butai

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai mano, kad kitąmet nauji butai Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose turėtų šiek tiek pigti, Kaune jų kainos beveik nesikeis, o Klaipėdoje butai gali truputį brangti, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. Tyrimo duomenimis, naujų butų nuomos kainos neturėtų keistis, o biurų paklausos augimo laukiama Kaune ir Klaipėdoje.

Brangstantis nekilnojamasis turtas ir spekuliacijos apie butų pigimą – mėgstama daugelio lietuvių pokalbių tema. Ir nors Vilniuje NT kainos yra bene aukščiausios visoje šalyje, bet ir čia, labai norint, kartais galima įsigyti būstą ir už kelioliką tūkstančių eurų. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė pasižvalgyti po parduodamų pigiausių butų sostinėje pasiūlymus ir išsiaiškinti, kokią nuosavą pastogę Vilniuje galima įsigyti kišenėje turint 20 tūkstančių eurų? Tam pasitelkėme alio.lt ir aruodas.

Banko „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka Lietuvoje buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente užfiksuoti ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. „Trečiasis šių metų ketvirtis sostinės būsto rinkai buvo kiek neįprastas – pirmą kartą per beveik trejus metus butų kainos susitraukė.

Šių metų lapkritį pardavimo sandoriais perleisti 10 808 pastatai, patalpos ir žemės sklypai – 13 proc. mažiau nei spalį, bet 1,1 proc. daugiau nei pernai lapkritį. Artėjant metų pabaigai, aktyvumo mažėjimas fiksuotas visose nekilnojamojo turto kategorijose. Registrų centro specialistų teigimu, lapkritį, palyginti su spaliu, rinkos aktyvumo mažėjimą iš dalies lėmė ir tai, kad spalį aktyvumas buvo pasiekęs aukščiausią tašką per pastaruosius ketverius su puse metų.

Jaunimas Lietuvoje apie nuosavą būstą gali tik pasvajoti, o to priežastys yra bene sparčiausiai augusios NT kainos Europoje ir vangi darbo rinka, parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Ekspertų verdiktas dar griežtesnis: šiandien butai Lietuvoje vargiai įperkami ir vidutines pajamas gaunantiesiems. Nori aktyvesnės valstybės rolės Anot VDU tyrėjos Rūtos Brazienės, jos atliktas tyrimas aprėpė 1200 žmonių, kurie yra 18 – 35 m.  „Net 95 proc.

Augančios būsto nuomos kainos, gerėjantis žmonių pragyvenimo lygis, kitose Europos valstybėse plėtojami nuomojamo būsto projektai paskatino tokių projektų imtis ir Lietuvoje, BNS sako kalbinti analitikai ir plėtotojai. Anot jų, tikėtinas aukštas būsto nuomos pajamingumas ir jau įgyvendinami projektai gali paskatinti panašių projektų plėtrą.

Registrų centro duomenimis šį rudenį butų kainos mažėjo. Vidutinė per 2018 m. III ketvirtį įsigyto būsto kaina šalyje siekė 756 eurus už kvadratinį metrą, t. y. 4,2 proc. mažiau negu praėjusio ketvirčio vidurkis. Lyginant š. m. III ketvirčio kainų vidurkį su pernai metais, būstas brango apie 5,4 proc., rašoma pranešime spaudai.  Senos statybos butai Senų butų kaina šalyje per III ketvirtį buvo 829 eurai už kvadratinį metrą – 1,6 proc. mažiau negu II ketvirtį, tačiau 6,7 proc.

Vilniuje šiemet nuosekliai auga naujų neparduotų butų skaičius – kai kuriais vertinimais, jis perkopė 5 tūkst. ir iki metų pabaigos tikriausiai nesumažės. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje paklausos nauji butai yra paklausūs, todėl tendencijos šiuose miestuose priklausys nuo plėtotojų veiksmų, teigia analitikai. Įstaigos „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad šįmet palaipsniui augęs neparduotų butų skaičius rugsėjo pabaigoje pasiekė 5,06 tūkstančio.

Jau šią savaitę studentai pradeda keltis į gautus kambarius bendrabučiuose. Tuo tarpu kambarį norintys išsinuomoti, jau vėluoja. Eksperto teigimo, nuomos pasiūla šiemet kaip niekad maža, o tai turi įtakos ir kainai. „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška tv3.lt pasakoja, kad šiuo metu senos statybos daugiabutyje būstą galima išsinuomoti už maždaug 9 eurus per kvadratinį metrą, o naujos statybos –11–12 Eur/kv. metrą.

