depresija

35-erių metų Justina Kreivė turi du mažus vaikus, organizuoja renginius, valdo šeimos restoraną ir turi asmeninę „Instagram“ paskyrą, kurioje, kaip pati rašo, dalijasi „nesuvaidintomis gyvenimo akimirkomis per juoko prizmę“. Visgi, moters intensyvų gyvenimo ritmą stabdo sunki liga, su kuria birželio mėnesį Justina skaičiuos jau penktuosius metus. Justina naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip viena Norvegijoje įsisiurbusi erkė jos gyvenimą pakeitė neatpažįstamai.

Tapimas mama – euforijos kupinas laikotarpis, tačiau skaičiuojama, kad viena iš penkių mamų po gimdymo susiduria su pogimdyvine depresija. Vilnietė dviejų vaikų mama Gintarė, atvirai prabilusi apie savo patirtis, kai gimus antrajam vaikui užklupo pogimdyvinė depresija, atvirai sako – tai buvo laikas, kai bijojo pati savęs.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“, iki vasario 29 d. kviečianti visuomenę prisidėti prie labdaros fondo depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI), pristato atvirą pokalbį su garsia atlikėja, televizijos laidų vedėja Jurga Šeduikyte. Žymi moteris ragina visuomenę prisijungti prie labdaros fondo įgyvendinimo, dalindamasi savo patirtimi apie depresiją, baimės pojūtį kasdienybėje ir neseniai praėjusį nervinį išsekimą.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ iki vasario 29 d. kviečianti visuomenę prisidėti prie labdaros fondo depresijai gydyti #nebe(NORIUGYVENTI) pristato atvirą pokalbį su garsia aktore Gelmine Glemžaite. Žymi moteris ragina visuomenę prisijungti prie labdaros fondo įgyvendinimo, taip dalindamasi prisiminimais apie vieną iš sunkiausių savo gyvenimo etapų, išgirstą bipolinio sutrikimo diagnozę, patirtis ligoninėje ir norą pasitraukti iš gyvenimo.

Per pastaruosius metus auga depresijos simptomus jaučiančių gyventojų skaičius. Paskutiniais duomenimis, Lietuvos gyventojų savo sveikatos tyrimas parodė, kad 2019 m. švelnius depresijos simptomus jautė 13,1 proc. visuomenės, o tarp 15-34 metų gyventojų šis skaičius siekė 31 proc. Emocinę sveikatą visuomenėje taip pat stipriai paveikė ir pandemija bei karantinas.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės. Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą.

Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Ar esate girdėję, kad haloterapijos procedūros yra veiksminga priemonė tiek prevencijai, tiek sveikstant po ligų? Vilniaus miesto klinikinė ligoninė kviečia išmėginti nemokamas haloterapijos procedūras Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, esančiame Antakalnio g. 124, Ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų centre. Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.

Prieš septynerius metus vilniečiui Devidui (16) diagnozuotas kojos ilgųjų kaulų piktybinis navikas – kairės šlaunies Ewingo sarkoma nėra vienintelė liga, su kuria susiduria berniukas. Jam taip pat buvo nustatyta kairiojo kelio sąnario kontraktūra. Šiuo metu vaikinui yra remisija, tačiau dėl susidariusios kontraktūros, jis gali prarasti koją.   Prieš sužinant sūnaus diagnozę, Viktorijos vyrui diagnozuota depresija, o moteris liko vienintelė dirbanti šeimoje.