daržas

Be sveikų lapų tikėtis gero braškių derliaus neverta. Tad jeigu dar vakar žaliavę lapai staiga ėmė džiūti – ir pradėjo nuo galiukų, būtina skubiai aiškintis, kodėl taip atsitiko, ir imtis reikiamų priemonių uogynui gelbėti. Braškės nėra lepus augalas. Tačiau gausiai dera tik tinkamai prižiūrimos. Jei augalų lapų galiukai netikėtai pradėjo džiūti, vadinasi, kažkas ne taip padaryta. Bėda tik, kad potencialių priežasčių esama aibė, o reikia – ir greitai! – nustatyti tą tikrąją.

Dar tik gegužė, o česnakai lysvėse jau geltonuoja? Pakalbėkime apie tai, kodėl taip nutinka ir kaip jiems padėti. Česnakų niekaip nepavadintume ypač kaprizinga kultūra. Tačiau juos auginant taip pat gali kilti bėdų, apie kurias pirmiausia signalizuoja pasikeitusi laiškų spalva bei išvaizda. Ir šias problemas būtina išspręsti kuo greičiau, kad neprarastume derliaus. Ypač, jeigu tokios nepageidautinos permainos česnakus lysvėse ištinka pavasarį, kai apie derliaus ėmimą dar nėra net kalbos.

Žiurkės namuose ar sodyboje – problema, su kuria susiduria ne vienas gyventojas. Dažnu atveju patys žmonės net nesusimąstydami sudaro palankias sąlygas graužikams apsigyventi šalia jų – palieka maisto, nesandarias angas ar neprižiūrėtą aplinką. Vis dėlto bandymai graužikus naikinti savarankiškai kartais baigiasi dar didesnėmis problemomis – nuo nepakeliamo kvapo namuose iki pavojų augintiniams ar patiems gyventojams.

Pomidorų augintojams gerai pažįstama situacija – daigai ant palangės ar šiltnamyje ištįsta, tampa pernelyg aukšti ir silpni. Tačiau ar žinojote, kad įmanoma juos išgelbėti? Socialiniame tinkle „Facebook“ sodo patarimų paskyra „Sodoexpertai“ pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame vienas sodininkas parodo paprastą būdą, kaip peraugusius pomidorų daigus paversti stipriais ir gausų derlių duodančiais augalais.

Pelenai – paprastos ir geros trąšos, kurių turi praktiškai kiekvienas daržininkas. Tačiau ne visos kultūros jas mėgsta – kai kurie augalai nuo pelenų tik nukentės. Aiškinamės, kokie augalai bijo pelenų, kada jų naudoti negalima ir kaip teisingai šias trąšas pritaikyti darže. Kokie augalai ir kokios daržovės nemėgsta pelenų Pelenai yra vienos prieinamiausių trąšų darže.

Išnagrinėkime 8 pagrindines priežastis, kodėl braškės nustojo džiuginti derliumi, ir būdus, kaip išspręsti kiekvieną iš jų. Tinkamai prižiūrimos braškės gali gausiai derėti ne vienerius metus. 1. Apdulkinimo trūkumas arba jo nebuvimas Jei žydėjimo metu vyrauja šalti, lietingi orai, vabzdžiai apdulkintojai (bitės, kamanės) tiesiog neatskrenda. Žiedadulkės tampa sunkios, lipnios, neišbyra iš dulkių maišelių, todėl apdulkinimas neįvyksta.

Violetiniai lubinai pakelėse ar ryškios rykštenės pievose daugeliui atrodo graži vasaros dalis. Tačiau specialistai įspėja – dalis dekoratyviai atrodančių augalų sparčiai plinta ir kelia grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei. Invaziniai augalai – tai nevietinės rūšys, kurios greitai plinta ir išstumia vietinius augalus iš jų buveinių. Lietuvoje invazinių rūšių sąraše šiuo metu yra 18 augalų rūšių. „Invaziniai augalai keičia ne tik kraštovaizdį.

