Seimas atmetė Vyriausybės siūlytą nepilnamečių apsaugos įstatymo pataisą, išbraukti tą dalį, kuri saugo nepilnamečius nuo informacijos apie LGBT+ asmenis. Sakėte, kad po Seimo sprendimo ieškosite būdų, kaip tęsti tą įstatymo dalies išbraukimą. Ar radote tą būdą?
Yra teikiamas derinimui kreipimasis į Konstitucinį teismą tam, kad jis išaiškintų, ar ši įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai. <...> Jei nuostata prieštaraus Konstitucijai, ji bus paskelbiama negaliojančia, kitaip sakant – ji niekada negalėtų būti taikoma.
Po Seimo sprendimo „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius degino knygas prie Seimo. Ar šis įstatymas pastato Lietuvą prie tokių šalių kaip Rusija ir Vengrija?
Matome iš Europos Sąjungos reguliavimo, kad tokį reguliavimą turi tik vengrai. Ar mes norime laikytis tokio pavyzdžio? Akivaizdu, kad ne.
Viena yra mūsų vertinimas, kita yra Europos Žmogaus Teisių Teismo byla, kuri yra prieš pačią Lietuvą. Tai yra pačios Lietuvos klausimas, kaip galima susitvarkyti. <...> Tikrai nėra garbės reikalas Lietuvai turėti kelias bylas, ypatingai LGBT bendruomenės kontekste. <...> Čia yra kiekvieno politiko, Seimo ir Vyriausybės nario atsakomybė, kaip mes žiūrime į žmogaus teises.
Civilinės sąjungos įstatymo projektui liko tik priėmimo stadija. Ar įmanoma priimti įstatymą, žinant, kad šiam Seimui liko vos dvi sesijos?
Kai ėjome į civilinės sąjungos svarstymo sąjungą, tai atrodė neįmanoma. Tik sudėtingo darbo metu pavyko pasiekti svarstymą.
Suskaičiavus balsus matome, kad šiai dienai, reikiamo skaičiaus, kad būtų priimtas projektas, neturime. Jeigu situacija pasikeistų, mes matytume kitokią balsų dinamiką konkrečią Seimo posėdžio dieną, Laisvės partija tikrai būtų ta partija, kuri siektų civilinės sąjungos priėmimo. Šiai dienai tokios situacijos nematome.
Ar esate tikra, kad Seimui priėmus įstatymą, įstatymas įsigalios, o prezidentas jo nevetuos?
Apie nei vieną kandidatą nenorėčiau komentuoti dėl prezidento rinkimų, nes viskas tampa rinkimine kampanija, bet kurie pasisakymai tampa rinkiminės kampaijos dalimi.
Labai norėtųsi, kad visi kandidatai, kurie pasiryžo prisiimti atsakomybę kandidatuoti į prezidentus, turėtų vienareikšmišką nuomonę žmogaus teisių klausimais. Prezidento figūra yra be galo svarbi – tarptautinėje erdvėje tai yra pagrindinis asmuo, kuris yra matomas.
Negalima turėti labai skirtingos retorikos nacionaliniu lygmeniu, o tarptautinėje erdvėje tapti aktyviu žmogaus teisių gynėju. Turėtų retorika sutapti, arba reikia turėti pakankamai daug stuburo tarptautinėje erdvėje pasakyti tikrąją nuomonę.
Ar mums gali grėsti kokia nors nuobauda, nes yra nevykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai?
Šiai dienai turime sustiprintą kai kurių bylų kontrolę ir tai, kad jos yra iš žmogaus teisių srities, nėra standartas, kuriuo galėtume didžiuotis.
Juo labiau, kad mes puikiai matome, jog mūsų broliai latviai sugeba judėti greičiau už mus, nors dar prieš 2 metus latvių politikai supratimo prasme buvo žymiai toliau.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
