civilinė sąjunga

Netylant kalboms, jog ketvirtadienį į Seimo darbotvarkę ketinama įtraukti Civilinės sąjungos įstatymą, opozicinės frakcijos ketina užkirsti kelią projekto priėmimui, nedalyvaudamos balsavime. Norint priimti šį įstatymą, reikia, kad balsavimui registruotųsi bent 71 Seimo narys. Visgi, šįkart nuo valdančiųjų nusigręžti ketina ir anksčiau iniciatyvą palaikę Seimo socialdemokratai. Jie tikina užkulisiniuose politiniuose konservatorių ir „laisviečių“ žaidimuose nedalyvausiantys.

Užsienio atstovybių ambasadoriai Lietuvoje, minint tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną, reiškia paramą Seime sunkiai kelią besiskinančiam Civilinės sąjungos projektui. Užsienio šalių ambasadoriai pažymi, kad praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams LGBTQI+ bendruomenės vis dar susiduria su netolerancija, išankstiniu nusistatymu, diskriminacija ir nesupratimu.

Perrinkimo siekiančio prezidento Gitano Nausėdos manymu, šeima sukuriama santuokos pagrindu. Todėl, jo manymu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą teikiantys ir palaikantys parlamentarai gudrauja, mat, pastebi šalies vadovas, mėgina įteisinti artimos sąvokos šeimai institutą. „Man yra svarbu, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis.

Seimas ketvirtadienį iš pavasario sesijos darbų programos išbraukė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuriuo siūloma įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Už tokį Seimo narių Mišrios grupės atstovės Agnės Širinskienės pateiktą siūlymą balsavo 59 parlamentarai, prieš buvo 44 ir susilaikė dešimt Seimo narių.

Laisvės partija neatsitraukia ir yra pasiruošusi likusios Seimo kadencijos metu grįžti prie Civilinės sąjungos iniciatyvos. Visgi, pripažįsta teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, kol kas balsų priimti diskusijas keliantį įstatymą neužtenka. „Šiai dienai priėmimui balsų neužtenka, bet Laisvės partija kiekvieną dieną vertina kaip atrodo tie balsai ir jų dinamika.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį perspėjo, kad lyčiai neutraliai partnerystei priimti parlamente reikia ne atsitiktinės, o tvirtos daugumos, nes ją sutelkti gali tekti du kartus dėl potencialaus prezidento Gitano Nausėdos veto. Pasak jos, nesant tokios daugumos būtų rizikinga įtraukti į Seimo darbotvarkę įstatymo priėmimą, o sužlugdyti projektą būtų apmaudu.

Šiais metais daug diskusijų Seime sukėlė tos pačios lyties santykius reglamentuojantis Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Ar galima tikėtis, kad kitais metais jis bus priimtas, naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Prieš antradienį Seimui balsuojant dėl kitų metų biudžeto priėmimo, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė nupiešė, kokia šiuo metu yra situacija dėl Civilinės sąjungos įstatymo priėmimo ir konstatavo, kad įvertinus visą padėtį neužtenka balsų priimti šiam įsipareigojimui, todėl Laisvės partija mano galinti atsitraukti nuo tam tikrų savo duotų įsipareigojimų.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Lietuvoje siekiama įteisinti Civilinės sąjungos įstatymą, tačiau dalis politikų su tuo nesutinka ir sako, kad gėjams, lesbietėms ir kitoms seksualinėms mažumoms esą jau buvo pasiūlyta įvairių variantų, o šeimos prigimtis turi būti išsaugojama. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė žurnalistams teigė, kad koalicijos partneriai pažadėjo paieškoti papildomų balsų Seime priimti Civilinės sąjungos įstatymą.

Koalicijos partneriai pažadėjo paieškoti papildomų balsų Seime priimti Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, pirmadienį sakė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Po valdančiosios koalicijos tarybos susitikimo ji žurnalistams teigė neišgirdusi, kiek balsų liberalai ir konservatoriai garantuoja minėto įstatymo priėmimui, tačiau išgirdo pažadą padirbėti savo frakcijose, kad balsai būtų.

