butai

Lietuva – viena iš TOP 3 Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose labiausiai pakilo būsto kainos. Nekilnojamojo turto (NT) agentūrų duomenimis, didmiesčiuose už vieną kvadratinį metrą bute tenka pakloti daugiau nei tūkstantį eurų. Nuo 2010 m. iki 2024 m. būsto kainos Europos sąjungoje padidėjo 53 proc., skelbia „Eurostat“. Didžiausias augimas buvo užfiksuotas Vengrijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Joje būsto kainos per daugiau nei dešimtmetį išaugo 179 procentais.

Politikams vis garsiau kalbant apie demografinę krizę, gyventojų akys krypsta ir į dideles būsto kainas. Esą tai – viena iš priežasčių, kodėl jauni žmonės delsia kurti šeimas ar susilaukti vaikų.

Vasarą lietuviai susikrauna lagaminus ir patraukia link Baltijos jūros. Palanga tradiciškai tampa pagrindiniu poilsiautojų traukos centru, kuriame gyvenimas verda visus tris vasaros mėnesius iš eilės. Nepaisant to, vos atvykusius atostogautojus kasmet pasitinka tas pats galvosūkis – labai skirtingos ir nuolat besikeičiančios nakvynės kainos. Kol vieni ieško pigiausių kampelių nakvynei, kiti pasiruošę pakloti šimtus eurų už prabangą prie pat kopų.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai sako, kad vis daugiau žmonių tiesiog nebesugeba sukaupti pradinio įnašo, o dalis jaunų pirkėjų be šeimos pagalbos apie nuosavą būstą apskritai negalėtų galvoti. Tuo metu rinkoje ryškėja ir kita tendencija – sostinėje sparčiai mažėja būsto pasiūla centrinėse miesto dalyse, todėl pirkėjų galimybės rinktis tampa vis siauresnės.

Bankas „Swedbank“ pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje suteikė 2,6 tūkst. būsto paskolų už 341 mln. eurų. Banko teigimu, tai 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai naujai finansuoto būsto portfelio suma siekė 277 mln. eurų.  „Matome, kad būsto finansavimo rinka šių metų pradžioje buvo aktyvi, o gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo iš esmės išlieka pozityvūs.

Per metus naujos statybos būstų kainos Vilniuje išaugo bene 11 proc., o didžiausias augimas fiksuojamas Naujininkų mikrorajone, skelbia nekilnojamojo turto (NT) projektų valdymo bendrovė „EIKA Development“. Bendrovės duomenimis, brangiausiais sostinės mikrorajonais pirmąjį šių metų ketvirtį išliko Senamiestis, kur vidutinė kaina siekė 7 060 eurų už kv. metrą, taip pat Žvėrynas (6 565 eurų už kv. metrą) ir Užupis (5 808 eurų už kv.

Būstas už kelis šimtus ar tūkstančius eurų – skamba neįtikėtinai, tačiau Lietuvoje, tai visiškai įmanoma. Oficialiose varžytynėse ar aukcionuose galima rasti itin pigių butų visoje Lietuvoje.  Jų pasiūla – labai įvairi: nuo apleistų patalpų regionuose iki naujesnių butų didmiesčiuose. Vis dėlto žema kaina dažniausiai slepia prastą būklę, nepatogią vietą ar net teisinius niuansus. Elektroninių varžytynių internetiniame puslapyje evarzytynes.

Butas su narvais, lova, skirta pririšti ar prirakinti, baldai žmogaus laisvei suvaržyti – tokius apartamentus, skirtus seksualinėms fantazijoms išlaisvinti, tautiečiai mielai nuomojasi ir jų poreikis vis auga. Kaip atrodo tokie apartamentai ir ar tokį erotinį išlaisvėjimą galima vadinti sekso revoliucija Lietuvoje – atsakymų ieškojo TV3 Žinių komanda. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Gyventojams atkreipus dėmesį į skelbimuose vis dažniau pasitaikančius siūlymus pirkti butą negyvenamosios paskirties patalpose, kyla klausimų, ar tokie sandoriai iš tiesų yra teisėti ir saugūs pirkėjams. Nors skelbimuose tokios patalpos pristatomos kaip „studijos“ ar „loftai“, specialistai primena, kad pastato ir patalpų paskirtis gali turėti esminę reikšmę tam, ar jose apskritai leidžiama gyventi.

