butai

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Dažnam naujo būsto pirkėjui tenka atsakyti į klausimą: pirkti būstą pažvelgus vien į būsimo namo projektą, ar tik tada, kai namas yra jau beveik pastatytas. TV6 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kuo išties rizikuojate pirkdami būstą pažvelgę vien į gražiai atrodančią vizualizaciją. „Labai dažnai, kuo anksčiau perki statybos pradžioje, tuo labiau tu gali sutaupyti. Jau visiškai pastatytas nekilnojamasis turtas brangsta nuo 7 iki 12 proc“, – pastebi NT brokeris Arūnas Adamonis.

Jeigu karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sąstingyje, šiuo metu ji vis sparčiau atsigauna. Tautiečiai butams ir namams pirkti išleidžia daugiau pinigų nei pernai. O būsto kainos nuosekliai auga. Registrų centro analitikai taip pat pastebėjo, kad šiemet sumažėjus butų pardavimams, pirkėjų žvilgsniai vis dažniau krypo į gyvenamuosius namus. Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje buvo įregistruota 23 tūkst. butų ir 9 tūkst. gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sandorių.

Nors nekilnojamo turto (NT) pardavimas nepaisant koronaviruso pandemijos vėl auga, būsto nuomos rinkoje, anot specialistų, vis dar įtampų netrūksta. Tad tikėtina, kad būsto nuomos kainos neaugs, o priešingai – mažės. NT ekspertas, įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose rinkos sąlygomis paprastai kainas lemia pasiūlos ir paklausos santykis.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

Per pandemiją ir karantiną Baltijos pajūrio būsto rinka aktyvumu pralenkė šalies didmiesčius, tačiau nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai nesitiki, kad dėl to smarkiai išaugs investicijos šiame regione. Anot NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, per karantiną Vilniaus būsto rinka grįžo į prieš dešimtmetį buvusią situaciją, o Palangos ir Neringos aktyvumas buvo net geresnis nei anksčiau.

Šių metų pasaulinė būsto kainų dinamika yra nenuspėjama ir palietė visus žemynus. Kam koronaviruso pandemija smogė labiausiai, o kur pokyčiai ne tokie reikšmingi, žiūrėkite TV6 laidos „Statybų gidas“ parengtame reportaže. Lietuvoje daugiau nei du trečdaliai statybų sektoriaus įmonių dėl pandemijos jaučia žymiai sumažėjusį užsakymų kiekį ir šiemet prognozuoja 30 procentų mažesnį susitraukimą. Lietuvos statybininkų asociacijos atliktos statybų sektoriaus įmonių apklausoje, net 40 proc.

Šių metų liepos mėnesį Lietuvoje įregistruota daugiau kaip 12 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo sandorių. Per septynis pirmuosius mėnesius įregistruotų sandorių yra daugiau nei 65 tūkstančiai, o tai devyniais procentais daugiau nei pernai sausį-liepą. TV3 laida „Statybų gidas“ domėjosi, kaip pasaulinė pandemija palietė kitų šalių NT rinkas. Iš viso Lietuvoje šiais metais įregistruota daugiau kaip 17 tūkst. butų pardavimų, o tai 15 proc.

Panašu, kad pasibaigus karantinui nekilnojamo turto (NT) pirkėjai rinkdamiesi būstą vietoje butų dažniau ėmė dairytis į namus. Pasak specialistų, tai lėmė keletas priežasčių, viena jų – ta pati koronaviruso pandemija. Žmonės pamatė, kad namai reikalingi ne tik nakvynei, bet ir darbui ar laisvalaikiui. Atokesnėse vietose namus dabar galima įsigyti ir už kelis tūkstančius eurų. Registrų centras skelbia, kad šiemet šiemet visoje šalyje įregistruota per 17 tūkst. butų pardavimų – 15 proc.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinkoje greičiausiai reagavo nuomotojai, kai kurie iš karto sumažino nuomos kainas. Šiandien, kai karantinas jau pasibaigė, kainos grįžta į senas vėžias. Tačiau, anot specialistų, vis tiek šiuo metu pasiūla dar didesnė negu paklausa. Tad neskubant butą galima išsinuomoti pigiau. NT ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas teigia, kad butų nuomos kainos po truputį grįžta į prieš tai buvusį lygį.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

47 proc. pusė šalies gyventojų mano, jog per artimiausius dvylika mėnesių būsto kaina Lietuvoje didės, rodo SEB banko apklausa.  Banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, dar balandį daugiau apklaustųjų teigė manantys, kad būsto kaina Lietuvoje mažės, o ne didės, tačiau birželį gyventojai buvo optimistiškesni dėl būsto kainų pokyčių negu balandį, ir SEB banko būsto kainų lūkesčių indeksas priartėjo prie lygio, buvusio prieš koronaviruso protrūkio pradžią.