Butų pardavimai Lietuvoje liepą aktyvėjo, nors Vilniuje ir Klaipėdoje jie per mėnesį smuko maždaug po 10 proc., pranešė Registrų centras. Negalutiniais duomenimis, liepą šalyje perleista 10,65 tūkst. pastatų, patalpų ir žemės sklypų - 0,4 proc. mažiau nei birželį ir 2,1 proc. daugiau negu pernai liepą. Lietuvoje liepą savininkus pakeitė 2,9 tūkst. butų – atitinkamai 1 proc. ir 4,2 proc. daugiau, bei apie 1 tūkst. namų – atitinkamai 6,5 proc. ir 4,2 proc. daugiau.

Seime rudenį svarstysimos pataisos dėl baudų už be perstojo lojančius keturkojus ir triukšmaujančius kaimynus suskaldė visuomenę. Kol vieni džiaugiasi noru užkirsti kelią erzinančiam triukšmui, kiti kelia klausimus, kaip pavyks įgyvendinti šį įstatymą, ar pareigūnai nebus apkrauti be reikalo ir galiausiai – ar už kiekvieną didesnį garselį bus baudžiama be pasigailėjimo? Seimo Peticijų komisija įregistravo Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, pagal kurias namuose laikomiems gyvūnams draudžiama skl...

Ieškant būsto dažnai svarbiu pasirinkimo aspektu tampa kaina. Lyginant kainas, neretai svarstoma, kad vietoj buto naujos statybos name apsimoka pirkti individualų namą su nuosavu kiemu. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) analitikai turi prognozę – po kelių metų kotedžų pirkėjai dairysis į butus mieste. „Inreal“ analitikai skaičiuoja, kad Vilniaus ir Vilniaus rajono pirminėje kotedžų rinkoje – kai jie parduodami statytojų – šiuo metu yra apie 610 neparduotų kotedžų.

Vasarai atėjus nekilnojamojo turto rinka darosi vėl aktyvesnė, o kainos ima ir toliau augti. Remiantis skelbimuose nurodytomis kainomis, matyti, kad labiausiai jos auga Kaune, toliau rikiuojasi Klaipėda ir Vilnius. Gegužės mėnesį nekilnojamojo turto skelbimuose už parduodamus butus Vilniuje buvo prašoma vidutiniškai 1783 Eur/kv.m – t.y. 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku prieš metus ir beveik 1 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų mėnesį, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.

„Swedbank“ atlikta Baltijos šalių sostinių būsto rinkos analizė rodo, kad vidutinės būsto kainos Taline praėjusiais metais viršijo prieš dešimtmetį stebėtą lygį ir siekė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Vilniuje vidutinės būsto kainos praėjusių metų pabaigoje siekė 1,5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą ir buvo 9 proc. mažesnės, palyginti su prieš krizę pasiektu kainų piku. Pigiausiu būstu ir toliau išsiskiria Ryga, kur būstas kainuoja apie 30 proc.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Sostinė ir toliau stebina nekilnojamojo turto rinkos analitikus. Tačiau šį kartą ne kainų augimu, o stabilumu. Tuo tarpu kituose miestuose kainos auga.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,2 proc. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,9 proc.

Mažesnių sąskaitų už šildymą argumentas dažnai būna lemiamas svarstant apie būsto pirkimą naujai išdygusiuose daugiabučiuose, tačiau tikrai nėra vienintelis. Daliai pirkėjų ne mažiau svarbi yra galimybė būti aktyvesnių gyventojų bendruomenių dalimi, tikina NT ekspertai. Anot jų, pastaraisiais metais lietuvių akys vis labiau krypsta nuo senesnės statybos daugiabučių. Pasiūla stiebiasi į viršų Apie 1,5 proc. – tiek kiekvienais metais išauga Vilniaus būsto fondas.

