„Nors Ukrainos priklausomybė nuo JAV sumažėjo, amerikiečių pagalba vis dar išlieka lemiamu veiksniu siekiant išlaikyti efektyvumą mūšio lauke“, – „Kyiv Indepdendent“ sakė suomių karo analitikas ir atviros informacijos šaltinių grupės „Black Bird Group“ narys Emilis Kastehelmi.
Sugrįžęs į Baltuosius rūmus, Donaldas Trumpas pasirinko neįprastą strategiją, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą – jis daugiausia tikisi, kad Maskva tiesiog sustos pulti.
Tuo metu Ukrainos sandėliuose mažėja amerikietiškų ginklų atsargos, kurios sudaro apie 30 proc. viso Vakarų karinės paramos srauto. Papildomą nerimą sukėlė gynybos sekretoriaus Pete‘o Hegsetho pareiškimas, kad JAV karinė pagalba Ukrainai 2026 m. bus sumažinta.
„Prezidentas ir administracija suinteresuoti taika, tačiau tai nebūtinai reiškia teisingumą“, – sakė Federico Borsari, Europos politikos analizės centro (CEPA) mokslinis bendradarbis.
„Tokia pozicija akivaizdžiai silpnina Ukrainos derybinę galią ir skatina Kremlių tęsti karinę agresiją be realių pasekmių – bent jau šiuo metu“, – pridūrė jis.
Kiek svarbi JAV parama Ukrainai?
Nuo karo pradžios JAV suteikė Ukrainai ginklų ir įrangos, kuri, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, sudaro apie 30 proc. visos ginkluotės, naudojamos fronto linijoje.
Ši parama apėmė daugkartinio paleidimo raketų sistemas, tokias kaip HIMARS ir valdomas GMLRS raketas, kurios 2022 m. vasarą padėjo Ukrainai įgyti pranašumą fronte. Vašingtonas taip pat perdavė pažangiausią oro gynybos sistemą „Patriot“ ir tolimo veikimo raketas ATACMS, kurias Ukrainos pajėgos naudojo smūgiams giliai Rusijos teritorijoje.
Per daugiau nei trejus metus trunkantį plataus masto karą JAV suteikė Ukrainai beveik 74 mlrd. JAV dolerių (apie 68 mlrd. eurų) karinės pagalbos, rodo Kylio pasaulio ekonomikos instituto projektas „Ukraine Support Tracker“. Papildomai Prezidento rezervo fondo (PDA) programoje dar liko nepanaudota 3,8 mlrd. dolerių (aapie 3,3 mlrd. eurų).
Tačiau, vertinant ankstesnius D. Trumpo veiksmus, kyla abejonių, ar Ukraina laiku gaus likusią pagalbą, kurią pažadėjo Joe Bideno administracija.
Birželio pradžioje Vašingtonas 20 tūkst. priešdroninių raketų, skirtų Ukrainai, nukreipė į Artimuosius Rytus. O kovo mėnesį, po aštrių diskusijų Ovaliajame kabinete tarp D. Trumpo, V. Zelenskio ir viceprezidento J. D. Vance‘o, laikinai sustabdė visus karinius tiekimus Ukrainai bei žvalgybos informacijos dalijimąsi.
Jei JAV nutrauks paramą, Ukraina neturės kito pasirinkimo, kaip tik ruoštis blogiausiam scenarijui.
„Jei JAV karinė pagalba būtų sustabdyta, tai stipriai paveiktų Ukrainos pajėgumus. Vis dėlto, poveikis būtų jaučiamas palaipsniui, nes dar yra atsargų, o sprendimų bus ieškoma kitais būdais“, – pažymėjo E. Kastehelmi.
Europa galėtų kompensuoti dalį JAV paramos Ukrainai, jei imtųsi ryžtingų veiksmų
Po laikino JAV karinės ir žvalgybinės paramos sustabdymo Europos šalys paskelbė, kad yra pasirengusios daryti daugiau, siekdamos patenkinti Ukrainos poreikius.