Karantino metu nekilnojamo turto (NT) rinka buvo sustojusi, tačiau šiuo metu ji įgauna pagreitį. Vis daugiau NT vystytojų praneša apie naujų objektų statybas ir augantį susidomėjimą būstais pajūryje. Pasak kai kurių ekspertų, tokiais vystytojų pranešimais aklai tikėti neverta, šie tik bando pritraukti daugiau klientų. Tačiau NT vystytojų atstovai teigia, kad šiandien būtent pirkėjai diktuoja rinkai taisykles. Todėl vystytojai pasirengę taikyti lanksčias sąlygas būstų įsigijimui.

Poreikis turėti stogą virš galvos – natūralus ir neabejotinas kiekvieno žmogaus siekis, tiesa, ne visada laikytas kiekvieno teise laisva valia pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Būtent sovietų santvarka Lietuvoje, kontroliuodama visuomenės gyvenimo sritis nuo A iki Z, ir verslumą laikydama didžiuoju blogiu, nuomos rinką pavertė nelegalia veikla.

Kai kurie Seimo nariai siūlo leisti daliai žmonių pigiau įsigyti dabar iš savivaldybių nuomojamą būstą. Taip būtų pagelbėta žmonėms, dėl objektyvių priežasčių per butų privatizavimą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį nenusipirkusiems nuomojamo būsto.    Seimas ėmėsi pataisų, siūlančių pakeisti lengvatine tvarka parduodamo savivaldybės būsto kainos apskaičiavimą. Metodiką Seimas įtvirtino pernai vasarį.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Tęsiantis karantinui Vilniaus naujų būtų pardavimai beveik sustojo. Balandžio mėnesį buvo parduota 93 procentais mažiau butų negu prieš karantiną, apie tai feisbuke paskelbė NT ekspertas, įmonės „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas tikina, kad vystytojai tikisi greito rinkos atsigavimo, tačiau potencialūs pirkėjai laukia žemesnių kainų o jos tikėtina, kad kris.

Nežinomybė ir baimė stabdo potencialius pirkėjus, jie nesiryžta pirkti dar prieš karantiną išsirinkto būsto. Bankai taip pat pastebi kur kas mažesnį susidomėjimą būsto paskolomis. Nekilnojamo turto vystytojai vis dar stengiasi klientų neprarasti, konsultuoja juos internetu ir tikisi, kad karantinas ilgai netruks. Nekilnojamo turto (NT) ekspertas ir įmonės „Realdata“ vadovas Arnoldas Antanavičius teigia, kad dvi pirmosios karantino savaitės NT rinkai buvo išties liūdnos.

Koronavirusui ir toliau plintant Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad būtina laikytis visų nurodymų ir likti namuose. Be to, Lietuvos policija teigia, kad asmenims, kurie nesilaikys saviizoliacijos, bus taikomos atitinkamos bausmės. Tuo metu būtų nuomininkai, reaguodami į tai, pradėjo siūlyti naują paslaugą – buto nuoma 14 d. karantinui.

Butų nuoma, ypatingai didžiuosiuose miestuose, yra nemenkas galvos skausmas. Dar liūdniau, jei nuomai galite skirti labai mažą pinigų sumą, vos 50 ar 100 eurų. Tada belieka dairytis jau, regis, atgyvenusio nuomos varianto – kambario kelių kambarių bute ir gyventi kartu su buto savininkais arba kitais nepažįstamas buto nuomininkais.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Nuosavo būsto poreikis sostinėje pastaraisiais metais, regis, perkopė visus galimus lūkesčius. Lietuviai intensyviai perka nekilnojamą turtą, o investuotojai nepailstančiai stato namus, siūlydami kuo įvairesnę pasiūlą. Apie tai, kurie sostinės miegamieji rajonai naktimis gyventojams vis dar kelia šiurpą, kaip saugumas koreguoja NT kainas ir kur Vilniuje galima pigiausiai įsigyti būstą tv3.lt studijoje kalbamės su nekilnojamo turto ekspertu, „Real Data“ įkūrėju bei vadovu Arnoldu Antanavičiumi.

