daržas

Atslinkus šiltesniems orams, daugelis sodininkų jau planuoja pomidorų sezoną ir ruošiasi juos sodinti į lauką. Tačiau vien tinkamo laiko pasirinkimas dar negarantuoja gausaus derliaus – svarbi ir priežiūra. Ekspertai įspėja, kad dažna klaida yra per anksti į lauką perkelti pomidorų daigus, taip juos paveikiant šalnoms. Tuo pačiu vis daugiau žmonių ieško natūralių būdų, kaip sustiprinti augalus be cheminių trąšų.

Balandis ir gegužė Lietuvoje – vieni svarbiausių mėnesių turintiems sodą ar daržą. Nors šiemet orai dar gana vėsūs, darbų sode tikrai netrūksta. Būtent dabar atliekami darbai sode dažnai lemia, ar vasarą džiaugsimės gausiu derliumi, ar teks nusivilti. Patyręs sodininkas Rimantas sako, kad didžiausia klaida – manyti, kad dar per anksti kažką daryti. Pasak jo, net ir vėsesniais balandžio ar gegužės orais yra nemažai svarbių darbų, kuriuos reikia atlikti nedelsiant.

Kurkliai – vieni nemaloniausių daržo gyventojų, galintys greitai sunaikinti augalų šaknis ir visą derlių. Nors daugelis ieško stebuklingų sprendimų, praktika rodo, kad efektyviausi metodai dažnai būna paprasti ir lengvai pritaikomi.

Kurmiai dažnai laikomi vienais labiausiai erzinančių sodo „gyventojų“. Nors jie retai minta augalais, jų išrausti tuneliai gali padaryti daug žalos vejai, gėlynams ir daržovėms. Požeminiai takai ne tik suardo augalų šaknis, bet ir sudaro palankias sąlygas kitiems kenkėjams, tokiems kaip pelės. Dėl to net ir nedidelė kurmių veikla gali greitai virsti rimta problema. Laimei, yra keli paprasti ir veiksmingi būdai, padedantys sumažinti jų aktyvumą ir apsaugoti sodą, rašoma marthastewart.com.

Balandis daugeliui sodininkų yra vienas svarbiausių mėnesių, kai sodas po žiemos pradeda atgyti. Šiltesnės dienos ir ilgėjantis šviesos metas sudaro idealias sąlygas augalams augti, tačiau kartu atsiranda ir naujų iššūkių. Jauni daigai šiuo laikotarpiu yra itin pažeidžiami – juos gali užpulti grybelinės ligos ar įvairūs kenkėjai. Nors dažnai pasirenkamos cheminės priemonės, specialistai primena, kad veiksmingų sprendimų galima rasti ir virtuvėje.

Kavos tirščiai jau kurį laiką laikomi kone universalia priemone darže – vieni juos pila į lysves tikėdamiesi pagerinti dirvą, kiti naudoja kaip natūralią trąšą ar net kovai su kenkėjais. Tačiau kai kurie sodininkai kelia klausimą: ar ši priemonė tikrai tokia veiksminga, kaip teigiama internete? Socialiniame tinkle „Facebook“ paskyros „Sigitos ūkis“ savininkė pasidalijo įrašu, kuriame suabejojo kavos tirščių nauda ir pasidalijo savo asmenine patirtimi.

Pavasarį soduose ir daržuose vėl padaugėja dirbančių žmonių, tačiau kartu su aktyvumu kasmet auga ir traumų skaičius. Ortopedas-traumatologas įspėja, kad po žiemos staiga padidintas fizinis krūvis dažnai baigiasi ne tik nugaros, sąnarių ar sausgyslių skausmais, bet ir rimtesnėmis traumomis. Vos tik atšyla orai, sodai ir daržai vėl prisipildo žmonių, skubančių ravėti, kasti, genėti ar sodinti. Tačiau kartu su pavasario darbymečiu auga ir traumų bei skausmų skaičius.