Atsižvelgdama į augančią grėsmę, Europos Komisija kovo 4 d. pristatė dešimties metų planą „ReArm Europe“, kuriam skirta 800 mlrd. eurų. Ši suma apima 150 mlrd. eurų paskolų ES šalims investuoti į savo gynybos sektorius.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, ši iniciatyva leis padidinti paramą Ukrainai.
Tačiau Kylio instituto tyrimas rodo, kad šį pavasarį Europa dar nebuvo pasirengusi visiškai kompensuoti JAV paramos Ukrainai.
„Mūsų duomenys rodo, kad Europa teoriškai galėtų kompensuoti didžiąją dalį JAV paramos, tačiau tik tuo atveju, jei būtų imtasi ryžtingų politinių veiksmų. Iki šiol Europa šioje srityje veikė per lėtai“, – komentavo instituto tyrimų direktorius Christophas Trebeschas.
Ukrainos pastangos stiprinti savarankiškumą
Ukraina taip pat siekia tiesiogiai pirkti JAV ginklus, tačiau iki birželio pradžios jokia sutartis nebuvo pasirašyta.
„Gali būti, kad netrukus bus pasirašytos tiesioginių ginklų pirkimo sutartys, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą ar Europos partnerių lėšas. Toks transakcinis, verslui artimesnis modelis atitinka Trumpo požiūrį, todėl gali būti greitai priimtas“, – sakė ekspertas F. Borsari.
„Tačiau viskas priklausys nuo naujosios administracijos politinių sprendimų, kuri, kaip žinoma, labai neskuba teikti naujos paramos Ukrainai“, – pridūrė jis.
Ukraina taip pat stiprina savo karinę pramonę. Vasario mėnesį V. Zelenskis paskelbė, kad 2025 m. planuojama padidinti vidaus gamybą nuo 40 proc. iki 50 proc. armijai tiekiamų ginklų.
Premjeras Denysas Šmyhalis kovo mėnesį paskelbė, kad šiemet Ukraina gali pati apsirūpinti 100 proc. artilerijos.
Svarbus proveržis pasiektas dronų gamyboje. Operacijos „Voratinklis“ metu Ukrainos dronai, paslėpti sunkvežimiuose, sunaikino 41 Rusijos karinį orlaivį.
Karo ekspertas Mychailo Samusas teigia, kad Ukrainos specialistai jau geba remontuoti amerikietiškus ginklus be užsienio pagalbos – tai leidžia greičiau grąžinti juos į tarnybą.
Pasak jo, JAV karinės paramos nutraukimas nebūtinai smarkiai paveiktų padėtį fronte. Tačiau yra viena išimtis.
„Vienintelė sritis, kur mes esame kritiškai priklausomi nuo JAV, – tai „Patriot“ oro gynybos sistemos“, – sakė M. Samusas.
Ir tęsė: „Ukrainos kariuomenė gali išsiversti be amerikietiškų ginklų, bet Ukrainos miestai – ne. Europa tik pradeda masinę „SAMP/T“ gamybą, o tai – ilgas procesas.“
Parlamento gynybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pridūrė, kad JAV daugelį metų glaudžiai bendradarbiavo su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis ir „daug kas priklauso nuo jų“.
Be sąjungininkų pagalbos, Ukraina negalėtų stebėti balistinių raketų paleidimų, o tai reikšmingai sumažintų reagavimo laiką.
JAV žvalgybos pasitraukimas taip pat paveiktų smūgius giliai Rusijos teritorijoje, nes Ukrainos pajėgos remiasi JAV palydoviniais duomenimis. Vis dėlto, tam tikrą paramą vis dar gali suteikti Europos šalys.
„Amerikos žvalgybą galima pakeisti. Tačiau tam reikės laiko, pinigų ir politinės valios“, – teigė M. Samusas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