Vilniuje gruodį augo bendri butų pardavimai, tačiau pirminėje rinkoje jų parduota mažiau nei lapkritį. Kaune bei Klaipėdoje atvirkščiai – mažėjo bendri, tačiau didėjo pardavimai tiesiai iš statytojų. Butų kainos toliau didėjo, tuo metu lūkesčiai dėl jų neprastėja, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gruodį Lietuvoje parduotų butų skaičius  mažėjo 3 proc. iki maždaug 3 tūkst., o per metus augo 12,9 proc.

Praėję metai Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pasižymėjo itin sparčiu parduotų butų skaičiaus augimu. Manoma, kad tokį spartų NT pirkimą nulėmė ne vienas veiksnys. Išaugęs įperkamumas labiausiai susijęs su tuo, kad per pastaruosius keletą metų darbo užmokesčio augimas buvo daug spartesnis, nei būsto. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 m. iki praėjusių metų trečiojo ketvirčio darbo užmokestis „į rankas“ sostinėje padidėjo 47 proc., o butų kainos – 19 proc.

Visas Lietuvoje esantis registruotas ir įvertintas nekilnojamasis turtas, naujausiu Registrų centro vertinimu, vertas daugiau nei 109 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusių metų duomenimis, viso šalies nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė padidėjo apie 9,5 procento. Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės dėl rinkos pokyčio per metus vidutiniškai padidėjo apie 7 procentus.

Pastebima, kad 2019 m. būsto rinkai buvo itin aktyvūs, o jų kaina vidutiniškai kilo 5–7 proc. Ekspertai pastebi, kad nors 2020 m. statybų kaina drastiškai neturėtų didėti, būstai brangs ir tai gali lemti kelios priežastys. Pasak specialistų, 2020 m. neturėtų būti labai išsiskiriantys ir tendencijos, palyginti su 2019 m., kardinaliai nesiskirs. Pagrindiniai dalykai, kurie nulems būstų kainas yra ne tik statybų kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai bei jų trūkumas.

Lietuvos bankas 2020 metais planuoja pradėti skaičiuoti ir skelbti naują pasikartojančių butų sandorių kainų indeksą. „Ankstesnių krizių patirtis parodė, kad nekilnojamojo turto rinkos perkaitimas ir sprogę kainų burbulai gali turėti skaudžių pasekmių vartotojams, verslui ir juos kreditavusioms finansų įstaigoms bei visai finansų sistemai. Todėl savo stebėsenos priemonių arsenalą norime papildyti dar vienu rodikliu“, – pranešime spaudai teigė Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Nors Lietuvos ir Latvijos sostinės dažnai tapatinamos, naujų butų rinka Vilniuje ir Rygoje pakankamai ryškiai skiriasi – tiek dydžiu, tiek aktyvumu, tiek pirkėjų lūkesčiais, rašoma pranešime spaudai. Nors Ryga savo gyventojų skaičiumi lenkia Vilnių, o ekonominis lygis yra panašus, Lietuvos sostinėje pastaraisiais metais pastatoma kone dvigubai daugiau naujų butų. „Palyginti su augančiu Vilniumi, Latvijos sostinė iš lėto traukiasi, daug žmonių išvyksta.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Paaiškėjo, jog parlamentarų bendrabutyje naktis leidžia Seimo nario Zbignevo Jedinskio sūnus. O yla iš maišo išlindo po to, kai politiko atžala šįryt savo automobiliu įsirėžė į Seimo viešbučio šlagbaumą ir galimai pasišalino iš įvykio vietos. Na, o valstietis Seimo antikorupcijos komiteto pirmininkas Darius Kaminskas su žmona nemokamai gyvena Seimo viešbutyje, nors sostinėje kartu su žmona turi net tris butus, kuriuos nuomoja.