Atėjus pavasariui, daugelis žmonių daugiau laiko praleidžia savo kiemuose ir soduose, tačiau kartu su šiltesniu oru atsiranda ir nepageidaujamų svečių. Būtent šiuo metų laiku žiurkės ir pelės tampa ypač aktyvios, nes ieško maisto ir tinkamų vietų lizdams. Specialistai įspėja, kad jei laiku nepastebėsite pirmųjų ženklų, graužikai gali greitai įsikurti jūsų kieme ar net namuose. Tokia problema ne tik kelia diskomfortą, bet ir gali tapti pavojinga sveikatai, nes graužikai platina įvairias ligas.

Pavasaris – pats metas galvoti apie braškių sodinimą, tačiau, kaip sako sodininkystės ekspertė Sandra Stanislavičė, didžiausia klaida – skubėti tai daryti pagal kalendorių, o ne pagal gamtą. Ji įspėja: netinkamas braškių sodinimo laikas, perdėtas tręšimas ar tiesiog nepakankamas laistymas gali kainuoti visą būsimą derlių.

Balandis sodininkus dažnai klaidina staigiais orų pokyčiais, tačiau jie neišgąsdins tų, kurie žino šį daržovių sąrašą. Auginant daržoves balandis yra idealus metas sėti ištvermingas, lengvai prisitaikančias kultūras, gebančias atlaikyti ankstyvo pavasario atšiaurumą. Todėl verta apsvarstyti penkias iš jų, kurios temperatūros šuolius, drėgmės svyravimus ir nenuspėjamus orus pakelia geriau nei kitos. Pasirinkti, ką sodinti balandį, gali būti nelengva dėl didelio asortimento.

Vos pasodinote daržoves, o jos ima vysti ir nykti? Gali būti, kad jūsų darže jau darbuojasi vieni klastingiausių kenkėjų – kurkliai, kurie tyliai naikina augalus iš po žemių. Nors šie vabzdžiai retai pasirodo paviršiuje, jų daroma žala gali būti itin didelė ir pastebima per labai trumpą laiką. Sodininkai neretai griebiasi įvairiausių priemonių, tačiau ne visos jos būna veiksmingos kovoje su kurkliais.

Svogūnas – tai šalto sezono kultūra, kurią galima sodinti net prieš žiemą. Svogūnai – dvimečiai augalai: pirmaisiais augimo metais jie formuoja lapus, o antraisiais – žiedus ir sėklas. Tačiau paprastai svogūnai auginami kaip vienmečiai, o svogūnėliai surenkami dar prieš žydėjimą ir sėklų susidarymą.

Vien pažvelgus į daigyklas kyla panika dėl ištįsusių it siūlai daigų? Siūlome septynis būdus skubiai sustabdyti šią bėdą. Nekantriausių daržininkų palangės jau tikriausiai žaliuoja nuo pirmųjų daigų. Dar šiek tiek, ir gležni ūgliukai turėtų pavirsti kresnais augalėliais. Tik dažnai nutinka priešingai: vietoj tvirtų daigų iš daigyklų stiebiasi blyškūs, ploni it siūlai, vos „ant kojų“ besilaikantys stiebeliai.

Užrūgštėjęs dirvožemis – problema, su kuria susiduria ne vienas sodininkas, o dėl šios priežasties kenčia augalai. Kokie ženklai leidžia suprasti, kad dirvožemis rūgštėja, ir kaip su tuo kovoti? Specialistai pateikė aiškius atsakymus. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ patarimais, kas išduoda užrūgštėjusį dirvožemį ir kokia priemonė padės ją atstatyti, pasakojo bendrovės „Emolus“ konsultantė Aistė Levanienė ir direktorius Gediminas Levanas.

Pavasarį sodybos šeimininkė Regina susidūrė su nemalonia staigmena – vejoje ir gėlynuose atsirandusiais kurmiarausiais. Tokios išraustos žemės krūvos ne tik gadina estetinį aplinkos vaizdą, bet ir apsunkina kasdienę kiemo priežiūrą, pavyzdžiui, žolės pjovimą ar augalų tvarkymą. Dėl to gyventojai neretai ima ieškoti būdų, kaip atsikratyti nepageidaujamų „kaimynų“ ir apsaugoti savo sklypą.

