darius masionis

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

Antrą savaitę po avarinio sustabdymo ir pradėto remonto elektros energijos negaminant Ignalinos atominei elektrinei (IAE), iš Latvijos Lietuva importuoja daugiausia elektros energijos – 34 mln. kilovatvalandžių (kWh). „Didžiausias Latvijos elektros energijos gamintojas „Latvenergo“ šiuo metu pradėjo eksploatuoti naują dujų turbiną. Dabar Latvija galėtų tiekti iki 67,2 mln. kWh per savaitę, jeigu tik būtų poreikis“, –  sakė AB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius Darius Masionis.

Šiandien AB „Lietuvos energija“ valdyba, tebesitęsiant šalies ūkio nuosmukiui, pritarė elektros perdavimo kainos, tarifo ir jų taikymo tvarkos pakeitimams. Elektros energijos  perdavimo kaina nuo 2009 metų liepos 1 d. bus sumažinta iki 2,2 ct/kWh. Šiuo metu galiojanti elektros perdavimo kaina yra 2,4 ct/kWh. Bendrovės valdybos nustatyti tarifai įsigalios Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) paskelbus tarifus teisės aktų nustatyta tvarka.

Jau net energetikos ministras Arvydas Sekmokas sunerimo, kad „Leo LT“ gali savavališkai išparduoti ir valstybės turtą. Be kitų objektų, kėsinamasi į „Lietuvos energijai“ priklausantį, visai Lietuvai energetikus rengiantį mokymo centrą. Jo pastatai verti poros dešimčių milijonų litų. Pastarosiomis dienomis su „Leo LT“ susiję įvykiai veja vienas kitą.

Vasarį vykęs bendrovės „Lietuvos energija“ persikraustymas iš pagrindinės būstinės, esančios Vilniuje, Žvejų g. 14, į gretimą jai priklausantį pastatą A.Juozapavičiaus g. 13 ir ketinimas išnuomoti ištuštėjusias patalpas gali būti neteisėti. 2008 metų liepos 2-ąją priimtuose „Lietuvos energijos“ įstatuose įrašyta, kad bendrovės valdyba, priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 15 mln. litų, nuomos, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą.

„Lietuvos energija“ valdybos sprendimu, 2009 m. investicijoms skirta 120 mln. litų. Didžiausia investicinių lėšų dalis numatyta perdavimo tinklo transformatorių pastočių statybai, rekonstrukcijoms, elektros perdavimo linijų atnaujinimui ir strateginiams elektros jungčių projektams bei Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės modernizavimui ir plėtrai.

„Lietuvos energija“ praneša optimizuojanti bendrovės nekilnojamojo turto valdymą, mažinanti sąnaudas ir atsisakanti su tiesiogine elektros perdavimo operatoriaus užduotimi nesisijusių veiklų. Taip tikimasi sutaupyti apie pusę milijono litų eksploatacinių išlaidų per metus. „Tai bendrovės veiklos efektyvinimo programos dalis. Veiklos išgryninimas - itin svarbus šios programos aspektas“, - sako Darius Masionis, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas, generalinis direktorius.

„Leo LT“ pasamdyti ekonomistai suka galvas, kaip dvi veikiančias, kartu sudėjus per 2 mlrd. litų kainuojančias Kauno ir Kruonio elektrines taip įkainoti, kad jų vertė būtų beveik tokia, kaip vieno viešojo transporto Vilniuje talonėlio - 2 litai. - Tokių nesąmonių, kad Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė kainuotų 1 litą, negali būti, - išgirdęs žurnalistės klausimą, rėžė buvęs Kruonio HAE direktorius Vaclovas Spudulis.

Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tylint arba net pritariant tuometei opozicijai, pavertė Lietuvos žmones nepagydoma godumo liga susirgusio klano donorais, leido energetikais virtusiems prekeiviams į valias sunkti syvus iš krašto ūkio ir jo gyventojų. Šiandien Konstitucinis teismas pradeda nagrinėti „Leo LT“ bylą. Ar vartojate elektros energiją? Į šį klausimą teigiamai atsakytų 99,9 proc.