Parlamentarai vėl imasi Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris leistų sureguliuoti santuokos nesudariusių, bet kartu gyvenančių tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius. Šį kartą Seimo nariai svarstė įvairius siūlymus, kuriuose norėta ir įsigaliojamo datą nukelti, ir apskritai išbraukti civilinės sąjungos sąvoką iš įstatymo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį svarstys daug diskusijų parlamente sukėlusį, tos pačios lyties santykius reglamentuojantį Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Šį įstatymo projektą jau kelis kartus iš Seimo rudens sesijos darbotvarkės bandė išbraukti Mišrios Seimo narių grupės pirmininkė Agnė Širinskienė. Vis dėlto, Seimo nariai šios iniciatyvos nepalaikė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė mano, kad Seime dar yra galimybių susirinkti reikiamą palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Politikė akcentuoja, kad jeigu šį įstatymo projektą priėmimo stadijoje palaikytų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Liberalų sąjūdžio frakcija, jis būtų priimtas. „Rezervų yra ir koalicijos viduje, ir socialdemokratų partijos viduje. Girdėjome, partijos pirmininkė Blinkevičiūtė sakė pati balsuotų už projektą, jeigu būtų Seimo narė.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad „laisviečių“ spaudimas kuo skubiau priimti Civilinės sąjungos įstatymą gali šią iniciatyvą „nužudyti“. Anot parlamentaro, sprendžiant šį klausimą svarbu ne greitis, o galutinis rezultatas. Visgi politikas pripažįsta, kad artėjant rinkiminiam sezonui didesnio palaikymo šiai iniciatyvai Seime, greičiausiai, neatsiras.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Seime sekmadienį prasidėjo rudens sesija ir, nors daugiausiai dėmesio joje turėtų būti skiriama 2024 metų valstybės biudžeto priėmimui, parlamentarai itin svarbiais laiko ir kitus klausimus. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius Seimo posėdyje pareiškė, kad rudens sesijoje svarbu priimti mokesčių reformą. Valdantieji prieš kelias savaites sutarė neskubinti jos priėmimo dėl kilusių ginčų tiek su opozicija, tiek pačios koalicijos viduje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė mananti, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas galėtų būti priimtas ir kitąmet. „O dėl to, kad ši rudens sesija yra paskutinė galimybė priimti Civilinės sąjungos įstatymą, aš visgi kolegei A. Armonaitei paprieštaraučiau, manau, kad ir pavasario sesija, ir netgi kita rudens sesija yra galimos sesijos, kur galėtų būti priimtas šis įstatymas“, – antradienį transliuotoje LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo Seimo vadovė.

Honkongo aukščiausios instancijos teismas antradienį priėmė sprendimą, kuriuo pritarė tos pačios lyties porų civilinėms sąjungoms, tačiau neįteisino galimybės jiems sudaryti santuoką. Per pastarąjį dešimtmetį buvusios britų kolonijos LGBTIQ aktyvistai pasiekė pavienių pergalių teismuose, panaikindami diskriminacinę vyriausybės vizų, mokesčių ir būsto išmokų politiką.

Artėjanti Seimo rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektui, sako jį inicijavusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Mes manome, kad ši sesija yra paskutinė, kada galima priimi šį įstatymo projektą. Ir jo reikia, aišku, ne Laisvės partijai, o Lietuvos žmonėms.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Matulas teigia nebebalsuosiantis už civilinę sąjungą, nors anksčiau žadėjo balsuoti, jeigu konservatorių lyderiai atšauks iniciatyvą rengti priešlaikinius rinkimus ir nebesiūlys Vyriausybės atsistatydinimo. Seime priešlaikinių rinkimų iniciatyva žlugo, o konservatorių prezidiumas nusprendė, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybė dirbs toliau.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius teigiamai įvertino prezidento poziciją kol kas nekomentuoti Civilinės sąjungos įstatymo. Politikas taip pat šmaikščiai pakomentavo A. Širinskienės iniciatyvą nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, jei šis būtų priimtas. Prezidento patarė Asta Skaisgirytė „Žinių radijui“ teigė, kad kai G. Nausėda pamatys galutinė Civilinės sąjungos įstatymo variantą, tada ir spręs dėl jo pasirašymo.

Seimui po svarstymo pritarus civilinės sąjungos įteisinimui, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė pranešė su opozicijos kolegėmis registravusi pataisas, kuriomis siūloma įstatymo įsigaliojimą nukelti į 2025–uosius.