Kiekvienas daržininkas nori kuo anksčiau paragauti pirmųjų pomidorų. Sakoma, kad rūpestingi šeimininkai juos sėja jau vasario pradžioje, o nerūpestingi – tik kovo viduryje. Tačiau štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Reikia saulės Pomidorai turi vieną ypatybę: kuo vėliau pasėjami pomidorai, tuo trumpesnis jų vegetacijos periodas. Šie augalai jaučia dienos trukmę: kai dienos ilgesnės, pomidorai skuba nokinti vaisius.

Pavasaris jau įsibėgėja, o sodininkai skatinami papuošti savo gėlynus aukštais, ryškių spalvų augalais. Vienas sodininkystės ekspertas ragina iki kovo pabaigos pasodinti bent po vieną aukštą gėlę – tai ne tik suteiks sodui gyvybės, bet ir pritrauks naudingus apdulkintojus. Kovas – idealus metas pasiruošti pavasario ir vasaros žydėjimo sezonui, todėl dabar pats laikas veikti. Pasirinkus tinkamą augalą, galima sukurti ne tik spalvingą, bet ir vizualiai dinamišką gėlyną, rašoma mirror.co.uk.

Pavasariui tik prasidėjus ir nutirpus beveik visam sniegui, soduose prasideda pirmieji metų darbai. Tiesa, kai kurių augalų sodinimui dar gerokai per anksti, o kai kurių darbų svarbu nepraleisti, kol orai dar smarkiai neatšilo.

Sukurti žydintį sodą sklype, kuriame dirva nera derlinga, akmeninga ar smėlinga, dažnai atrodo sudėtinga užduotis. Tačiau gamta pasirūpino augalais, kurie ne tik išgyvena atšiauriomis sąlygomis, bet ir paverčia „sunkias“ zonas ryškiais kraštovaizdžio akcentais. Pasirinkus nereiklius daugiamečius augalus, galima sumažinti priežiūrą ir kartu džiaugtis stabiliu dekoratyviniu rezultatu daugelį metų.

Daugelis mūsų, atidarę vyno butelį, kamštį tiesiog išmeta. Tačiau pasirodo, kad šis, atrodytų, nereikšmingas daiktas gali tapti naudingu pagalbininku sode. Specialistai ragina nuo šiol kamščius ne kaupti stalčiuje ar mesti į šiukšliadėžę, o išsaugoti iki žiemos galo. Būtent žiemos pabaiga – tinkamas metas pasiruošti pavasariui ir imtis paprastų, bet veiksmingų sprendimų.

Lietuvą ilgokai kauščius rekordiniams šalčiams daugeliui daržininkų ir sodininkų sužibo viltis, kad jų siaubas – invaziniai šliužai galbūt iššals ir išnyks. Nors jie ir žiemą kelia problemų. Štai gamtininkas net viduržiemį su durpėmis namo parsivežė šių rudų šliužų. Gamtos žinovas beveik neabejoja, kad ir kaip reikiant spustelėjęs šaltukas neiššaldys šių  daržo ir sodo kenkėjų. Viliasi, kad bent kiek jų sumažins. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kartais daržininkams ar gėlininkams tereikia keleto ar keliolikos augalų, todėl sėdami jie nesunaudoja visų pakuotėje esančių sėklų ir jas pasilieka kitiems metams. Pasitaiko, kad ant pakuotės nurodytas galiojimo laikas jau baigiasi, įrašas apie tai nusitrynęs ar pan. Pirkti naują? Ne visada. Sėklų daigumą įmanoma patikrinti keliais būdais. Kaip patikrinti sėklų daigumą? Į paruoštą gruntą pasėkite bent 20 sėklų ir palaukite, kol sudygs. Jei sudygo 80–85 proc.

Teisingai parinktas saldžiųjų paprikų sėjos laikas yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių stiprių sodinukų auginimą. Jei paprikas pasėsite per anksti arba per vėlai, tai gali sulėtinti augimą ir neigiamai paveikti vaisių kokybę bei kiekį.  Sėjos terminai priklauso nuo veislės ar hibrido, taip pat nuo regiono klimato sąlygų, tačiau egzistuoja bendros rekomendacijos, tinkančios daugumai daržininkų.

