daržas

Jei šiemet braškės džiugino gausiomis uogomis, verta pasirūpinti, kad kitą sezoną jų netrūktų. Tam svarbu tinkamai paruošti augalus šaltajam metų laikui ir pasirūpinti jų maisto medžiagų atsargomis. Tinkamas tręšimas rudenį gali padėti braškėms sustiprėti ir lengviau ištverti žiemos šalčius. Sužinokite, kuo tręšti braškes prieš žiemą, kad kitą vasarą jos vėl džiugintų gausiu derliumi.

Užauginti daugiau nei 200 kilogramų sveriantį moliūgą – ne kiekvienam įveikiama užduotis. Tačiau vienam lietuviui pavyko užauginti net 227 kilogramus sveriantį milžiną. Apie tai, kaip pavyko užauginti tokį milžiną ir ką su juo ketina daryti, pasakojo jo augintojas Saulius Malūnavičius. Kiek tiksliai svėrė jūsų užaugintas milžinas moliūgas? S. Malūnavičius: 227 kilogramus.

Spalis sodininkams – ne metas visiškai atsipalaiduoti. Nors didžioji dalis derliaus jau nuimta, o augalų augimas sulėtėjęs, sode vis dar netrūksta darbų. Būtent dabar galima pasirūpinti augalais prieš šaltesnius orus, sutvarkyti gėlynus ir paruošti sodą žiemai. Kai kuriuos darbus atlikus spalį, pavasarį sode bus gerokai mažiau rūpesčių. Be to, vėsesni rudens orai daugeliui sodo darbų yra kur kas malonesni nei vasaros karštis, rašoma uk.style.yahoo.com.

Naujas galvos skausmas mokslininkams ir daržininkams – Lietuvoje apsigyvenęs itin ėdrus juodagalvis dirvašliužis ėmė sparčiai veistis. Gamtininkai sako, kad net iki 5 cm ilgio užaugantis moliuskas per sezoną gali sunaikinti iki pusės daržovių ar kitų augalų derliaus. O štai sunaikinti šį šliužą – ne taip paprasta. Kol kas, kaip pripažįsta mokslininkai, nėra jokios medžiagos, kuri efektyviai paveiktų šį gyvį.

Japoninė reinutrė atrodo įspūdingai: aukšti, bambuką primenantys stiebai, dideli žali lapai ir rudens pradžioje pasirodantys smulkūs balti žiedai. Tačiau po šia patrauklia išvaizda slypi viena agresyviausių invazinių augalų rūšių Europoje. Dėl ypatingo gebėjimo sparčiai plisti ir stelbti vietinę augaliją japoninė reinutrė laikoma labai rimta grėsme vietinei biologinei įvairovei. Japoninė reinutrė yra kilusi iš Japonijos, Kinijos ir Korėjos regionų.

Vėstant orams ir vis dažniau pasirodant šalnoms, sodininkams jau metas pagalvoti apie augalų apsaugą. Staiga nukritusi temperatūra gali pakenkti jautresniems augalams, ypač jauniems krūmams, daigams ir tiems, kurie auginami vazonuose. Nors dalis sodo augalų šalčius ištveria gana lengvai, kitiems be papildomos priežiūros gali būti sunku išgyventi žiemą. Specialistai pataria neatidėlioti pasiruošimo ir pirmiausia pasirūpinti labiausiai pažeidžiamais augalais.

Ruduo – metas sodinti žieminius česnakus, tačiau pakanka vienos klaidos, kad vasarą vietoj stambių galvučių tektų nuimti gerokai menkesnį derlių. Specialistai dalijasi patarimais, kada sodinti žieminius česnakus, kaip teisingai tai padaryti ir ką daryti, kad jie sėkmingai peržiemotų. Kada sodinti žieminius česnakus? Žieminiai česnakai sodinami rudenį, geriausia spalį.

Atėjus rudeniui ir vis dažniau lyjant, vejos priežiūra tampa sudėtingesnė – žolė auga lėčiau, o drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti. Pastebėję jas vejoje, sodininkai neretai skuba griebtis grėblio ir bando samanas pašalinti dar prieš žiemą. Vis dėlto toks sprendimas spalį gali ne padėti, o dar labiau pabloginti situaciją. Vejos priežiūros specialistai įspėja, kad šiuo metų laiku žolei gali pritrūkti laiko atsigauti po intensyvesnių darbų.