Ar vienas infrastruktūros projektas gali pakeisti viso regiono likimą? Ekspertai sako – taip, jei kartu ateina žmonės, darbo vietos ir papildoma ekonominė veikla. Tiesa, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad net ir tokiais atvejais ne visi išlošia vienodai.

Regionai traukiasi, o didieji miestai auga – ir vien geros valios neužtenka, kad žmonės sugrįžtų į mažesnes savivaldybes. Ekspertai atvirauja – gyventojas turi turėti, ką veikti – dirbti arba ilsėtis, o ten, kur nėra nei patrauklių darbo vietų, nei realios galimybės įpirkti būstą, naujos statybos stebuklai neįvyksta.

Lietuva sensta, gimstamumas mažėja, o namų ūkiai traukiasi. NT rinkos ekspertai įvertino, ar tai reiškia, kad demografiniai pokyčiai gali atvėsinti ir įkaitusią būsto rinką, sumažinti kainas.  Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie laukiančius ir esamus pokyčius NT rinkoje kalba „Citus“ nekilnojamojo turto analitikė Ugnė Žiogelė ir „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Apie brangius butus Vilniuje girdėti įprasta, tačiau pažvelgus į kitą rinkos pusę – pigiausius būstus – taip pat galima nustebti. Skelbimuose galima rasti pasiūlymų, kainuojančių vos keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų. Tačiau dažniausiai tai nėra tokie butai, kokius dauguma žmonių įsivaizduoja. Peržiūrėjus pigiausius Aruodas.lt skelbimus matyti, kad mažiausiai kainuoja aukcionuose parduodami kambariai, pastogės ar labai mažos patalpos su bendrais patogumais.

Metai iš metų gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje nuolat brangsta. NT kainos mūsų šalyje kyla bene sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių. Negana to, gyventojams siūlomi vis mažesni butai.  Jeigu dabartinės tendencijos nepasikeis, tuomet lietuviški butai taps panašūs į tuos, kuriuose žmonės priversti gyventi didžiausiuose pasaulio miestuose. O ten butai tokie maži, kad tualetai juose sujungti ne tik su vonia, bet ir su virtuve ar svetaine.

Kad būstai Vilniuje brangūs – niekam ne naujiena. Tačiau pažvelgus į pačius brangiausius parduodamus butus matyti, kad kai kur kainos peržengia ne tik milijono, bet ir kelių milijonų eurų ribą. Sprendžiant iš NT skelbimų, tokie butai parduodami miesto centre, prestižinėse vietose, ten kur itin mažai laisvų būstų. Specialistai sako, kad tokios kainos dar nėra riba, tačiau tokį būstą gali sau leisti tik labai nedidelė dalis žmonių.

Gruodžio 16-ąją Rusijos Aukščiausiasis teismas panaikino sprendimus dėl dainininkės Larisos Dolinos ieškinio jos buto pirkėjai Polinai Lurje. Teismo kolegija pripažino šios nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurį L. Dolina pardavė apgaulės būdu, ir nusprendė artimiausiu metu išnagrinėti klausimą dėl dainininkės iškeldinimo. Byla sulaukė milžiniško susidomėjimo, teismo posėdis buvo transliuojamas tiesiogiai, kas yra retenybė cenzūruojamoje Rusijoje.

Pirminėje sostinės nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šių metų lapkritį buvo parduoti 588 butai, rodo „Realco“ duomenys. Bendrovės teigimu, tai yra trečias mėnuo iš eilės, kai pardavimų skaičius viršija 500 būstų. Skelbiama, kad daugiausia lapkričio mėnesį Vilniuje buvo nupirkta ekonominės klasės butų – iš viso 329. Taip pat dar 217 žmonių įsigijo vidutinės klasės būstą, o 42 – prestižinės.

Šių metų spalio mėnesį sostinėje buvo parduota 44 proc. daugiau naujų butų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Kaip praneša bendrovė, antrąjį šių metų rudens mėnesį Vilniuje buvo parduoti 473 butai, kai pernai tą patį mėnesį pardavimai siekė 329 butus. Vis dėlto spalį, palyginti su rugsėju, pardavimų sumažėjo – praėjusį mėnesį sostinėje buvo nupirkti 524 butai.