Butą uostamiestyje išnuomojusi moteris liko pasibaisėjusi, kai įžengė į jį pabėgus skolingiems nuomininkams. „Pati nuomininkė pareiškė: „Tai kam nuomojate, jei tikitės, kad nuomininkai gyvens tvarkingai?“ Viskas tuo ir pasakyta“, – buvusių buto gyventojų akiplėšiškumu negalėjo atsistebėti būsto savininkė. Socialiniuose tinkluose plinta šios moters perspėjimas.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,8 proc. didesnė nei pernai rugsėjį – 1951 euras už kvadratinį metrą. Sandorių padaugėjo 9,0 proc. iki 824-ių, o bendra sandorių vertė išaugo 9,4 proc. iki 87,5 mln. eurų. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 1,0 proc., sandorių padaugėjo 5,8 proc., rinkos apyvarta paaugo 4,5 procento.

Per tris šios vasaros mėnesius parduotų butų bei namų kiekis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir atsilikdo tik nuo prieš krizę matytų rekordinių aukštumų, išplatintame komentare nurodo Registrų centro analitikas Paulius Rudzkis. Jo vertinimu, tokį spartų augimą lemiančių faktorių gali būti ne vienas, tačiau turbūt pagrindiniai jų yra bendras šalies ekonominės padėties gerėjimas ir sulig juo augančios gyventojų pajamos, o kartu ir noras šias pajamas investuoti į gyvenamąjį būstą.

Parduodamų butų kainos liepą augo penkiuose didžiuosiuose miestuose, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“. Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose miestuose, liepos reikšmė išaugo 0,8 proc.. Bendras butų kainų lygis didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 6,2 procento.

„Ąžuolyno klinikos“ psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna dažnai konsultuoja žmones nekilnojamojo turto nuomos sutarties klausimais, gilinasi į žmonių psichologiją įsigyjant nuosavą būstą. TV3 laidai „Statybų gidas“ interviu davęs vyras teigė, kad perkant būstą svarbu nepasiduoti emocijoms ir aplinkinių spaudimui. „Akivaizdu, kad žmonės, kurie dabar perka nekilnojamąjį turtą, paprastai tai daro, ko gero, pirmą kartą ir tos rizikos jiems yra nepažįstamos, svetimos.

Nors būsto įperkamumas Lietuvoje siekia rekordines aukštumas, toli gražu ne visi gyventojai gali sau leisti erdvius ir prašmatnius būstus. Čia išsigelbėjimu arba puikia proga investicijai tapti gali vis sparčiau populiarėjantys itin mažos kvadratūros būstai, kurių kainos įvairiuose šalies miestuose svyruoja nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Štai 12 kv. m butą Ukmergėje įsigysite už 2,2 tūkst. eurų, Panevėžyje – už 3,4 tūkst. eurų, o Vilniuje – už 33 tūkst. eurų.

Lietuvos gyventojai būstui įsigyti antrąjį šių metų ketvirtį išleido apie 520 mln. eurų – 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku ir 16,5 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Pasak Registrų centro, tradiciškai didžioji dalis pinigų išleista brangusiam senos statybos būstui, mažiau – pigusiems naujos statybos butams. Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis teigia, kad Vilniuje naujos statybos butų kvadratinis metras kainavo vidutiniškai 1587 eurus – 2,5 proc.

Naujų butų pardavimai Vilniuje pastaruoju metu auga neadekvačiai, tačiau iki metų pabaigos augimas turėtų sulėtėti, teigia nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. „Šių metų augimas ne visai adekvatus. Galima tai prilyginti su pakilimu į kosmosą ir kas žino, ar toks augimas išsilaikys iki metų pabaigos. Aš asmeniškai tuo abejoju“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė A. Avulis.

Skolindamiesi būstui lietuviai sumušė visus rekordus. Tautiečiai šluote šluoja naujus butus, jų negąsdina nei kylančios kainos, nei augančios palūkanos. Lietuvos bankas šį procesą vadina normaliu, esą didžiulį skolinimąsi lėmė augę atlyginimai. Visgi centrinio banko vadovas perspėja neužmigti ant laurų: rizikų yra, o krizė visada ateina netikėtai.