Nors ruduo įsibėgėja ir soduose bei daržuose darbų lieka vis mažiau, nemažai lietuvių vis dar susiduria su įkyriu galvos skausmu – invaziniais šliužais. Šie kenkėjai drėgnomis rudens dienomis toliau pasirodo daržuose, gėlynuose, komposto vietose ir kitose drėgnose teritorijose. Šiuo metu jų ignoruoti nereikėtų, mat šliužai ruošiasi žiemoti, o dalis jų jau būna sudėję kiaušinėlius. Palikus juos ramybėje, pavasarį sode gali pasirodyti dar daugiau šių kenkėjų.

Ruduo kas dieną vis stipriau įsitvirtina mūsų soduose ir daržuose. Nors šiltnamiuose dar kabo paskutiniai agurkėliai, lauke tebenoksta moliūgai, sodo ir daržo sezonas jau sparčiai ritasi į pabaigą.

Ruduo sodininkui dovanoja ne tik gausų derlių, paskutinius žiedus ir spalvingus medžių lapus. Tai metas, kai sode susikaupia ir didžiausias kiekis organinės medžiagos – nukritę lapai, nupjauta žolė, daržovių likučiai, išravėtos vienmetės piktžolės, smulkintos šakelės. Visa tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nereikalingos atliekos, iš tiesų gali tapti vienu vertingiausių sodo išteklių.

Jeigu galvojate, kokį augalą verta pasisodinti savo sode, verta prisiminti šilauoges. Šie krūmai ne tik subrandina gardžias mėlynas uogas, bet ir gali tapti gražia sodo puošmena. Pavasarį jie pasipuošia baltais žiedais, vasarą subrandina uogas, o rudenį jų lapai nusidažo ryškiais oranžiniais, raudonais ir violetiniais atspalviais. Be to, šilauogės vertinamos ir dėl savo maistinės vertės – jose yra skaidulų, vitamino C, vitamino K ir antioksidantų, rašoma rhs.org.uk.

Rudeniui jau beveik įpusėjus, kiemai ir sodai netrukus pasidengs spalvingu lapų kilimu. Daugeliui tai reiškia dar vieną sezoninį darbą – grėbti, krauti į maišus ir ieškoti, kur juos išvežti. Tačiau gamtininkai ir sodininkai ragina neskubėti jų atsikratyti, nes nukritę lapai gali būti itin naudingi pačiam sodui. Juose gausu organinių medžiagų ir augalams reikalingų mineralų, o tinkamai panaudoti jie gali pagerinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir tapti puikia trąša.

Kiaušiniai dažniausiai atsiduria keptuvėje, puode ar kepinių recepte, tačiau sodininkai jiems randa ir kitą paskirtį. Kai kurie žalią kiaušinį rudenį užkasa tiesiai į žemę, o pavasarį toje vietoje sodina daržoves. Iš pirmo žvilgsnio toks metodas gali pasirodyti keistas. Vis dėlto jo šalininkai teigia, kad pūvantis kiaušinis palaipsniui gali papildyti dirvožemį kai kuriomis augalams reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Kodėl net ir pasodinus didžiulį gervuogyną galima likti be derliaus? Vidurio Lietuvoje kone hektaras gervuogių jau penkerius metus beveik neduoda uogų. Sodininkas ir selekcininkas Adomas Ryliškis TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ žiūrovams paaiškino, kodėl taip nutiko ir į ką būtina atkreipti dėmesį. Vidurio Lietuvoje įveistas įspūdingo dydžio gervuogynas. Nors krūmų daug, tačiau savininkai per šešerius metus derlių turėjo tik vieną kartą.

Vasarai pasibaigus ateina laikas ne tik vaikus vesti į mokyklą, bet ir kibti į daržo darbus – nurinkti derlių, paruošti lysves, genėti ir pan. Tačiau nežinant tam tikrų taisyklių galima pakenkti savo daržui, o visas darbas bei pinigai bus paleisti veltui. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto lektorius „VikoFlora“ vadovas Tomas Čižokas pasakojo apie tinkamą kompostavimą ir šiltnamio sutvarkymą.