Pomidorai jau daugelį metų išlieka vienais populiariausių augalų daržuose ir šiltnamiuose. Juos mėgsta tiek patyrę sodininkai, tiek pradedantieji, nes tinkamai prižiūrimi jie gali duoti itin gausų derlių. Vis dėlto ekspertai perspėja – būtent gegužę padaromos klaidos dažnai lemia silpnesnį augimą ar mažesnį vaisių kiekį vasarą. Garsus britų sodininkystės specialistas Monty Donas teigia, kad dabar svarbiausia nepraleisti vienos paprastos rytinės užduoties.

TV3 laida „Kasdienybės čempionai“ – ne tik smagus vakaro praleidimo būdas, bet ir naudinga laida, kurioje galima sužinoti neįprastų, bet veikiančių buities patarimų.

Pasodinę agurkų į šiltnamį gegužės pirmoje ar antroje dekadoje, traškiu derliumi galime mėgautis jau birželį. Bet tik tuo atveju, jeigu ši „operacija“ pavyksta sėkmingai.  O sėkmė priklauso ne tik nuo tinkamai parinkto laiko ir palankių orų, bet ir nuo agrotechnikos subtilybių.  Užauginti gausų ir sultingą agurkų derlių nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Sultingos, saldžios ir ryškiai raudonos braškės – daugelio sodininkų vasaros pasididžiavimas. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrimi augalai ne visada užaugina tokį derlių, kokio tikimasi. Gegužę braškėms ypač svarbios tinkamos augimo sąlygos, nes būtent tuo metu pradeda formuotis būsimi vaisiai. Specialistai perspėja, kad viena didžiausių problemų šiuo laikotarpiu tampa perteklinė drėgmė, galinti paskatinti puvimą, ligas ir šliužų antplūdį.

Pavasaris hortenzijoms yra itin svarbus metas – būtent dabar formuojasi būsimi vasaros žiedai. Nors šie augalai dažnai laikomi nereikliais, sodininkai perspėja, kad be tinkamos priežiūros hortenzijos gali pradėti vysti, rudoti arba žydėti daug silpniau. Ypač svarbu pasirūpinti dirvožemiu po lietingo pavasario, kai žemė netenka dalies maistinių medžiagų.

Ne paslaptis, kad tūkstančiai lietuvių su nekantrumu laukė meto, kuomet galės sugrįžti į savo sodus ir daržus bei griebtis pavasario darbų. Tuo tarpu parduotuvių lentynos ir prekystaliai turguose jau kurį laiką vilioja pirkėjų akis spalvotais gėlių žiedais, augalų sėklomis ir sodinukais.

Svarbiausia svogūnų sodinimo taisyklė: neskubėti, bet ir nepavėluoti. Pasodinsi per anksti, į šaltą dirvą – jie pradės leisti žiedynus (strėlės). Pasodinsi per vėlai, per karščius – šaknų sistema nespės tinkamai išsivystyti, ir svogūnai užaugs maži. Dirvos temperatūra 5–7 cm gyvyje turėtų būti plius 5–10 laipsnių. Tokiomis sąlygomis svogūnų šaknys auga aktyviai, o žiedynkočių susidarymo rizika yra minimali.

Kada geriausias laikas sėti agurkus, kad derlius būtų gausus ir vaisiai tvirti? Pateikiame jums atsakymą. Vis tik atminkite, kad auginant agurkus svarbus ne tik sėjos laikas, bet ir laistymo bei augalų priežiūros būdas. Sodininkai pabrėžia, kad svarbiausia yra dirvos temperatūra, reguliarus laistymas ir savalaikis derliaus rinkimas, rašo fakt.pl. Agurkai yra vienos dažniausiai auginamų daržovių soduose.

Gegužė sodininkams – vienas svarbiausių mėnesių visame sezone. Šiuo metu sodai pradeda sparčiai augti, žydėti ir ruoštis vasaros karščiams, todėl tinkama priežiūra gali lemti, kaip jūsų kiemas atrodys artimiausiais mėnesiais. Nors daugelis jau pasodino augalus ar sutvarkė gėlynus, darbų sąrašas dar tikrai nesibaigė. Specialistai įspėja, kad dabar padarytos klaidos gali kainuoti nusilpusią veją ir prastesnį augalų augimą vasarą.

