Rusijos invazija gali prasidėti nuo surežisuoto incidento arba hibridinės atakos. Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Rusija galėtų sufabrikuoti pretekstą sustabdyti traukinį, važiuojantį iš Maskvos į Kaliningradą per Lietuvą, o tada, prisidengdama „savo piliečių apsauga“, pabandyti įvesti kariuomenę, cituojamas „Bloomberg“ naujienų portale „Agentstvo“.
Rusija taip pat gali pulti Estiją ir Latviją, dislokuoti laivyną Baltijos jūroje ir nutraukti sausumos susisiekimą tarp Baltijos šalių ir Lenkijos Suvalkų koridoriuje, rašoma „Bloomberg“.
Tokiu atveju, kaip rašo agentūra, Baltijos šalys gali kreiptis į penktą NATO sutarties straipsnį (kolektyvinė gynyba), po to prasidės kontrataka prieš Rusiją ir, galbūt, Baltarusiją. Net jei NATO nesureaguos kolektyviai visomis šalimis, greta esančios Europos šalys labiau tikėtinai nusiųs pagalbą ir suduos atsaką Rusijos kariuomenei, pažymi „Bloomberg“.
Rusija, tikėtina, atsakydama į tai smogs Europos karinėms bazėms ir kritinei infrastruktūrai, įskaitant taikinius didžiuosiuose miestuose, rašo agentūra. Agentūros žemėlapyje kaip galimi taikiniai nurodyti Vokietija, Lenkija, Švedija ir Suomija.
Tokiu atveju nuostoliai bus dideli, rašo „Bloomberg“. Pagrindiniai uostai bus uždaryti, prekyba Baltijos jūroje sustos, rinkos žlugs. Rusija ir Baltijos šalys greičiausiai vykdys hibridines operacijas, įskaitant prieš šalių energetinę infrastruktūrą ir povandeninius kabelius.
Donaldas Trumpas sudvejos?
Tokiu atveju Donaldas Trumpas gali delsti su atsaku ir vietoj realių veiksmų „Truth Social“ paskelbti raginimą „TAIKAI“ ir pasiūlymą Europai „KALBĖTI SU VLADIMIRU“, rašoma „Bloomberg“. Maskvos grasinimai panaudoti branduolinį ginklą gali apriboti Europos branduolinių valstybių atsaką ir sulėtinti JAV bei kai kurių Vakarų Europos šalių reakciją, pažymi agentūra. Rusija turi dideles karines pajėgas, o Europos pajėgos yra išsisklaidžiusios, pažymi „Bloomberg“.
Pagal pirmojo karo metų rezultatus Baltijos šalys praras 43 % BVP, o tai prilygsta ekonomikos nuosmukiui Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje, vertina „Bloomberg“. Kitos Europos šalys, kurios gali įstoti į karą (Suomija, Švedija, Lenkija, Vokietija), patirs mažesnį, bet rimtą ekonominį smūgį dėl raketų atakų.
ES ekonomikai apskritai smūgis bus sušvelnintas didelėmis gynybos išlaidomis, tačiau bloko BVP sumažės 1,2 %, o skola pradės sparčiai augti. Jungtinė Karalystė praras 0,2 % BVP, JAV – 0,7 %, Kinija – 0,8 %.
Rusijos ekonomikai toks scenarijus bus mažiau skausmingas: ji praras 1 %, mano „Bloomberg“. Tai lemia tai, kad ji jau yra izoliuota nuo išorinio spaudimo sankcijomis, o karinių išlaidų augimas sukurs ekonominės gerovės iliuziją.
Europos žvalgybos vertinimai nerodo, kad Rusija jau turi planą pradėti karą NATO teritorijoje, pabrėžia „Bloomberg“. Tuo pačiu metu Rusija atkuria pajėgas ir ginklų atsargas greičiau nei Vakarai, ir didina jas tokius mastu, kuris nėra reikalingas tik karui Ukrainoje vykdyti.
Kiti variantai: mažai tikėtini, bet įmanomi
„Bloomberg“ pažymi, kad pateikia ekstremalų scenarijų, kurį svarsto NATO kariniai planuotojai. Galimi ir kiti variantai, tačiau kol kas jie mažai tikėtini: tvirtos taikos pasiekimas Ukrainoje, šalies stojimo į ES pradžia ir JAV bei Rusijos santykių normalizavimas.
Variantas, pagal kurį Rusija greitai užima dalį Ukrainos pietų ir gali įsiveržti į Moldovą, „Bloomberg“ laiko mažai tikėtinu. Taip pat vertinami scenarijai dėl Rusijos bankų sistemos krizės ir V. Putino valdžios susilpnėjimo.
Labiausiai tikėtinas scenarijus, kaip rašo „Bloomberg“, yra karo Ukrainoje tęsimasis, kuriame šalys negali ryžtingai judėti į priekį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