Vos pastebėjus kieme iškilusius žemės kauburėlius, tampa aišku – sode apsigyveno nekviestas svečias. Kurmiai gali per trumpą laiką išrausti nemažai požeminių tunelių ir taip pažeisti veją bei augalų šaknis. Nors patys gyvūnai nėra pavojingi žmonėms, jų veikla gali gerokai apsunkinti tvarkingo sodo priežiūrą. Be to, kurmių išrausti tuneliai gali sudaryti palankias sąlygas į sodą patekti ir kitiems kenkėjams.

Atvėsus orams soduose bei prie namų vis dažniau galima pastebėti zylių. Nors dalis šių paukščių Lietuvoje žiemoja nuolat, rudenį vyksta ir jų migracija – kai kurios zylės gali nukeliauti ne vieną dešimtį ar net šimtą kilometrų. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad šiuo metu žmonės gali pastebėti ne tik vietines, bet ir iš kitur atklydusias zyles. „Šiuo metu vyksta paukščių migracija, kartu migruoja ir zylės.

Rudenį sodininkai ne tik skaičiuoja per vasarą užderėjusį derlių, bet taip pat suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje viešėjusio želdinimo specialisto, Vilniaus kolegijos lektoriaus ir „VikoFlora“ vadovo Tomas Čižoko, rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. „Numeris vienas darbas, tai pirmiausia, kaip sakau, yra susitvarkyti. Šiltuoju metų laiku augalai auginasi masę, žiedus, vaisius.

Tujos – vieni populiariausių augalų soduose, tačiau net ir ištisus metus žaliuojantiems krūmams prieš žiemą reikia papildomos priežiūros. Nors ruduo dar tik prasideda, būtent dabar verta pasirūpinti, kad augalai šaltąjį sezoną pasitiktų pakankamai stiprūs. Rugsėjį svarbu įvertinti ne tik tujų išvaizdą, bet ir dirvožemio drėgmę bei jų augimo sąlygas. Netinkamai paruoštos tujos po žiemos gali paruduoti, išretėti ar nudžiūti jų ūglių galiukai, rašoma fakt.pl.

Pomidorų sezonui artėjant prie pabaigos, sodininkams tenka nuspręsti, kada tinkamiausias metas nuskinti paskutinius vaisius. Atrodytų, kad svarbiausia stebėti jų spalvą, tačiau vien pagal ją spręsti ne visada verta. Ypač svarbu atsižvelgti į nakties temperatūrą, orų prognozę ir augalų būklę. Vėstantys orai gali sulėtinti pomidorų nokimą, o lietus ir didelė drėgmė – padidinti ligų riziką.

Šį rudenį daugiau gyventojų turės keisti įpročius tvarkydami nukritusius lapus, nupjautą žolę ir kitas sodo atliekas. Nuo gegužės 1-osios išplėstos teritorijos, kuriose žaliųjų atliekų lauko sąlygomis deginti negalima. Specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokių atliekų nereikėtų ir tiesiog palikti pūti kieme. Po itin drėgnos vasaros šlapios lapų ir žolės sankaupos gali tapti palankiomis vietomis šliužams slėptis ir kiaušinėliams dėti.

Įsibėgėjant rudeniui darbų sode ir darže vis dar netrūksta. Nors dienos trumpėja ir gamta pamažu ruošiasi žiemos poilsiui, sodininkams tai – aktyvus metas: reikia pasirūpinti derliumi, sutvarkyti lysves, gėlynus ir paruošti augalus šaltesniam sezonui. Tačiau rudenį laiką lauke gali apkartinti ne tik vėstantys orai, bet ir vis dar suaktyvėjusios erkės. Sodininkai bei sodybų šeimininkai dalijasi savo patirtimi, kokių priemonių imasi, kad darbai lauke būtų ne tik malonūs, bet ir saugesni.

Nuodingų augalų galima aptikti ne tik miškuose ar pievose – dalis jų auga tiesiog mūsų soduose, kiemuose ir daržuose. Pavojų gali kelti dekoratyvinės gėlės, gyvatvorių augalai ir net kasdien valgomų daržovių dalys. Ypač atsargiems reikėtų būti šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar naminius gyvūnus.

Ką sėti atsilaisvinusiose lysvėse, kada tai geriausia daryti ir kaip pasirinkti tinkamus augalus? Sideratai – tai augalai, auginami ne dėl derliaus, o siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Jie padeda praturtinti žemę organinėmis medžiagomis, pagerinti jos struktūrą, apsaugoti sklypą nuo piktžolių ir išsaugoti dirvožemio derlingumą po daržovių derliaus nuėmimo. Kada rudenį sėti sideratus ir kokios kultūros tam tinkamiausios – pasakojame toliau.