Laisvės partija, galima sakyti, išmoko dirbti politinį darbą, kuris grįstas priešininkų klaidinimu. Norėdami žengti dar vieną laiptelį civilinės sąjungos įteisinimo link, laisviečiai atliko apgaulingą manevrą: iš pradžių paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris atvertų kelią homoseksualių asmenų porų teisinių santykių sureguliavimui, bet antradienį netikėtai pasiūlė įtraukti klausimą atgal.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tai reiškia, kad iki šio instituto sukūrimo liko tik vienas žingsnis. Už balsavo 60 Seimo narių, prieš – 52, 3 parlamentarai susilaikė. Seimas turės balsuoti dar kartą, kad įstatymas būtų priimtas.

Daugiau nei pusantro šimto nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, ragindamos grįžti prie Civilinės sąjungos įstatymo svarstymo. Kreipimasis adresuotas Prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo Pirmininkei bei visiems Seimo nariams. „Prieš savivaldos rinkimus girdėjome pažadą prie Civilinės sąjungos įstatymo grįžti po rinkimų. Rinkimai baigėsi, reikia tesėti duotus pažadus.

Laisvos visuomenės instituto užsakymu 2023 m. vasario 9-18 dienomis buvo atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuo 18 m. nuomonės tyrimas (N=1003) 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Juo siekta stebėti visuomenės požiūrio dinamiką Civilinės sąjungos įstatymo bei Artimojo ryšio projektų klausimais.

Civilinės sąjungos įstatymo projektui dar telkiama paramą Seime, jis nebus teikiamas „tam, kad sugriūtų“, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. „Laisvės partija neatsisako savo įsipareigojimų rinkėjams ir to sieksime. (...) Tariamės, norime, kad praeitų, o ne sugriūtų, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė. „Ne tik Laisvės frakcijos čia yra reikalas, čia yra visų sąžiningų parlamentarų reikalas“, – kalbėjo A. Armonaitė.

2022-ieji metai nebuvo lengvi Seimui ir valdančiajai koalicijai. Tiek valdančiuosius tarpusavyje, tiek valdančiuosius ir opoziciją dažniausiai skaldė du klausimai – narkotikų dekriminalizavimas ir Civilinės sąjungos įstatymas bei partnerystė. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atsakė, kas šių klausimų laukia šiais metais.

Penktadienis – paskutinė Seimo rudens sesijos diena. Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad svarbiausius užsibrėžtus darbus pavyko įgyvendinti ir vylėsi, kad ateityje neatsiras kliuvinių priimti ir su žmogaus teisių klausimai susijusius projektus. „Svarbiausias darbas – biudžetas. Nuveiktas pakankamai anksti. Manau, kad tai yra svarbiausia, ką padarėme.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai surinko Seimo narių parašus, kad būtų teisiškai įvertintas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Šis raštas išsiųstas Seimo valdybai ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui. „Akivazdu, kad naują Civilinės sąjungos įstatymo projektą ruošę Laisvės partijos ir konservatorių atstovai neturi nei reikiamų teisinių žinių, nei kompetencijų. Todėl siekiame tiksliai išsaiškinti, kaip numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomenės santykius.

Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos įstatymo projektas, anksčiau nesulaukęs didelio palankumo visuose visuomenės sluoksniuose. Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) vadovas Artūras Rudomanskis sako, kad vietoje šito projekto reikėjo sutvarkyti jau civiliniame kodekse sureguliuotą partnerystę ir rodo pirštu į Slovėniją, kuri legalizavo tos paties lyties asmenų santuokas.

Slovėnija antradienį legalizavo tos pačios lyties asmenų santuokas, šalis tapo pirmąja Rytų Europoje, suvienodinusia gėjų ir heteroseksualių asmenų porų teises. Tuo metu Lietuvoje į Seimo posėdžių salę netrukus turėtų grįžti Civilinės sąjungos projektas, o nevyriausybinės organizacijos ragina parlamentarus ratifikuoti ir Stambulo konvenciją.