„Matau, užkietėję sodininkystės ir daržininkystės gerbėjai jau ruošiasi sezonui – ruošiuosi ir aš. Pagalvojau, pasidalinsiu savo patarimu, kuo tręšiu augalus natūraliai ir kodėl kartais užtenka tiesiog neišmesti svogūnų lukštų“, – dalijasi sodininkė Birutė. Na pripažinkim, beveik visi gamindami naudojam svogūnus, jie tapę tokiu nepakeičiamu ingredientu lietuviškoj virtuvėj. Bet nežinau daug žmonių, kurie lukštus panaudotų sode.

Sausis daugeliui asocijuojasi su poilsiu nuo sodo darbų, tačiau patyrę sodininkai teigia – tai klaidingas įsitikinimas. Net ir šalčiausiu metų laiku galima padėti tvirtus pamatus būsimam derliui. Viena paprasta virtuvės atlieka gali tapti netikėtu atradimu kiekvienam, norinčiam auginti savo daržoves. Kalbama apie čili ir saldžiųjų paprikų sėklas, kurios dažniausiai keliauja tiesiai į šiukšliadėžę.

Daugeliui daržininkų pažįstama situacija: į sandėlį padedamos sveikos, tvirtos galvutės, o po kurio laiko randami patamsėję, nemalonų kvapą skleidžiantys svogūnai. Dažniausiai svogūnai pradeda dygti arba gesti nesilaikant tinkamų laikymo sąlygų – temperatūros ir drėgmės režimo. Svogūnai gali tapti minkšti ir sudžiūvę dėl įvairių rūšių puvinių: Bakterinis puvinys. Užsikrėtus šia liga, svogūno lukštai pradžioje tampa blyškiai gelsvi arba šviesiai rudi.

Augalas, kuris gali papuošti kiemą, subrandinti gausų derlių ir kartu būti naudingas sveikatai – taip kalbama apie nepelnytai pamirštą, o kai kurių dar neatrastą augalą šilkmedį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ laidos konsultantas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sakė, kad šį augalą verta auginti sode – jis ne tik papuoš kiemą, džiugins gardžiomis uogomis, bet ir turi daugiau sveikatai naudingų savybių.

Žieminis česnakas užtikrina būsimą derlių dar prieš šalčius, todėl tinkamas tręšimas gruodžio mėnesį yra labai svarbus. Ekspertai įvardino veiksmingas organines trąšas česnakui. Pataria česnakus tręšti pelenais Nuo to, kokias trąšas naudosite prieš žiemą, priklauso, kaip augalas peržiemos, kiek stiprios bus šaknys ir ar česnakas gaus galingą startą pavasarį. Česnaką reikia tręšti medžio pelenais.

Šis paprastas patarimas gali būti naudingesnis, nei iš pradžių atrodo. Laukinės gamtos ekspertai ragina sodininkus žiemą palikti teniso kamuoliukus savo soduose. Nors tai gali skambėti keistai, šis patarimas turi labai aiškų tikslą ir yra susijęs su dviem dažnai į sodybas užklystančiais gyvūnais. Kaip ir daugelis kitų gyvūnų, paukščiai ir ežiai sunkiai ištveria šaltąjį sezoną, todėl žiemą jiems dažnai reikia papildomos pagalbos.

Didžiulis česnakas savo darže – tai realu. Žieminis česnakas ypač vertinamas dėl didelio derlingumo, atsparumo šalčiui ir gebėjimo ilgai laikytis. Tačiau norint užauginti tikrai dideles galvutes, svarbu laikytis kelių taisyklių. Ekspertai pataria tinkamai paruošti sklypą, pasirinkti kokybišką sodinamo medžiagą ir vengti klaidų, kurios gali lemti mažas ar sergančias galvutes. Toliau pateikiame patikrintas rekomendacijas, kurios padės užauginti didelį žieminį česnaką.