Rudeniui pamažu įsibėgėjant, darbų netrūksta ne tik namuose, bet ir sode. Nors gali atrodyti, kad augalams artėjantis šaltasis sezonas reiškia tiesiog ramybės laikotarpį, būtent rudenį padarytos klaidos gali turėti pasekmių pavasarį. Vieni augalai žiemą gali pasitikti visai be papildomos priežiūros, o kitiems būtinas didesnis dėmesys – nuo tinkamo laistymo ir tręšimo iki apsaugos nuo šalčio.

Vasarai artėjant prie pabaigos, soduose netrūksta darbų – vieni ruošia lysves rudens derliui, kiti tvarko vazonus ir šiltnamius. Tačiau prieš išmesdami praėjusio sezono kompostą, sodininkai turėtų gerai pagalvoti. Pasirodo, senas kompostas gali būti naudingas ir kitą sezoną, jei tinkamai jį paruošite. Sodininkystės guru Michaelas Griffithsas pasidalijo paprastu būdu, kaip atgaivinti panaudotą kompostą ir sutaupyti pinigų.

Viename pakaunėje esančiame šiltnamyje – lyg gyvatės ištįsusios cukinijos, bulves primenantys agurkai, o lauke pūpso milžiniški moliūgai ir stiebiasi raudoni kukurūzai. Tokias egzotiškas daržoves auginanti moteris kasmet ieško vis naujų nematytų veislių. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Parodė gyvatines cukinijas „Čia mano gyvatynas, tikras tikriausias“, – ir nors Genovaitė Kudrevičienė šypsosi, žvilgtelėjus į šiltnamį atrodo, lyg čia gyvatės nuo šakų nutįsusios.

Vasarai artėjant prie pabaigos, dažni lietūs, drėgmė ir rytiniai rūkai gali sudaryti palankias sąlygas pomidorų ligoms plisti. Dėl to lauke auginamą derlių gali tekti nuimti anksčiau – net jeigu dalis vaisių dar visiškai žali. Kaip išsaugoti nuskintus pomidorus, papasakojo „Facebook“ puslapį „Skanus pomidoras“ administruojanti sodininkė Roma Valutkevičienė. Savo įrašu pasidalinti ji sutiko ir su naujienų portalu tv3.lt.

Šilauogių derlius dar ne visur baigėsi, tačiau pats metas pagalvoti ir apie artėjantį rudenį. Nors rugpjūtį sode dar jaučiama vasara, šilauogių krūmai pamažu pradeda ruoštis šaltajam sezonui, todėl jų priežiūros pamiršti nereikėtų. Nuo to, kaip augalai bus paruošti žiemai, gali priklausyti ir jų būklė pavasarį, ir kitų metų uogų derlius. Patyręs sodininkas Julius naujienų portalui tv3.lt anksčiau atskleidė, kokių darbų šiuo metu nederėtų atidėlioti.

Svogūnus galima rauti bet kuriuo jų augimo etapu, tačiau norint juos išlaikyti kuo ilgiau, svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių ir vertėtų per daug nepaskubėti nuimti svogūnų derliaus. Kai ateina likas rauti svogūnus, žinios apie tinkamą derliaus nuėmimo laiką, džiovinimą ir laikymą leis mėgautis derliumi dar ilgai po sodininkystės sezono pabaigos, rašo thespruce.com.

Rugpjūtis – ypatingas mėnuo kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai laikas, kai vasara pasiekia brandą, o visas pavasarį ir vasaros pradžioje įdėtas darbas ima atsilyginti pilnais krepšiais daržovių, vaisių ir uogų. Daržuose noksta pomidorai, agurkai, paprikos, pupelės ir moliūgai, soduose linksta obelų bei kriaušių šakos, o gėlynai džiugina spalvų gausa. Tačiau kartu rugpjūtis primena, kad ruduo jau ne už kalnų.

Esant geriems orams daugelis vyresnio amžiaus žmonių skuba į sodus ir daržus – ravėti lysvių, prižiūrėti šiltnamių, genėti vaismedžių ar nuimti pirmąjį derlių. Tačiau kartu su didesniu fiziniu aktyvumu vasarą dažniau pasireiškia ir sveikatos negalavimai, kurių nereikėtų ignoruoti. Vienas jų – galvos svaigimas.

