Maskva svarsto, kaip reaguoti į JAV veiksmus Irane, tačiau šis klausimas lieka neaišku ir dar labiau didina krizę bei konflikto nenuspėjamumą, rašoma „Sky News“.
Vienas iš ribojančių veiksnių – Rusijos kariuomenės fizinės galimybės suteikti karinę pagalbą Iranui, atsižvelgiant į vykstantį karą Ukrainoje.
Skirtingai nei NATO atveju, tarp Maskvos, Pekino, Teherano ir Pchenjano nėra oficialaus susitarimo dėl tarpusavio pagalbos krizės atveju.
Tačiau vienos iš šių valstybių susilpnėjimas galėtų kelti grėsmę kitų trijų strateginiams interesams. Todėl joms gali būti naudinga bendradarbiauti, teikiant karinę pagalbą.
Iranas neturi kito pasirinkimo, kaip tik tiesiogiai atsakyti Jungtinėms Valstijoms po to, kai per naktį raketomis buvo smogta trims pagrindiniams jo branduoliniams objektams.
Tačiau Irano pajėgumai paleisti balistines raketas ir dronus smarkiai sumažėjo po Izraelio surengtos smūgių bangos. Šie smūgiai prasidėjo po to, kai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu prieš pusantros savaitės paskelbė karą Iranui.
Kokios yra Irano galimybės?
JAV bazės, karo laivai ir lėktuvai visame regione yra Irano raketų ir dronų veikimo nuotolyje. Tačiau Pentagonas, numatydamas atsakomąjį smūgį, žymiai sustiprino oro gynybą.
Nepaisant to, egzistuoja ir lengvesni taikiniai – JAV ambasados ar kitos diplomatinės misijos.
Iranas taip pat galėtų pasirinkti taktinį žingsnį – uždaryti Hormūzo sąsiaurį. Toks veiksmas turėtų pasaulinių pasekmių, nes būtų sutrikdytas didžiulis naftos, dujų ir kitų prekių srautas.
Be to, JAV sąjungininkų kariniai objektai regione galėtų būti laikomi teisėtais taikiniais.
Didžioji Britanija pareiškė nedalyvavusi JAV atakoje. Vis dėlto, po JAV smūgių, Didžiosios Britanijos gynybos ministerija padidino savo karinių bazių ir personalo Artimuosiuose Rytuose apsaugą iki aukščiausio lygio.
Kam buvo smogta per JAV ataką?
Per operaciją, kuri buvo planuota kelerius metus, JAV B-2 tipo bombonešiai numetė galingas bombas – GBU-57 „Massive Ordnance Penetrator“ – ant Fordo branduolinio kuro sodrinimo gamyklos, esančios apie 110 km į pietvakarius nuo Teherano.
Ši gamykla buvo įrengta giliai kalne – maždaug 80–90 metrų gylyje – kad būtų apsaugota nuo Izraelio smūgių. Tik JAV oro pajėgos turi pakankamai galingus ginklus, galinčius pramušti uolą, žemę ir betoną bei padaryti rimtą žalą.
Panašūs smūgiai buvo suduoti ir pagrindinei urano sodrinimo įmonei Natanzui, esančiai 250 km į pietryčius nuo Teherano.
Be to, JAV povandeniniai laivai paleido TLAM tipo sparnuotąsias raketas į objektą netoli Isfahano miesto, apie 420 km į pietus nuo sostinės. Manoma, kad ten buvo saugomas beveik bomboms tinkamas branduolinis kuras.
Tačiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė, kad šešiuose pastatuose, į kuriuos buvo smogta, branduolinių medžiagų buvo mažai arba visai nebuvo.
D. Trumpas teigė įsakęs surengti ataką siekdamas sunaikinti Irano galimybes sodrinti uraną iki lygio, kuris galėtų būti panaudotas branduolinei bombai gaminti. Teheranas visada tvirtino, kad jo branduolinė programa yra skirta tik taikiems tikslams.
Vis dėlto analitikai perspėja, kad vien karinėmis priemonėmis sustabdyti Irano branduolinę programą bus itin sunku. Be to, toks veiksmas gali paskatinti Iraną spartinti bombos kūrimą, jei jam pavyks apsaugoti pagrindinius komponentus.
Birželio 22 d. Rusijos užsienio reikalų ministerija griežtai pasmerkė JAV smūgius Irano branduoliniams objektams kaip „pavojingą eskalaciją“, galinčią dar labiau pakenkti „regioniniam ir pasauliniam saugumui“.
„Konflikto eskalacijos rizika Artimuosiuose Rytuose, kur jau dabar vyksta daugybė krizių, smarkiai išaugo“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Praėjusią savaitę Rusija įspėjo JAV nesijungti prie Izraelio karo prieš Iraną, teigdama, kad tai būtų „itin pavojingas žingsnis, kurio pasekmės būtų itin sunkiai prognozuojamos“.
Šie komentarai pasirodė po V. Putino susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
Visa tai rodo, kad Rusija, atsižvelgdama į Teherano karinę paramą Maskvai per invaziją į Ukrainą, privalo skubiai apsispręsti dėl paramos Irano aukščiausiajam lyderiui Ali Khamenei, kurio gyvybei gresia realus pavojus iš Izraelio pusės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