 Antradienį – išskirtinis „TV Pagalbos“ tyrimas. Neįgalūs sutuoktiniai su nepilnamečiu vaiku metami iš savo namų. Kaip galima nupirkti žmogaus butą, jam pačiam apie tai nieko nežinant? Nuvykusi pas Oną, TV3 laidos „TV pagalba“ narė Rūta Filejeva buvo šokiruota – vietoj įprastų buto durų kabėjo užuolaida. „Taip mus terorizuoja naujieji buto šeimininkai. Jie išsivežė duris. Vėliau, sakė, išims ir langus. O jei ir po to mes neišsikraustysime, tada pradės nuodyti“, – pasakojo įbauginta moteris.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Bet yra tokių butų, kur vien išvydus kainą tenka griebtis už galvos. Pavyzdžiui, prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai prieš kurį laiką kainavo įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Kalendorinė žiemos pradžia ir įsibėgėjantis šildymo sezonas nuomininkams atveria naujų galimybių. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, atšalus orams paklausa yra mažesnė nei vasaros pabaigoje–rudens pradžioje. O ir nuomotojai nenusiteikę palikti tuščio buto žiemą, ypač jeigu jis didesnio ploto, kad jiems nereikėtų mokėti padidėjusių komunalinių mokesčių.

Bendrovė „Kauno būstai“ klaidino vartotojus, kai Palangoje statomas poilsio paskirties patalpas svečių namuose reklamavo kaip butus. Už Reklamos įstatymo pažeidimus Konkurencijos taryba įmonei skyrė 6 300 Eur baudą. Konkurencijos taryba nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo iki 2017 m. vasario keliose skelbimų svetainėse bendrovė „Kauno būstai“ reklamavo Palangoje, Paliepgirių kelyje, parduodamus naujai statomus butus ar būstus dvibučiame name, taip pat siūlė įsigyti gyvenamąjį trijų kambarių namą.

Lietuvos socialdemokratų partija įregistravo pasiūlymą neapmokestinti fizinių asmenų nekilnojamojo turto, jei jo vertė neviršija 150 tūkst. eurų. Pagal dabar galiojančią tvarką, nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, jei jo vertė neviršija 220 tūkst. eurų. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – įtvirtinti socialiai teisingą, proporcingą nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Planuojantys nuomotis būstą neišvengiamai susiduria su įvairiais teisiniais klausimais: į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį, ar ją būtina registruoti, kaip apginti savo teises, kai kita šalis nepaiso susitarimų? Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultantė Milda Lapinskaitė pateikia patarimų, kurie padės išvengti nesusipratimų ateityje. Pirmiausia, pravartu įsitikinti, kad asmuo, iš kurio ketinate nuomotis būstą, yra ne subnuomotojas, o gyvenamosios patalpos savininkas.

Vieniems pajūris – vasaros poilsio vieta nuomojamame viešbučio kambaryje, kitiems – antri namai. Tačiau vis daugiau lietuvių per vasarą nori ilsėtis ne viešbučiuose, o nuosavuose namuose. Tad kiek gi kainuoja būstas pajūryje? Štai šiuos butus ir kotedžus bene arčiausiai jūros Giruliuose naujoje gyvenvietėje siūlantys pardavėjai vilioja į saugų ir aptvertą kvartalą. Pusė būstų čia jau parduota ir labiausiai juos graibsto klaipėdiečiai kaip pirmąjį būstą. Trečdalis pirkėjų – kauniečiai.

Stebėdami pro langą tamsius debesis ir niūrią vasarą, kartais susimąstome, kaip gera būtų turėti butą užsienio kurorte, kur saulė šviečia kur kas dažniau nei Lietuvoje. Viena iš krypčių – Ispanija. Nekilnojamojo turto ekspertai pastebi, kad kainos Ispanijos kurortuose neretai netgi mažesnės negu Lietuvoje. Pavyzdžiui, 81 kv. m trijų kambarių butą Torreviejos priemiestyje, Alikantės provincijoje, vos 300 m nuo jūros, galima įsigyti už 139 tūkst. eurų.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Nors būsto kainos ir toliau auga, susidomėjimas jais ne, teigiama nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt pranešime spaudai. Mat skelbimuose publikuojama kainų statistika atskleidžia, kad per metus kainos didėjo net iki 17 proc., tuo tarpu ieškančiųjų skaičius augo.  Šių metų vasario mėnesį skelbimuose siūlomos vidutinės parduodamų butų kainos buvo didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Praėjusieji metai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje buvo neeiliniai. Gyvenamojo būsto sandorių apimtys per juos išaugo beveik ketvirčiu. Vien Vilniuje parduota per 4200 butų, t.y. penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais, o vidutinė buto vertė sostinėje padidėjo 6,5%. Naujausia sandorių statistika leidžia spręsti, kad 2017-aisiais sostinės NT sektoriuje toliau vyraus optimizmas: vien per sausio mėnesį parduota dešimtadaliu daugiau butų nei per tą patį mėnesį pernai.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ pernai pardavė 466 butus už 52 mln. eurų. Tai 43 proc. daugiau butų nei 2015-aisiais, kai įmonė buvo pardavusi 311 butų ir geriausias rezultatas nuo 2007 metų, kai buvo parduota 450 butų. „Hanner“ skaičiavimais, praėjusiais metais ji pagal pardavimus užėmė apie 10 proc. rinkos - tiek pat, kiek nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Realco“. Kiek mažiau teko „Eikai“ (9 proc.), „MG valdai“ (8 proc.