Hortenzijos yra vieni mėgstamiausių dekoratyvinių augalų soduose dėl savo ryškių, gausių žiedų ir įspūdingos išvaizdos. Tačiau daugelis sodininkų net nenutuokia, kad šie augalai gali keisti spalvą priklausomai nuo dirvožemio sudėties. Tinkamai pakoregavus dirvos savybes, hortenzijos gali žydėti mėlynais, rožiniais ar net violetiniais atspalviais. Sodininkystės entuziastai vis dažniau dalijasi paprastais būdais, kaip tai pasiekti be sudėtingų priemonių.

Gegužė – ne tik gražiausias, bet ir darbingiausias pavasario mėnuo. Nors šių metų balandžio pabaiga kai kuriuose Lietuvos rajonuose atpustė net sniego, pavasario šiluma jau ant slenksčio. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Sode Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus lapus, užsilikusius po krūmais, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų.

Nepriklausomai nuo klimato zonos, yra daržovių, kurias galima sodinti balandžio pabaigoje–gegužę – pavyzdžiui, žirnius, salotas, morkas, ridikėlius. Šios daržovės bus paruoštos būtent jūsų mėgstamiems vasaros patiekalams. Pasakojame, ką sodinti balandį sodyboje: 12 kultūrų su patarimais dėl sodinimo terminų.

Daugelis daržininkų, ruošdami braškių lysves naujam sezonui, daro lemtingą klaidą, dėl kurios vėliau kenčia nuo kenkėjų antplūdžio. Sraigės, amarai ir kiti piktadariai dažnai sunaikina 50% ar net daugiau užaugusių uogų. Norint to išvengti, pavasarinę profilaktiką būtina atlikti vos tik nusistovėjus šiltiems orams ir žemei šiek tiek pradžiūvus.

Atslinkus šiltesniems orams, daugelis sodininkų jau planuoja pomidorų sezoną ir ruošiasi juos sodinti į lauką. Tačiau vien tinkamo laiko pasirinkimas dar negarantuoja gausaus derliaus – svarbi ir priežiūra. Ekspertai įspėja, kad dažna klaida yra per anksti į lauką perkelti pomidorų daigus, taip juos paveikiant šalnoms. Tuo pačiu vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų, kaip sustiprinti augalus be cheminių trąšų.

Balandis ir gegužė Lietuvoje – vieni svarbiausių mėnesių turintiems sodą ar daržą. Nors šiemet orai dar gana vėsūs, darbų sode tikrai netrūksta. Būtent dabar atliekami darbai sode dažnai lemia, ar vasarą džiaugsimės gausiu derliumi, ar teks nusivilti. Patyręs sodininkas Rimantas sako, kad didžiausia klaida – manyti, kad dar per anksti kažką daryti. Pasak jo, net ir vėsesniais balandžio ar gegužės orais yra nemažai svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti nedelsiant.

Kurkliai – vieni nemaloniausių daržo gyventojų, galintys greitai sunaikinti augalų šaknis ir visą derlių. Nors daugelis ieško stebuklingų sprendimų, praktika rodo, kad efektyviausi metodai dažnai būna paprasti ir lengvai pritaikomi.

Kurmiai dažnai laikomi vienais labiausiai erzinančių sodo „gyventojų“. Nors jie retai minta augalais, jų išrausti tuneliai gali padaryti daug žalos vejai, gėlynams ir daržovėms. Požeminiai takai ne tik suardo augalų šaknis, bet ir sudaro palankias sąlygas kitiems kenkėjams, tokiems kaip pelės. Dėl to net ir nedidelė kurmių veikla gali greitai virsti rimta problema. Laimei, yra keli paprasti ir veiksmingi būdai, padedantys sumažinti jų aktyvumą ir apsaugoti sodą, rašoma marthastewart.com.

Balandis daugeliui sodininkų yra vienas svarbiausių mėnesių, kai sodas po žiemos pradeda atgyti. Šiltesnės dienos ir ilgėjantis šviesos metas sudaro idealias sąlygas augalams augti, tačiau kartu atsiranda ir naujų iššūkių. Jauni daigai šiuo laikotarpiu yra itin pažeidžiami – juos gali užpulti grybelinės ligos ar įvairūs kenkėjai. Nors dažnai pasirenkamos cheminės priemonės, specialistai primena, kad veiksmingų sprendimų galima rasti ir virtuvėje.