Liepos pabaiga ir rugpjūčio pradžia – svarbus metas nuimti svogūnų derlių. Šiuo laikotarpiu svogūnų galvutės jau būna pasiekusios tinkamą dydį ir svorį, o laiškai pradeda džiūti. Laiku nuimtas derlius, tinkamas svogūnų džiovinimas ir laikymas padės išsaugoti svogūnus ilgam. Kada svogūnai jau pasiruošę kasimui Kada ir kaip reikia rauti svogūnus? Pagrindinis brandos požymis – pradeda džiūti laiškai ir jie nusvyra ant žemės.

Nors dauguma sodininkų daugiausia dėmesio skiria ant lapų ropojantiems kenkėjams, tikroji grėsmė neretai slypi po žeme. Sodininkas Gediminas Cijūnaitis sako, kad viena didžiausių problemų soduose ir daržuose gali tapti grambuolių lervos, pažeidžiančios augalų šaknų sistemą. Šie kenkėjai dažnai lieka nepastebėti, nes didžiąją gyvenimo dalį praleidžia dirvoje.

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų, tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi jie ne visuomet noksta taip greitai, kaip norėtųsi. Kartais ant augalo užauga daug vaisių, tačiau jie ilgai išlieka žali, o jų augimas, regis, sustoja. Prie to gali prisidėti nepakankamas laistymas, maistinių medžiagų trūkumas ar pernelyg tankiai suaugę stiebai, užstojantys saulės šviesą.

Pomidorai jau seniai laikomi vienu sveikiausių vasaros produktų, tačiau, pasirodo, ne visos pomidorų rūšys yra vienodai naudingos sveikatai. Mitybos specialistas atskleidė, kodėl vyšniniai pomidorai gali būti naudingesni už didžiuosius ar kitų veislių pomidorus – viską lemia jų odelė, rašo express.co.uk. Skirtumas slypi odelėje Vasaros salotose dažnai sutinkami pomidorai būna pačių įvairiausių formų ir dydžių – nuo slyvinių bei vyšninių iki stambių veislių pomidorų.

Nėra nieko gardesnio už ką tik nuskintą savo užaugintą pomidorą. Tačiau norint sulaukti gausaus pomidorų derliaus, vien reguliaraus laistymo nepakanka – pomidorams būtina ir tinkamos trąšos. Ilgametę patirtį turintis sodininkas pasidalijo naminių trąšų receptu, kurį, anot jo, tobulino net 30 metų, rašo ruralsprout.com. Pomidorams reikia ne tik azoto Pomidorai yra vieni reikliausių daržovių, todėl jiems būtina reguliariai papildyti maisto medžiagų atsargas.

Ispaninis arionas (kitaip dar vadinamas luzitaniniu arionu) Lietuvoje pirmą kartą pastebėtas 2008 m. Nors rūšis kilo iš Pirėnų pusiasalio, mūsų šalį ji pasiekė dėl žmonių veiklos – šliužai ar jų kiaušiniai atkeliavo su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiandien ispaninis arionas laikomas viena labiausiai paplitusių invazinių rūšių mūsų šalyje, tačiau juos išnaikinti – tikras iššūkis.

Ne viskas, kas internete pristatoma kaip natūrali ir veiksminga priemonė augalams, iš tiesų jiems naudinga. Biologas Nerijus Vanagas įspėja, kad viena dažniausių sodininkų klaidų gali ne tik sustabdyti augalų augimą, bet ir juos pražudyti. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ ekspertas, biologas N. Vanagas išskyrė, kokios klaidos gali pražudyti augalus, ir patarė, kaip juos prižiūrėti, kad galėtume jais džiaugtis be didelių rūpesčių.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi vieniša pensininkė Zita. Ji daugiau nei keturis dešimtmečius ramiai augino daržoves, kol vieną dieną tapo kaimynų prieše. Moteris įtaria, kad buvęs gerbėjas Kazimieras ir jo pavydi žmona griebėsi ne tik parašų klastojimo, bet ir mistinių burtų, kad tik priverstų ją nugriauti šiltnamį. Tuo tarpu kiti namo gyventojai rėžia tiesiai – Zita tiesiog tyčiojasi iš likusių kaimynų.