Kaip ir svogūnai, česnakai ir morkos, raudonieji burokėliai taip pat gali būti sėjami prieš žiemą. Šis metodas yra mažiau paplitęs tarp daržininkų dėl tam tikrų rizikų, tačiau jis siūlo didelius privalumus, leidžiančius gauti ankstyvą ir sultingą derlių jau liepos pradžioje. Patyrę sodininkai papasakojo, ar verta rizikuoti ir sėti burokus žiemai. Žieminių burokėlių sėjos privalumai ir trūkumai Žieminė sėja turi keletą privalumų sodininkui.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Pats laikas pradėti ruošti šiltnamį kitų metų sezonui. Tai daroma trimis etapais: atliekamas sanitarinis valymas, profilaktinė konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis šiltnamio valymas atliekamas prieš pat žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Sanitarinis valymas Jo tikslas – paruošti šiltnamį dezinfekciniam apdorojimui. Pirmiausia sunaikinamos augalų liekanos pačiame šiltnamyje ir 1 m spinduliu aplink jį.

Ruduo – metas, kai daugelis suka galvą, kaip sutvarkyti aplinką taip, kad ji atrodytų gražiai, tačiau nereikalautų daug priežiūros. Ne visi turi laiko ar noro nuolat ravėti, laistyti ir genėti augalus, todėl vis populiaresnis tampa principas – „mažiau darbo, daugiau grožio“. Naujienų portalui tv3.lt sodininkystės entuziastė Inga atskleidžia, kad tinkamai parinkti augalai gali džiuginti akis visus metus ir nereikalauti nuolatinės priežiūros.

Klaipėdos rajone esančioje „Dituvos“ sodų bendrijoje šiemet užderėjo įspūdingi moliūgai – vienas jų toks didelis, kad net pritrūko svarstyklių jam pasverti. Juos užauginęs klaipėdietis Saulius Liekis juokiasi, jog šiemet derlius pranoko visus lūkesčius. Nesitikėjo tokio derliaus „Pavasarį nieko nesitikėdami pasodinome porą sėklų, nes anksčiau kažkaip nelabai pavykdavo užauginti.

Įpusėjus rudeniui, sodininkai vis dažniau suka galvas, kaip tinkamai paruošti savo žaliąsias erdves artėjantiems šaltiems mėnesiams. Artimiausiomis savaitėmis laukia daug darbų – nuo sėklų rinkimo iki augalų apsaugos nuo šalčio. Tačiau vienas svarbiausių klausimų, kasmet iškylantis daugybei sodininkų, lieka tas pats: kada paskutinį kartą pjauti žolę? Į šį klausimą atsakė sodininkystės legenda Monty Donas, pasidalijęs savo spalio mėnesio darbų sąrašu ir keliais ypač vertingais patarimais.

Rožės – tikros sodo karalienės, kurios žavi ne tik savo spalvų įvairove, bet ir kvapu. Tačiau daugelis sodininkų daro klaidą – rudenį rožes palieka likimo valiai, manydami, kad jų priežiūra nebereikalinga. Iš tiesų spalis yra ypač svarbus mėnuo, kai augalai tampa pažeidžiamiausi įvairioms ligoms. Dėl to rožės gali susirgti, susilpnėti ir pavasarį nebepražysti taip, kaip galėtų.

Artėjant rudeniui, daugelis sodininkų ima galvoti, kaip tinkamai paruošti savo augalus šaltesniam metų laikui. Pasak kraštovaizdžio dizainerės ir dailininkės Eurikos Urbonavičiūtės,rudens darbai yra ne mažiau svarbūs nei pavasariniai. Tinkamai pasirūpinę sodu dabar, kitą sezoną galėsime džiaugtis stipriais, gražiai žydinčiais augalais ir tvarkinga aplinka. Kraštovaizdžio dizainerė TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasidalijo patarimais, kurie pravers kiekvienam sodo mylėtojui.

Daugelis sodininkų susiduria su problema: katės, voverės, triušiai ar net elniai graužia ir išrausia pasodintus svogūnėlius. Laimei, yra paprastas, natūralus ir saugus būdas apsaugoti savo pavasario svogūnėlius. Šiuo patarimu dalijasi sodininkystės ekspertai ir jis nereikalauja jokių cheminių priemonių ar specialių įrankių, rašoma express.co.uk.