Kavos tirščiai jau kurį laiką laikomi kone universalia priemone darže – vieni juos pila į lysves tikėdamiesi pagerinti dirvą, kiti naudoja kaip natūralią trąšą ar net kovai su kenkėjais. Tačiau kai kurie sodininkai kelia klausimą: ar ši priemonė tikrai tokia veiksminga, kaip teigiama internete? Socialiniame tinkle „Facebook“ paskyros „Sigitos ūkis“ savininkė pasidalijo įrašu, kuriame suabejojo kavos tirščių nauda ir pasidalijo savo asmenine patirtimi.

Pavasarį soduose ir daržuose vėl padaugėja dirbančių žmonių, tačiau kartu su aktyvumu kasmet auga ir traumų skaičius. Ortopedas-traumatologas įspėja, kad po žiemos staiga padidintas fizinis krūvis dažnai baigiasi ne tik nugaros, sąnarių ar sausgyslių skausmais, bet ir rimtesnėmis traumomis. Vos tik atšyla orai, sodai ir daržai vėl prisipildo žmonių, skubančių ravėti, kasti, genėti ar sodinti. Tačiau kartu su pavasario darbymečiu auga ir traumų bei skausmų skaičius.

Atėjus pavasariui, daugelis žmonių daugiau laiko praleidžia savo kiemuose ir soduose, tačiau kartu su šiltesniu oru atsiranda ir nepageidaujamų svečių. Būtent šiuo metų laiku žiurkės ir pelės tampa ypač aktyvios, nes ieško maisto ir tinkamų vietų lizdams. Specialistai įspėja, kad jei laiku nepastebėsite pirmųjų ženklų, graužikai gali greitai įsikurti jūsų kieme ar net namuose. Tokia problema ne tik kelia diskomfortą, bet ir gali tapti pavojinga sveikatai, nes graužikai platina įvairias ligas.

Pavasaris – pats metas galvoti apie braškių sodinimą, tačiau, kaip sako sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė, didžiausia klaida – skubėti tai daryti pagal kalendorių, o ne pagal gamtą. Ji įspėja: netinkamas braškių sodinimo laikas, perdėtas tręšimas ar tiesiog nepakankamas laistymas gali kainuoti visą būsimą derlių.

Balandis sodininkus dažnai klaidina staigiais orų pokyčiais, tačiau jie neišgąsdins tų, kurie žino šį daržovių sąrašą. Auginant daržoves balandis yra idealus metas sėti ištvermingas, lengvai prisitaikančias kultūras, gebančias atlaikyti ankstyvo pavasario atšiaurumą. Todėl verta apsvarstyti penkias iš jų, kurios temperatūros šuolius, drėgmės svyravimus ir nenuspėjamus orus pakelia geriau nei kitos. Pasirinkti, ką sodinti balandį, gali būti nelengva dėl didelio asortimento.

Vos pasodinote daržoves, o jos ima vysti ir nykti? Gali būti, kad jūsų darže jau darbuojasi vieni klastingiausių kenkėjų – kurkliai, kurie tyliai naikina augalus iš po žemių. Nors šie vabzdžiai retai pasirodo paviršiuje, jų daroma žala gali būti itin didelė ir pastebima per labai trumpą laiką. Sodininkai neretai griebiasi įvairiausių priemonių, tačiau ne visos jos būna veiksmingos kovoje su kurkliais.

Svogūnas – tai šalto sezono kultūra, kurią galima sodinti net prieš žiemą. Svogūnai – dvimečiai augalai: pirmaisiais augimo metais jie formuoja lapus, o antraisiais – žiedus ir sėklas. Tačiau paprastai svogūnai auginami kaip vienmečiai, o svogūnėliai surenkami dar prieš žydėjimą ir sėklų susidarymą.