Seimo rudens sesija prasidėjo su trenksmu – socialdemokratai pareiškė pradedantys ministro D. Kreivio interpeliaciją, tačiau tai baigsis kaip ir visi tokio žanro užsiėmimai, teigė naujienų agentūros „Elta“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. TV3 žinių „Dienos komentaro“ metu V. Bruveris taip pat atsakė ir į klausimus, kokias aistras gali įžiebti šią sesiją planuojami parlamentarų atlyginimų kėlimai ir homoseksualų partnerystė. Socialdemokratai pradeda interpeliaciją D. Kreiviui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš dviejų projektų, Seime pateiktų nesusituokusių žmonių santykiams reguliuoti, mažiau priešpriešos visuomenėje sukeltų konservatyvesnis „artimo ryšio“ projektas.

Bažnyčios mokymas apie šeimą nesikeičia – praneša Lietuvos vyskupai, išplatinę pranešimą žiniasklaidai. Jie išreiškė savo susirūpinimą dėl Civilinės sąjungos įstatymo pabrėždami, kad projekte siūloma tai, ko popiežius Pranciškus ragina nedaryti.  „Bažnyčia negali pritarti šio įstatymo projektui, iškreipiančiam ir devalvuojančiam santuokos bei šeimos sampratas“, – rašoma pranešime.

Seimas žengė pirmą žingsnį link nesusituokusių porų santykio reglamentavimo. Civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poros. Viena projekto autorių J. Sejonienė tikina, kad civilinė sąjunga tikrai skiriasi nuo partnerystės, o galimybė ją sudaryti bus aktuali ne tik LGBT poroms.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seime prasidėjusią diskusiją dėl bendrai gyvenančiųjų asmenų teisių ir pažymi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo pastabas. „Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad geriau priimti netobulą įstatymą, reglamentuojantį ne santuokoje gyvenančių porų teisinius santykius, nei jokio. „Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir kuris leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius (sprendimus) Seimas gali priimti, tokie jie ir tegul būna“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako manantis, kad pateikimo stadiją Seime įveikęs įstatymas dėl civilinės sąjungos nepakankamai saugo žmonių orumą ir yra „per didelis kompromisas“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai padeda užtikrinti, jog nesusituokusių ir vienos lyties porų santykiai sulauktų valstybės pripažinimo. „Manau, kad koalicijos kolegos padarė tikrai labai didelį žingsnį ieškodami kompromiso.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Įstatymo projektą teikusi konservatorė Jurgita Sejonienė iš Seimo tribūnos pasidalijo jautria istorija apie mirusį homoseksualų draugą. Paklausta apie šio įstatymo reikalingumą, J. Sejonienė kalbėjo ir apie savo asmeninius išgyvenimus.

Konservatyviai nusiteikę Seimo nariai, nesutinkantys su civiline sąjunga, pasiūlė savo variantą, kaip būtų galima reguliuoti partnerystės sudaryti negalinčių homoseksualių ir heteroseksualių porų santykius, bet Seimas nutarė svarstyti tiek liberalųjį Civilinės sąjungos įstatymą, tiek konservatyvųjį variantą – abiems pritarė po pateikimo. Tai reiškia, kad toliau Seimo komitetuose ir toliau virs stiprūs mūšiai.

Ketvirtadienį Seimo darbas susidūrė su trikdžiais. Parlamentarai turėjo spręsti dėl civilinės sąjungos ir „artimojo ryšio“ sąvoką įteisinančių projektų, tačiau paprašius valdantiesiems jie buvo nukelti pusvalandžiui. Opozicija paėmė pavyzdį iš valdančiųjų ir ėmė vilkinti posėdį prašydami pertraukos visais likusiais klausimais.  Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas.

Seimas po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė. „Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui turėtų pakakti. Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas. Valdančiųjų frakcijų vadovų kaip kompromisinį variantą siūlomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir oponentų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio numatoma pateikti rytiniame posėdyje.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Civilinės sąjungos ir partnerystės klausimas pastaruoju metu aistras kelia ne tik Seime, bet ilgą laiką ramybės neduoda ir daugeliui gyventojų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė gatvėje sutiktų vilniečių paklausti, ar Lietuvoje reikia įteisinti partnerystę? Dalis sutiktų praeivių teigė, kad tai padaryti privalu, nes žmonės turi turėti teisę pasirinkti, kaip spręsti asmeninius klausimus. „Nesąmonė, kad žmonėms neleidžia mylėti.

Valstiečiai valdančiajai koalicijai pateikė ultimatumą – atsisakyti Civilinės sąjungos projekto ir valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui arba Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga trauksis iš politinių partijų susitarimo dėl gynybos bei užsienio politikos.