Daugelis sodininkų mano, kad hortenzijoms nužydėjus belieka laukti kito sezono. Tačiau specialistai sako, kad tam tikroms hortenzijų rūšims galima padėti pražysti dar kartą. Tam nereikia nei brangių trąšų, nei sudėtingų priežiūros priemonių – pakanka vieno paprasto darbo tinkamu metu. Liepa tam yra ypač palankus mėnuo, tačiau svarbu žinoti, ką ir kaip daryti. Netinkamas genėjimas gali ne tik neatnešti naudos, bet ir atimti kitų metų žiedus, rašoma mirror.co.uk.

Pastaraisiais metais vis daugiau gyventojų skundžiasi invazinių šliužų antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose netrūksta nuotraukų, kuriose matyti nugraužti daržai, gėlynai ir vaiskrūmiai, o žmonės dalijasi įvairiais būdais, kaip bando kovoti su šiais kenkėjais. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad geriausių rezultatų galima pasiekti taikant kelis kovos būdus ir nuosekliai mažinant šliužų populiaciją.

Ne vienas daržininkas yra susidūręs su situacija, kai pomidorai ima trūkinėti dar augimo metu. Taip gali nutikti tiek žaliems, tiek jau prinokusiems vaisiams. Nors įtrūkę pomidorai dažniausiai vis dar yra tinkami valgyti, žinant, kodėl jie trūkinėja ir kaip to išvengti, galima užauginti sveikesnį ir kokybiškesnį derlių, rašo thespruce.com. Nepamirškite, kad svarbiausias veiksnys – tolygus laistymas. Įsiminkite tai ir užsiauginsite gražų, sveiką derlių.

Vasaros pradžioje daugelis sodininkų ima pastebėti besiraitančius augalų lapus, sulėtėjusį augimą ar net ant stiebų ir kamienų besibūriuojančius vabaliukus. Pasak ilgametę patirtį turinčio sodininko Gedimino Cijūnaičio, būtent tai gali būti vieni pirmųjų ženklų, kad augalus užpuolė amarai.  Jis pasidalino keliais svarbiais patarimais, kaip šių nepageidaujamų gyvių atsikratyti bei kaip iš anksto užkirsti kelią amarų atsiradimui.

Apie spygliuočių parudavimo po žiemos priežastis ir dažniausiai pasitaikančias priežiūros klaidas pasakoja UAB „Gruta“ projektavimo skyriaus vadovė Ingrida Vainauskienė. Ji paaiškina, kaip atskirti gyvas ir nudžiuvusias šakas bei kada nereikėtų skubėti genėti augalų. Taip pat specialistė dalijasi patarimais apie tręšimą, atsigavimą ir prevencines priemones. Pasak jos, tinkama priežiūra padeda spygliuočiams sėkmingai atsistatyti po žiemos pažeidimų.

Piktžolės yra nuolatinis galvos skausmas tiek sodininkams, tiek namų savininkams. Jos greitai įsitvirtina tarp trinkelių, terasų plyšių ar šaligatvių, o jų šalinimas dažnai pareikalauja nemažai laiko ir pastangų. Nors prekyboje netrūksta įvairių cheminių priemonių, daugelis žmonių ieško paprastų, nebrangių ir veiksmingų alternatyvų. Viena sodininkė pasidalijo metodu, kuris, anot jos, leidžia piktžolių atsikratyti vos per kelias valandas, rašoma mirror.co.uk.

70-metė Violeta Polkienė ir jos vyras Augustas šiandien gyvena Agluonėnų kaime, Klaipėdos rajone, kur jau daugiau nei 16 metų kuria savo sodybą. Nors gyvenimas sodyboje iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus ir idiliškas, tačiau kasdienybėje netrūksta nei darbo, nei iššūkių.

Augalai ne tik puošia sodą ar kiemo erdves, bet ir kuria jaukesnę, gyvesnę aplinką visais metų laikais. Tačiau didžiausią įspūdį jie palieka tada, kai pradeda žydėti. Deja, ne visi lauko augalai žydi lengvai, o kai kuriems net ir palankiomis sąlygomis gali prireikti daugiau laiko, kol jie pradeda formuoti žiedus. Būtent todėl augalų priežiūra tampa svarbiausiu veiksniu, lemiančiu jų žydėjimo trukmę ir intensyvumą, rašoma patchplants.com.