Vien pažvelgus į daigyklas kyla panika dėl ištįsusių it siūlai daigų? Siūlome septynis būdus skubiai sustabdyti šią bėdą. Nekantriausių daržininkų palangės jau tikriausiai žaliuoja nuo pirmųjų daigų. Dar šiek tiek, ir gležni ūgliukai turėtų pavirsti kresnais augalėliais. Tik dažnai nutinka priešingai: vietoj tvirtų daigų iš daigyklų stiebiasi blyškūs, ploni it siūlai, vos „ant kojų“ besilaikantys stiebeliai.

Užrūgštėjęs dirvožemis – problema, su kuria susiduria ne vienas sodininkas, o dėl šios priežasties kenčia augalai. Kokie ženklai leidžia suprasti, kad dirvožemis rūgštėja, ir kaip su tuo kovoti? Specialistai pateikė aiškius atsakymus. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ patarimais, kas išduoda užrūgštėjusį dirvožemį ir kokia priemonė padės ją atstatyti, pasakojo bendrovės „Emolus“ konsultantė Aistė Levanienė ir direktorius Gediminas Levanas.

Pavasarį sodybos šeimininkė Regina susidūrė su nemalonia staigmena – vejoje ir gėlynuose atsirandusiais kurmiarausiais. Tokios išraustos žemės krūvos ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, bet ir apsunkina kasdienę kiemo priežiūrą, pavyzdžiui, žolės pjovimą ar augalų tvarkymą. Dėl to gyventojai neretai ima ieškoti būdų, kaip atsikratyti nepageidaujamų „kaimynų“ ir apsaugoti savo sklypą.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai juos sėja jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Reikia saulės Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami pomidorai, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kai dienos ilgesnės, pomidorai skuba nokinti vaisius.

Pavasaris jau įsibėgėja, o sodininkai skatinami papuošti savo gėlynus aukštais, ryškių spalvų augalais. Vienas sodininkystės ekspertas ragina iki kovo pabaigos pasodinti bent po vieną aukštą gėlę – tai ne tik suteiks sodui gyvybės, bet ir pritrauks naudingus apdulkintojus. Kovas – idealus metas pasiruošti pavasario ir vasaros žydėjimo sezonui, todėl dabar pats laikas veikti. Pasirinkus tinkamą augalą, galima sukurti ne tik spalvingą, bet ir vizualiai dinamišką gėlyną, rašoma mirror.co.uk.

Pavasariui tik prasidėjus ir nutirpus beveik visam sniegui, soduose prasideda pirmieji metų darbai. Tiesa, kai kurių augalų sodinimui dar gerokai per anksti, o kai kurių darbų svarbu nepraleisti, kol orai dar smarkiai neatšilo.

Sukurti žydintį sodą sklype, kuriame dirva nera derlinga, akmeninga ar smėlinga, dažnai atrodo sudėtinga užduotis. Tačiau gamta pasirūpino augalais, kurie ne tik išgyvena atšiauriomis sąlygomis, bet ir paverčia „sunkias“ zonas ryškiais kraštovaizdžio akcentais. Pasirinkus nereiklius daugiamečius augalus, galima sumažinti priežiūrą ir kartu džiaugtis stabiliu dekoratyviniu rezultatu daugelį metų.

Daugelis mūsų, atidarę vyno butelį, kamštį tiesiog išmeta. Tačiau pasirodo, kad šis, atrodytų, nereikšmingas daiktas gali tapti naudingu pagalbininku sode. Specialistai ragina nuo šiol kamščius ne kaupti stalčiuje ar mesti į šiukšliadėžę, o išsaugoti iki žiemos galo. Būtent žiemos pabaiga – tinkamas metas pasiruošti pavasariui ir imtis paprastų, bet veiksmingų sprendimų.

Lietuvą ilgokai kauščius rekordiniams šalčiams daugeliui daržininkų ir sodininkų sužibo viltis, kad jų siaubas – invaziniai šliužai galbūt iššals ir išnyks. Nors jie ir žiemą kelia problemų. Štai gamtininkas net viduržiemį su durpėmis namo parsivežė šių rudų šliužų. Gamtos žinovas beveik neabejoja, kad ir kaip reikiant spustelėjęs šaltukas neiššaldys šių  daržo ir sodo kenkėjų. Viliasi, kad bent kiek jų sumažins. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kartais daržininkams ar gėlininkams tereikia keleto ar keliolikos augalų, todėl sėdami jie nesunaudoja visų pakuotėje esančių sėklų ir jas pasilieka kitiems metams. Pasitaiko, kad ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas jau baigiasi, įrašas apie tai nusitrynęs ar pan. Pirkti naują? Ne visada. Sėklų daigumą įmanoma patikrinti keliais būdais. Kaip patikrinti sėklų daigumą? Į paruoštą gruntą pasėkite bent 20 sėklų ir palaukite, kol sudygs. Jei sudygo 80–85 proc.