Naujųjų metų naktį Kauno rajone ir mieste užsidegė du butai. Žmonės gaisruose nenukentėjo. Kaip praneša Bendrasis pagalbos centras, 4.25 val. gautas pranešimas, kad Kauno mieste, Chemijos gatvės 11 namo bute kilo gaisras. Po valandos, 5.20 val. apie gaisrą gautas pranešimas jau iš Kauno rajono - Garliavos mieste, Liepų gatvės 14 name atvira liepsna degė bendrabutyje esantis butas. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos budintis specialistas BNS teigė, kad gaisruose žmonės nenukentėjo.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Būsto kainos ir toliau auga, tačiau iš skelbiamų duomenų pastebima, kad nekilnojamojo turto (NT) kainos auga ne taip sparčiai, kaip pardavėjų įgeidžiai. Mat skelbimuose siūlomos vis didesnės kainos.  Parduodamų butų pasiūlos kainos didmiesčiuose nuo metų pradžios pasistiebė aukštyn. Didžiausias procentinis pokytis matomas Kaune – norintys parduoti butus šiame mieste vidutines kainas kilstelėjo apie 11 proc.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Kiek šiemet studentams kainuos išsinuomoti būstą? Nekilnojamojo turto agentai jaunimui džiugių naujienų neturi – per kelerius metus vien sostinėje nuoma pabrango daugiau kaip dešimtadaliu. Į butų žvalgybą besileidžiantys studentai piktinasi, kad nuomos kainos viršija padorumo ribą. Tuo tarpu ekspertai ragina nepamiršti – esą rudeniop situacija pasitaisys ir nuoma atpigs. Trečio kurso studentai Lukas ir Linas kol kas glaudžiasi universiteto, taip vadiname barake.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Nekilnojamojo turto kainos kopia į viršų, ar negresia Lietuvai dar vienas kainų burbulas? Kai kurie ekspertai tvirtina – tam tikrų perkaitimo užuomazgų rinkoje galima pastebėti. Esą šiuo metu į nekilnojamąjį turtą žiūrima kaip į saugiausią investiciją ar pajamų šaltinį. Tuo tarpu ekonomistai ramina – esą kol kas jokio pagrindo nekilnojamojo turto kainų burbului nėra. Naujas beveik 78 kvadratinių metrų butas sostinės Antakalnio rajone su vidutine apdaila kainuoja beveik 200 tūkstančių eurų.

Sukčiai, apsimesdami pastatų priežiūros specialistais, sugalvojo naują būdą, kaip mulkinti patiklius daugiabučių namų gyventojus. Jie skambina butų savininkams ir siūlosi ateiti patikrinti langų būklę. Tiek daugiabučių namų administratoriai, tiek policijos pareigūnai įspėja gyventojus būti budriais ir nepasitikėti nepažįstamų asmenų siūlymais.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas birželį smuko dėl prasidėjusio vasaros sezono, tačiau vis dar išliko didesnis nei pernai. Preliminariais Registrų centro duomenimis, birželį pirkimo sandoriais perleista 10,72 tūkst. NT objektų - 7 proc. mažiau nei gegužę, tačiau 8,5 proc. daugiau nei pernai birželį. „Būsto rinkoje vasara labiau juntama individualių gyvenamųjų namų prekyboje.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%). Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose.

Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.

Kovo mėnesį butų didmiesčiuose nuomos rinkoje tęsėsi nuosaikus ir nedidelis nuomos pasiūlos kainų didėjimas. Per mėnesį, kovą palyginti su vasariu, Vilniuje ir Kaune siūlomos nuomos kainos padidėjo iki 1 proc., Klaipėdoje procentinis pokytis didesnis – siekia per 3 proc. Kaip per metus pasikeitė nuomos kainos skelbimuose ir kiek vidutiniškai šiuo metu prašoma už buto nuomą, apžvelgiama remiantis nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt statistika.