Norint įsigyti gyvenamąjį būstą, gali prireikti ne tik finansinių išteklių, bet ir laiko. Su tuo sutinka ir Radviliškyje buvusį mokyklos bendrabutį nusipirkusi šio miesto gyventoja Ugnė Usevičiūtė. Kaip teigia nauja daugiabučio savininkė, įsigyti tokio tipo pastatą paskatino sukaupta nekilnojamojo turto patirtis, taip pat gera aukciono kaina, kuri nuo pradinės vertės išaugo beveik dvigubai.

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika mėnesių. SEB banko užsakymu balandžio pradžioje atlikta apklausa atskleidė, kad 54 proc. apklaustųjų tikisi, jog būsto kaina per vienus metus padidės, 11 proc. mano, kad būstas pigs, 27 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Skirtumas tarp prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, šių metų pradžioje buvo 43 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka šiemet išlaiko augimo tempus – iš viso per pirmus keturis šių metų mėnesius pirkimo-pardavimo sandoriais šalyje perleista 39,5 tūkst. NT objektų, arba 8 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį (36,6 tūkst.). Keturiuose iš penkių Lietuvos didmiesčių parduotų butų skaičius išaugo dešimtadaliu, o Panevėžyje – net ketvirtadaliu, rašoma Registrų centro pranešime spaudai.

Pamirškite laikus, kai taupydami lietuviai naują būstą ilgus mėnesius įsirenginėjo savo rankomis. Naujos tendencijos rodo, kad vis dažniau perkami jau visiškai įrengti būstai. O kai kuriuose iš jų – ir stalo įrankiai jau būna virtuvės stalčiuose, ir lovos paklotos miegoti. Nekilnojamojo turto specialistai tikina, jog tokie butai parduodami taikantis prie šiuolaikinės kartos, kuri neturi laiko ir nemoka įsirengti namų patys.

Galimos butų kainų korekcijos laukiantiems žmonėms nekilnojamojo turto ekspertai gerų žinių neturi. Nors butų pardavimams Lietuvoje šturmuojant seniai matytas aukštumas, vis dažniau prisimenami ikikriziniai metai ir po jų sekęs kainų kritimas, tikėtina, kad šį kartą tokio scenarijaus bus išvengta. Esą būsto kainas į viršų gena ne tik neblėstanti paklausa, bet ir tam tikri valstybės žingsniai. Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų vasarį buvo sudaryta net 45 proc.

Vasario mėnesį nekilnojamo turto rinka išlaikė aktyvumo tempą, o Vilniuje ir Kaune butų pardavimai buvo rekordiniai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista beveik 8,9 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 12,5 proc. daugiau nei 2018 metų vasarį (7,9 tūkst.), tačiau 5,3 proc. mažiau nei šių metų sausį (9,4 tūkst.). Butų pardavimai per metus – šių metų vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, – išaugo 20,3 proc.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato vietoje Vilniaus Gedimino prospekte, tarp Lukiškių ir Nepriklausomybės aikščių, turėtų iškilti prestižiniai būstai. Pastatą perkanti bendrovė „JF investicijos“ patalpas ketina rekonstruoti. Įmonės vienintelis savininkas ir vadovas Jevgenijus Funikovas pasakojo, kad jame ketinama įrengti prestižinius butus. „Daug kas priklauso nuo paveldosaugininkų reikalavimų, taip pat neatsisakome minties perpirkti (turtą – BNS) iš kitų savininkų.

Arti milijono eurų ir daugiau kainuojantys butai Niujorke, Londone, Tokijuje ar Maskvoje nestebina nieko. Tačiau tokios nekilnojamajam turtui įsigyti skiriamos sumos Vilniuje – tikra retenybė. Vis dėlto, tų, kurie sau gali leisti pusės milijono eurų ribą peržengiantį butą sostinėje, laukia tikrai seilę varvinantys variantai.

Šių metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pasižymėjo seniai fiksuotu aktyvumu. Pagrindinės NT kategorijos pagal per sausį fiksuotus parduotų objektų skaičius priartėjo prie rekordinių 2007-ųjų, o Vilniuje parduotų butų skaičius buvo rekordinis. Preliminariais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais iš viso perleista kiek daugiau nei 9,3 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų – 17,7 proc. daugiau nei 2018 metų sausį (7,9 tūkst.