Teisingai parinktas saldžiųjų paprikų sėjos laikas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių stiprių sodinukų auginimą. Jei paprikas pasėsite per anksti arba per vėlai, tai gali sulėtinti augimą ir neigiamai paveikti vaisių kokybę bei kiekį.  Sėjos terminai priklauso nuo veislės ar hibrido, taip pat nuo regiono klimato sąlygų, tačiau egzistuoja bendros rekomendacijos, tinkančios daugumai daržininkų.

„Matau, užkietėję sodininkystės ir daržininkystės gerbėjai jau ruošiasi sezonui – ruošiuosi ir aš. Pagalvojau, pasidalinsiu savo patarimu, kuo tręšiu augalus natūraliai ir kodėl kartais užtenka tiesiog neišmesti svogūnų lukštų“, – dalijasi sodininkė Birutė. Na pripažinkim, beveik visi gamindami naudojam svogūnus, jie tapę tokiu nepakeičiamu ingredientu lietuviškoj virtuvėj. Bet nežinau daug žmonių, kurie lukštus panaudotų sode.

Sausis daugeliui asocijuojasi su poilsiu nuo sodo darbų, tačiau patyrę sodininkai teigia – tai klaidingas įsitikinimas. Net ir šalčiausiu metų laiku galima padėti tvirtus pamatus būsimam derliui. Viena paprasta virtuvės atlieka gali tapti netikėtu atradimu kiekvienam, norinčiam auginti savo daržoves. Kalbama apie čili ir saldžiųjų paprikų sėklas, kurios dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.

Daugeliui daržininkų pažįstama situacija: į sandėlį padedamos sveikos, tvirtos galvutės, o po kurio laiko randami patamsėję, nemalonų kvapą skleidžiantys svogūnai. Dažniausiai svogūnai pradeda dygti arba gesti nesilaikant tinkamų laikymo sąlygų – temperatūros ir drėgmės režimo. Svogūnai gali tapti minkšti ir sudžiūvę dėl įvairių rūšių puvinių: Bakterinis puvinys. Užsikrėtus šia liga, svogūno lukštai pradžioje tampa blyškiai gelsvi arba šviesiai rudi.

Augalas, kuris gali papuošti kiemą, subrandinti gausų derlių ir kartu būti naudingas sveikatai – taip kalbama apie nepelnytai pamirštą, o kai kurių dar neatrastą augalą šilkmedį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sakė, kad šį augalą verta auginti sode – jis ne tik papuoš kiemą, džiugins gardžiomis uogomis, bet ir turi daugiau sveikatai naudingų savybių.

Žieminis česnakas užtikrina būsimą derlių dar prieš šalčius, todėl tinkamas tręšimas gruodžio mėnesį yra labai svarbus. Ekspertai įvardino veiksmingas organines trąšas česnakui. Pataria česnakus tręšti pelenais Nuo to, kokias trąšas naudosite prieš žiemą, priklauso, kaip augalas peržiemos, kiek stiprios bus šaknys ir ar česnakas gaus galingą startą pavasarį. Česnaką reikia tręšti medžio pelenais.

Šis paprastas patarimas gali būti naudingesnis, nei iš pradžių atrodo. Laukinės gamtos ekspertai ragina sodininkus žiemą palikti teniso kamuoliukus savo soduose. Nors tai gali skambėti keistai, šis patarimas turi labai aiškų tikslą ir yra susijęs su dviem dažnai į sodybas užklystančiais gyvūnais. Kaip ir daugelis kitų gyvūnų, paukščiai ir ežiai sunkiai ištveria šaltąjį sezoną, todėl žiemą jiems dažnai reikia papildomos pagalbos.