daug chaoso“, – teigė jis.

Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių Iranui po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir izraeliečių ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pokalbio, antradienį pranešė jo biuras. D. Trumpas piktai apkaltino ir Iraną, ir Izraelį pažeidus jo vėlai pirmadienį paskelbtas paliaubas, tačiau po kelių valandų jis paskelbė, kad jos jau galioja. „Po prezidento Trumpo pokalbio su ministru pirmininku Netanyahu Izraelis susilaiko nuo tolesnių smūgių“, – sakoma pareiškime.

NATO siekis per ateinančius 10 metų padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. yra didesnė ambicija negu anksčiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, lyginant su ankstesnėmis diskusijomis dėl išlaidų gynybai, Aljansas dabar daro kokybišką šuolį ir didins finansavimą palaipsniui. „Taip, numatytas 10-ies metų pereinamasis laikotarpis, tačiau mes nesunkiai galime palyginti, kaip mes diskutuodavome anksčiau. Šalys, kurios turėdavo šiek tiek mažiau negu 2 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė kaltinimus, kad neišnaudoja visų diplomatinių priemonių Ukrainos karui nutraukti. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas supranta „tik jėgos kalbą“, sakė jis antradienį Bundestage kalbėdamas prieš NATO ir ES viršūnių susitikimus šią savaitę. V. Putinas esą nerodo jokio noro sudaryti taiką. „Todėl dirbti taikos labui dabar reiškia, kad reikia kalbėti šia kalba“, pabrėžė F. Merzas. F. Merzas: „Pripažinome, kad klydome.

JAV jau beveik penkis mėnesius neskelbė apie jokius naujus karinės pagalbos paketus Ukrainai, todėl Kyjivas priverstas ieškoti alternatyvių sprendimų. Tuo metu laikas nenumaldomai bėga, o Rusijos pajėgos lėtai artėja prie rytinės fronto linijos ir ruošiasi naujai vasaros puolimo bangai.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį pasveikino, anot jos, istorinį NATO įsipareigojimą didinti gynybos išlaidas, sakydama, kad Europos gynybos pramonė „pagaliau pabudo“. „Gynybos Europa pagaliau pabudo. Rytoj viršūnių susitikime bus nustatyti išties istoriniai nauji NATO sąjungininkių išlaidų tikslai“, – teigė ji. Per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, sąjungininkės ketina susitarti per ateinantį dešimtmetį skirti 5 proc.

Prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo nusiteikęs optimistiškai. „Kaip žinote, dabar vykstu į NATO, – sakė jis antradienį Vašingtone prieš išskrisdamas. – Manau, kad susitikimas bus sėkmingas“. Hagoje antradienio vakarą susirinks 32 NATO šalių lyderiai. Aljanso partnerės prieš viršūnių susitikimą susitarė iki 2035 m. bent 3,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) skirti gynybai ir 1,5 proc. – su gynyba susijusiai infrastruktūrai.

Britų ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį paskelbė, kad Jungtinė Karalystė (JK) yra įsipareigojusi gynybai skirti 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) pagal naują įsipareigojimą, kurį planuojama paskelbti per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą. Aljanso dviejų dienų susitikimo Hagoje išvakarėse paskelbtame pareiškime K. Starmeris pažymėjo, kad jo vyriausybė sieks šį įsipareigojimą įgyvendinti iki 2035 metų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į valdžią, savo inauguracinėje kalboje pažadėjo Amerikai naują „aukso amžių“. Tačiau nauji tyrimai atskleidė nerimą keliančią tendenciją: beveik 29 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbtų paliaubų, padėtis dėl Izraelio konflikto su Iranu išlieka nestabili. Izraelis ir Iranas anksčiau antradienį pritarė D. Trumpo pasiūlytam paliaubų planui, kuriuo siekiama užbaigti 12 dienų trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Iranas ir Izraelis ilgai netrukus apkaltino vienas kitą pažeidus ryte paskelbtas paliaubas, kurios turėjo įsigalioti 8 val. 30 min.

Vokietijos koncernui „Volkswagen“ priklausanti „Audi“ svarsto galimybę statyti naują gamyklą JAV, siekdama išvengti prezidento Donaldo Trumpo grasinimų papildomais muitais. Kaip rašo Vokietijos žurnalas „Der Spiegel“, tai yra vienas iš kelių scenarijų, kuriuos šiuo metu vertina bendrovės vadovybė.   Pasak leidinio, realiausia vieta būtų pietinė JAV dalis. Numatoma, kad investicijos gali siekti iki 4 mlrd. eurų (apie 4,6 mlrd.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad NATO šalims padidinti savo gynybos išlaidas per ateinančius 10 metų iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) yra per ilgas laikotarpis. „Numatytas laikotarpis, per kiek laiko bus įgyvendinta, yra per ilgas. Mūsų ambicija per penkis metus padaryti, atrodė, jau buvo per ilga. Dabar numatyti 10 metų yra smarkiai per ilgas laikotarpis“, – antradienį žurnalistams Hagoje kalbėjo K. Budrys.

Kataro ministras pirmininkas įtikino Iraną sutikti su JAV pasiūlytomis paliaubomis su Izraeliu po to, kai Teheranas paleido raketų į amerikiečių karinę bazę netoli Dohos, antradienį pranešė apie derybas informuotas naujienų agentūros AFP šaltinis. „Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas al Thani (Mohamedas bin Abdulramanas Tanis) per pokalbį telefonu su Irano atstovais (...) įtikino Iraną sutikti su pasiūlymu“, – pranešė šaltinis agentūrai AFP.