Po pirmųjų šalnų ūkininkė iš Panevėžio rajono savo darže ieško „aukso“.  Taip moteris vadina valgomosios viksvuolės gumbelius, kasamus būtent rudenį, lyg bulves. Liaudyje šie gumbeliai dar vadinami „žemės migdolais“. Augintoja tikina, kad jie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. „Atrodo, kas čia, žolės auga, nieko gero čia nėra. O iš tikrųjų pakasus čiut ne auksą randi“, – sakė ūkininkė Vilma Žukienė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniame tinkle „Facebook“ atkreipia dėmesį į vieną invazinį augalą – bitinę sprigę, keliantį grėsmę mūsų gamtai. Nors iš pirmo žvilgsnio jis atrodo dekoratyvus ir patrauklus, iš tiesų – tai agresyvi rūšis, galinti išstumti vietinius augalus. Specialistai pabrėžia, kad augalas plinta itin greitai, jo sėklos ilgai išlieka dirvoje, o jas išnaikinti nėra paprasta.

Kai vasara pamažu išsiskleidžia į auksinį rudens ramumą, sodininko rankose vėl atsiranda kastuvai, genėjimo žirklės ir kibirai su šaknų puošmenomis. Ruduo – tai laikas, kai žemė dar šilta, kai dangus dažnai dovanoja lietų, o saulė glosto nebe degindama, bet švelniai palytėdama. Tai metas, kuomet sodinamos šaknys tampa pavasario pažadu, kuomet kiekvienas vaismedžio daigas kaip kūdikis tyliai prigula į dirvą, kad netrukus iš jos kiltų nauja gyvybė.

Pastarnokai karštyje gali sukelti rimtus nudegimus. Esant +25 °C temperatūrai ir tiesioginiams saulės spinduliams, jų lapai išskiria eterinius aliejus, kurie, susimaišę su prakaitu ir drėgme, sukelia stiprų odos sudirginimą.  Ypač jautrūs yra šviesios odos žmonės. Po sąlyčio su pastarnokais ant kūno gali atsirasti paraudimai, pūslės ir net nudegimai, kaip nuo Sosnovskio barščių.

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Ruduo – pats tinkamiausias metas pasiruošti kitiems metams. Dauguma daržininkų šiuo metu ne tik nuima derlių, bet ir galvoja, kaip pagerinti dirvą, kad kitą sezoną augalai augtų sveikesni ir derėtų gausiau. Tinkamai paruošta dirva yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių sėkmingą sėją, o kai kurie augalai gali patys praturtinti žemę naudingomis medžiagomis.

Lietuvoje ruduo visada buvo ypatingas metų laikas, kai sodai ir daržai atsidėkoja už pavasario bei vasaros darbą: krepšiai prisipildo obuolių, kriaušių, slyvų, rūsys – morkų, burokų, bulvių, kopūstų, svogūnų, česnakų. Rudenį surinktas derlius nuo seno garantuodavo išgyvenimą per ilgą žiemą, todėl žmonės, išmokę ne tik auginti, bet ir saugoti, perdavė šias žinias iš kartos į kartą. Rudens dovanos ir jų saugojimo menas Daržovių ir vaisių laikymas Lietuvoje nėra paprastas uždavinys.

Ruduo sodininkams – metas ne tik džiaugtis užaugusiu derliumi, bet ir pasirūpinti augalais, kad jie kitą sezoną būtų sveiki ir derlingi. Po uogų nuėmimo serbentų krūmai jau baigę savo „darbą“, tačiau jų priežiūros darbai dar nesibaigia. Tinkama priežiūra rudenį užtikrina, kad krūmai peržiemotų be nuostolių, o kitą vasarą vėl džiugintų gausiu derliumi.

Ruduo – metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o sodininkai dar turi progą atlikti svarbių darbų, kurie užtikrins gausų pavasario derlių. Vienas tokių darbų – svogūnų sodinimas. Daugelis įpratę svogūnus sėti ar sodinti pavasarį, tačiau patyrę sodininkai tikina, kad rudens sodinimas turi savų pranašumų. Svogūnai, pasodinti rudens pabaigoje, per žiemą spėja įsišaknyti, todėl pavasarį ima augti anksčiau ir duoda gausesnį derlių.