Lietuvoje iš nemokių asmenių atimtas turtas būna išvaržomas skelbiant varžytines ar aukcionus. Tad bet kas užsiregistravęs gali mėginti įsigyti įvairų nekilnojamąjį ir kitą turtą už neįprastai mažą kainą. Pvz., už butą sumokant vos kelis šimtus eurų. Vis tik ar už tokią sumą įmanoma rasti normalų būstą? Pasižvalgykime, kaip jie atrodo. Butai vos už 200 eurų Pvz., Turto bankas siūlo 54,99 kvadratinio metro 1 kambario butą pirmame aukšte, Šiaulių rajono savivaldybėje, Žarėnų kaime.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 6,3 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 2940 eurų už kvadratinį metrą, skelbia Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa) butai Taline atpigo vidutiniškai 0,5 procento. Kainų mediana sumenko 6,1 proc. per mėnesį ir 0,1 proc. per metus iki 2762 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,6 proc., per metus – 12,9 proc.

Per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 1229 butai, o tai du kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“. Bendrovės duomenimis, dar spartesnis augimas matomas sostinės aukštos klasės būsto rinkoje. Joje šiemet parduoti 99 butai, o tai, palyginti su 2024 m. antruoju ketvirčiu, 2,3 karto daugiau. „Darnu Group“ duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį ekonominės ir vidutinės klasės būstai sudarė po 46 proc.

Šių metų balandžio–birželio mėnesiais sostinėje parduota dvigubai daugiau butų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, skelbia Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“. Bendrovės duomenimis, antrąjį metų ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 1199 butai, o praėjusiais metais – 641. „EIKA Development“ teigimu, iš parduotų 1199 butų 816 šiuo metu dar yra statomi, o likę 383 jau baigti. Skelbiama, kad per visą pirmąjį metų pusmetį šiemet parduota 87 proc. daugiau butų nei pernai.

„Kad ir kaip norėčiau netikėti, tačiau žinau net kelis prašmatnius Vilniaus butus, kuriuose žmonės jaučiasi nelaimingi. Savininkai ten keičiasi kas kelerius metus ir kiekvieną šeimą, deja, palydi vienokia ar kitokia tragedija“, – patirtimi apie parduodamus būstus Vilniuje dalijasi nekilnojamojo turto agentė Rasa Pavarienė ir knygos apie namus „Liber de domo“ autorė.

Nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir didėja būsto įperkamumas, tad Lietuvos bankas ragina naujus valdančiuosius nebeatidėlioti visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Socialdemokratai ir Lietuvos bankas sutaria, kad toks mokestis turi būti visuotinis ir daugumai nedidelis. Tačiau progresinis, kad prabangaus turto savininkai mokėtų daugiau. Toks mokestis esą verstų nenaudojamo būsto savininkus jį parduoti ar išnuomoti. Visgi rinkos dalyviai abejoja, ar mokestis sumažintų būsto kainas.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „EIKA Development“ skelbia, kad nekilnojamo turto (NT) rinka Vilniuje pagal pardavimus lapkritį augo 17 proc. Jei pardavimų tempas nemažės, prognozuojama, kad per 2024 m. bus parduota daugiau nei 3000 butų, o tai yra 40 proc. daugiau nei pernai.

Pastaraisiais metais butai vis mažėja. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai tikina, kad butai mažėja, nes jų išplanavimas gerėja. Vis tik NT brokeriai pastebi priešingą tendenciją. Anot jų, pirkėjai graibsto didesnius būstus, nes nori gyventi erdviau ir patogiau. Tam pritaria ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kuris įvardija, kad mažiausias būstas turėtų siekti bent 50 kvadratinių metrų. Anot jo, butų mažėjimo tendencija kelia nerimą.

Rugsėjį fiksuoti 3,4 proc. mažesni butų pardavimų rezultatai, palyginti su rugpjūčiu, tačiau sandoriai augo 8,4 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso praėjusį mėnesį Lietuvoje sudaryti 2650 butų sandorių, o brangiausi susitarimai sudaryti Vilniuje, praneša „Verslo žinios“. Pasak „1Partner LT“ vadovo Viktoro Račkovskio, 4 didžiausi mėnesio sandoriai viršijo 600 tūkst. vertės ribą. Brangiausiai rugsėjį parduotas butas kainavo 950 tūkst. eurų.

Pastaruoju metu vis dažnėja atvejų, kai žmonės susiduria su netikėtomis nuomotojų užgaidomis. Būstų savininkai prašo nuomininkų, kad šie, išvykę iš namų, sumokėtų tam tikrą pinigų sumą už kambarių tvarkymą, o apie tai svečiams iš anksto nebūna pranešta. Kai kuriais atvejai yra prašoma, kad būsto nuomininkai patys užsakytų valymo paslaugas, kai išvyksta. Specialistai tai vertina dviprasmiškai.