Maskva antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą pasmerkė Aljanso vykdomą „besaikį militarizavimą“. „Aljansas neabejotinai eina besaikio militarizavimo keliu. Europa eina besaikio militarizavimo keliu. Tokia yra mus supanti tikrovė“, – prieš prasidedant viršūnių susitikimui Hagoje žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. D. Trumpui reikia ne žodžių, o darbų Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmadienio vakarą JAV laiku paskelbdamas apie paliaubas tarp Izraelio ir Irano, nustebino net kai kuriuos aukštus savo administracijos pareigūnus, rašo laikraštis „The New York Times“. Oficialiais Baltųjų rūmų duomenimis, tarpininkauti tarp Izraelio ir Irano padėjo Kataras, teigiama toliau. Neįvardytas Baltųjų rūmų pareigūnas laikraščiui sakė, kad „derybose dėl paliaubų vaidmenį vaidino“ Kataro emyras Tamimas bin Hamadas Al Thanis.

Irano aukščiausioji saugumo institucija antradienį pareiškė, kad šalies pajėgos „privertė“ Izraelį „vienašališkai“ nutraukti ugnį, ir pridūrė, kad jos ir toliau išlieka budrios, kad atsakytų į „bet kokį agresijos aktą“. Kalbėdama apie „dievišką dovaną“, Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba teigė, kad Irano veiksmai prieš Izraelį lėmė „pergalę ir triumfą, privertusius priešą gailėtis, pripažinti pralaimėjimą ir vienašališkai nutraukti savo agresiją“. Irano pajėgos „tebėra budrios, su pir...

Vakarų sąjungininkai Rusiją, Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją laiko naująja autoritarinių valstybių ašimi, kuri vis labiau vienijasi ir remia viena kitą. Todėl Donaldo Trumpo sprendimas pulti Iraną gali išprovokuoti platesnio masto regioninį ar net pasaulinį karą. Tačiau daug kas priklausys nuo to, kaip reaguos Rusija ir Kinija – galingiausios Teherano sąjungininkės.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja susitikti trečiadienį Hagoje vykstančio NATO viršūnių susitikimo kuluaruose, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango šaltinis Ukrainos prezidentūroje. „Komandos derina detales“, – AFP sakė šaltinis. Jis pridūrė, kad derybos planuojamos ankstyvą popietę Nyderlanduose ir jose daugiausia dėmesio bus skiriama sankcijoms Rusijai ir ginklų Kyjivui įsigijimui.

Po JAV smūgio Irano branduolinių ginklų objektams, emocijos pradeda slūgti. Vis dėlto operacija aiškiai parodė Vladimirui Putinui, kokia trapi yra Rusijos oro gynyba, rašo „The Telegraph“. Taigi JAV ataka sukrės Rusijos kariuomenės pamatus. JAV smūgis turėtų kelti paniką Rusijoje Izraelio naikintuvai jau kurį laiką laisvai skraido Irano oro erdvėje. Didžiulis JAV smūgis be jokių sunkumų pasiekė tikslą ir tiksliai atakavo taikinius.

Antradienį Hagoje (Nyderlandai) prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas. Manoma, kad pagrindinė jo tema bus išlaidų gynybai didinimas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kurio reikalauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija. Kitos dvi svarbios susitikimo temos – karas Ukrainoje ir JAV įsitraukimas į Izraelio ir Irano konfliktą. Džordžtauno universiteto Saugumo studijų programos dėstytojos Saros Moller vertinimu, šis susitikimas bus kitoks, nei ankstesni.

Irano valstybinė žiniasklaida skelbia, kad ugnies nutraukimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas primetė Izraeliui po Teherano „sėkmingo“ karinio atsako į „JAV agresiją“, rašo „Sky news“. Primename, kad Iranas pirmadienį surengė ataką prieš JAV karinę bazę Katare, atsakydamas į Amerikos smūgius Irano branduoliniams objektams savaitgalį. Naktį Irano valstybinė televizija pranešė, kad D. Trumpas vėliau „maldaudamas“ paprašė ugnies nutraukimo. Pats D. Trumpas pateikia kitą įvykių versiją.

Izraelio kariuomenė antradienį pareiškė, kad naikina dėl konflikto su Iranu įvestus apribojimus viešiems susirinkimams, darbo vietoms ir švietimo įstaigoms po to, kai paliaubomis buvo pasiekta trapi 12 dienų trukusių kovų pabaiga.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda išvykstą į Hagoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame vienas iš pagrindinių Aljanso šalių tikslų yra susitarti dėl didesnio finansavimo gynybai. „Prezidentas NATO viršūnių susitikime akcentuos būtinybę gynybai skirti bent 5 proc. BVP, ir toliau stiprinti Baltijos jūros regiono saugumą bei užtikrinti nuolatinį NATO pajėgų dislokavimą Aljanso rytiniame flange.

Trijų Izraelio pareigūnų teigimu, Izraelis siekia greitai užbaigti savo operaciją Irane ir perdavė šią žinią Jungtinėms Valstijoms, tačiau daug kas priklauso nuo kito Irano žingsnio, rašo „Reuters“. Tuo tarpu kitų dviejų pareigūnų teigimu, Izraelio lyderiai bando parengti tikslią atsitraukimo strategiją, kuri užbaigtų kampaniją ir nutrauktų Irano raketų ir dronų atakas, siekiant išvengti nuolatinio apsikeitimo smūgiais.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad JAV smūgiai Iranui nėra teisėti, tačiau teigė, kad Prancūzija remia tikslą neleisti Teheranui kurti branduolinių ginklų. „Nors galime manyti, kad Irano branduolinių struktūrų neutralizavimas yra teisėtas, atsižvelgiant į mūsų bendrus tikslus (...), šie smūgiai nėra teisėti“, – sakė E. Macronas žurnalistams per vizitą Norvegijoje.