darbas

Lietuvoje įsidarbina vis daugiau asmenų su negalia, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vadovė Monika Navickienė. Be to, daugėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių bedarbių skaičius, nurodo ministrė. „2024 m. sausio 1-ąją dieną Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 12 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų su negalia. Palyginti su situacija prieš metus, tokių žmonių yra 5,5 proc. punkto daugiau“, – per Vyriausybės pusvalandį Seime kalbėjo M. Navickienė.

Po koronaviruso pandemijos daugelis žmonių ir toliau dirba iš namų arba renkasi hibridinį darbo modelį, tačiau darbdaviai vis labiau stengiasi susigrąžinti darbuotojus į biurą. Tai daroma skirtingais būdais: vieni daugiau dėmesio skiria įrenginėjant poilsio erdves, sveikatingumui, kiti – tvarumui arba investuoja į geresnę kavą.

Samdymo tempas JAV kovą paspartėjo kur kas labiau, nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys. Naujausi skaičiavimai greičiausiai palaikys spaudimą Federaliniam rezervų bankui (FED), kuris svarsto, kada pradėti mažinti palūkanų normas. Didžiausia pasaulio ekonomika kovą sukūrė 303 tūkst. darbo vietų – kur kas daugiau, nei ankstesnį mėnesį, pranešė Darbo departamentas. Anot briefing.com, rinkos tikėjosi, kad prieaugis bus gerokai mažesnis ir sieks 200 tūkst.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Tęsiantis diskusijoms dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose, tokioms permainoms šiuo metu pritartų tik 8 proc. Lietuvos darbdavių, rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.

Iki 2030 m. vadinamoji žalioji transformacija (angl. green transition) pasaulyje sukurs iki 30 milijonų naujų darbo vietų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Nors tvarumo specialistų ir vadovų poreikis intensyviai auga, personalo atrankas vykdančios įmonės suka galvas, kaip prisitraukti talentus iš užsienio – Lietuvoje šios srities profesionalų nėra daug.

Tyrėjų teigimu, pagal „blogiausią scenarijų“ dirbtinis intelektas (DI) gali sunaikinti iki 8 mln. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje. Viešosios politikos tyrimų instituto (IPPR) analizė parodė, kad dėl DI panaudojimo JK yra ant permainų slenksčio, todėl vyriausybė raginama sukurti sąžiningą pramonės strategiją. Pranešime kalbama apie du pagrindinius DI pritaikymo etapus: pirmąją bangą, kuri jau vyksta, ir antrąją, per kurią įmonės dar labiau integruos DI technologijas į savo procesus.

Darbuotojams darbdaviai siūlo įvairių papildomų naudų: lankstų darbo grafiką, automobilio stovėjimą vietą, įvairių dovanų, papildomų laisvų dienų. Darbdaviai tikina, kad jaunesniems darbuotojams be konkrečių naudų dar ypač svarbu girdėti darbdavių padėkas ar pagyrimus. Tačiau darbuotojų atstovė pažymi, kad darbuotojai labiausiai vertina didesnį atlyginimą, o ne įvairias dovanas.

Visą darbo laiką dirbusių ir minimalią mėnesio algą gavusių darbuotojų šalies ūkyje pernai spalį buvo 25,5 tūkst., arba 2,4 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Viešajame sektoriuje jų buvo 1,8 proc. (5,5 tūkst.), privačiajame – 2,6 proc. (19,9 tūkst.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per metus šių darbuotojų dalis viešajame sektoriuje nepasikeitė, o privačiajame – sumažėjo 0,1 punkto.