Rugpjūčio 1-ąją dieną Noreikiškėse vyko įspūdingas „NOA butai“ projekto pristatymo renginys, kuris susirinkusius svečius sužavėjo savo šiuolaikiškumu ir jaukia atmosfera. Atvirų durų vakarą buvo galima ne tik susipažinti su naujais moderniais butais, iškilusiais greta Kamšos botaninio–zoologinio draustinio, bet ir pasimėgauti griliuje keptu maistu, ruoštu šefo Roberto Svetlausko, o neįprastą bei kūrybingą būstų pristatymo renginį papildė DJ Ericho muzikinis nuotykis, surengtas tiesiog balkone.

Pastebima, kad šiuo metu naujų butų pasiūla didėja greičiau nei paklausa. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro vidutinės klasės baigti arba baigiami statyti būstai, skelbiama „Eika Development“ pranešime. Pastebima, kad populiariausi šiuo metu yra baiginėjami statyti arba jau baigti butai.

Siekdama didinti gynybos finansavimą Finansų ministerija nusitaikė į būstų nuomotojus – siūlo naikinti verslo liudijimus tokiems smulkiesiems verslininkams ir taikyti jiems 15 procentų Gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Ekspertai sako, kad su didesniais mokesčiais susidūrę nuomotojai gali šią naštą permesti ant nuomininkų pečių, tokiu būdu ir taip aukštos nuomos kainos dar sparčiau šoktų į viršų.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, gegužę, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, sumažėjo 4,7 proc. iki 3047,16 euro už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per mėnesį – gegužę, palyginti su balandžiu, – butai Taline atpigo vidutiniškai 0,2 procento. Kainų mediana per metus smuko 2,7 proc. iki 2909,7 euro už kvadratinį metrą, o per mėnesį – 0,3 procento.

2024 metų balandžio mėnesį pirkėjai įsigijo 251 naujos statybos butus, kurių vertė siekia 41 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų surinkti duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3155 eurai. Balandį Vilniaus NT rinkoje taip pat buvo nutraukta 41 preliminari sutartis. Praėjusių metų balandį buvo parduoti 251 butai, o 2022 metais buvo susitarta dėl 274 būsto pirkimų. Balandžio mėnesio pabaigoje vidutinė laisvų butų 1 kv. metro kaina siekė 3 285 eurus.

Per artimiausius 6 metus 1 tūkst. būstų Lenkijoje pastatyti planuojantis nekilnojamojo turto plėtros kompanijos „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis teigiamai atsiliepia apie kaimyninės šalies būsto politiką. „Jau 2 metus būsto rinka Lietuvoje yra apmirusi. Vilniuje parduodama 2–3 kartus mažiau, o bendrai rinka yra du kartus sumažėjusi. Tikimės, kad šiemet rinka nors šiek tiek atsigaus. Tačiau šie pastarieji metai ir paskatino ieškoti rinkų, kuriose situacija yra kitokia.

Gyventojų būstai mažėja, dalis gyventojų renkasi vos 20 kvadratinių metrų butus, nes didesnių paprasčiausiai neįperka. Ekonomistas pastebi, kad lietuvių būstai yra vieni mažiausi Europoje. O nekilnojamo turto (NT) vystytojai ramina, kad, nepaisant dydžio, butai yra gerai išplanuoti, todėl vietos gyventojams užtenka. NT bendrovės „Citus“ vyr.

Būsto įsigijimas yra vienas iš didžiausių finansinių sprendimų daugelio žmonių gyvenime. Šiuo metu, kai 3 ir 6 mėnesių EURIBOR viršija 3,9 proc., o NT kainos niekaip nekrenta, būsto įperkamumas yra žemiausias per pastaruosius 10 metų, o žmonės vis dažniau žvalgosi į nuomą, rašoma pranešime spaudai. Tiesa, pastaruosius kelerius metus iki pandemijos, kuomet centrinių bankų palūkanos svyravo ties nuliu, nuomotis dažnai kainavo beveik tiek pat, kiek ir pirkti būstą su paskola.

Daugiabučių statybos apimtys trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose šiemet smunka į 2016 m. lygį, sako nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis. Anot jo, apskritai sparčiai lėtėja bet kokio būsto statybos visoje šalyje. „Sumažėjimas tikrai yra ženklus. Palyginus 2024 m. su 2023 m., (...) parduodamo ploto (Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ELTA) bus pastatyta apie 135 tūkst. kv. m mažiau.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Kauno rajono savivaldybė už daugiau nei 2 mln. eurų pirks 25 butus neįgaliesiems ir gausioms šeimoms. Tokį sprendimą priėmė sausio pabaigoje posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba. Socialinių būstų pirkimas, kuriam pritarė rajono politikai, vykdomas pagal Kauno regiono plėtros tarybos patvirtintą 2022–2030 metų planą. Juo remiantis, butai turės būti nupirkti 2024–2027 metais. Pagal eilę jie bus skirti neįgaliesiems ir gausioms šeimoms. Iš butams skirtos 2,35 mln. eurų sumos 2 mln.

Elektroninėje varžytynių sistemoje šiuo metu galima aukciono būdu įsigyti 11 būstų, kurie yra Kėdainių rajone. Žmonėms tai yra išties patogu, nes dalyvauti aukcione galima neišėjus iš namų. Vis dėlto labai svarbu, kad gyventojai atkreiptų dėmesį į pilnus parduodamų subjektų aprašymus, nes nemačius gyvai parduodamo nekilnojamojo turto, jį nusipirkus gali ištikti nemenkas šokas. Štai Daukšių kaime yra parduodamos sandėlio patalpos, garažas.

Rusijoje pagal straipsnį „už RF armijos diskreditavimą“ ketinama konfiskuoti butus ir kitą turtą, praneša UNIAN. Atitinkamą pasiūlymą įstatymų leidybos lygiu pirmadienį pateikė Valstybės Dūma. Omenyje turimas Rusijos baudžiamojo kodekso pataisų projektas „dėl turto konfiskavimo“. Rusijos žiniasklaida pažymi, kad visas įstatymo projekto tekstas dar nepaskelbtas.

Viena patikimiausių investicijų lietuviams – nekilnojamas turtas (NT). Dalis gyventojų būsto ieško kurortuose, tačiau ne Lietuvos, bet užsienio. Šiuo metu gyventojai būsto ieško Ispanijos pagrindinėje dalyje ar tokiose salose, kaip Tenerifė. NT specialistai skaičiuoja, kad būstui svetur lietuviai išleidžia nuo 60 tūkst. eurų iki milijonų eurų.

Praėjus beveik savaitei po sprogimo ir gaisro Viršuliškių daugiabutyje, aiškėja, kad ir savo būstą apdraudę gyventojai patirs didžiulius nuostolius. TV3 žinių kalbintas Viršuliškių daugiabučio gyventojas pasakoja, kad buvo apdraudęs tiek būstą, tiek jame esantį turtą, tačiau iš draudimo bendrovės išgirdo, kad jam bus atlyginta mažiau nei pusė buto vertės. Kai kurie namų netekę žmonės jau kreipėsi į Vilniaus savivaldybę vienkartinei išmokai gauti.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupė „Releven“ Vilniaus senamiestyje, netoli Misionierių vienuolyno, vystys 40 mln. eurų vertės prestižinės klasės būsto projektą. Planuojama, kad būsto kvadratinio metro kaina „Sanguškų parke“ prasidės nuo 5 tūkst. eurų, o statybos bus baigtos 2026 metais. Projekte suplanuoti 55 butai, 11 poilsio ir 13 administracinių bei komercinių patalpų, „Verslo žinioms“ pasakojo „Releven“ direktoriaus pavaduotojas Viktoras Zubrecovas.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje spalį, palyginti su rugsėju, butų pardavimai augo, o kainos nesikeitė arba tik simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, spalį Lietuvoje parduotų butų skaičius daugiabučiuose augo 4,8 proc. iki 2632, o per metus sumažėjo 13,3 procento. Vilniuje spalį parduoti 934 butai – 6,1 proc. daugiau nei rugsėjį, bet 3 proc. mažiau nei pernai spalį. Kaune parduoti 327 butai – atitinkamai 6,8 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, mažėja trečią mėnesį iš eilės. Vien tik rugpjūtį butai atpigo vidutiniškai 2,8 procento. Praėjusį mėnesį vidutinė kvardratinio metro kaina buvo tik 1,7 proc. didesnė nei pernai rugpjūtį – 2970 eurų, rodo Estijos žemės departamento penktadienį paskelbti duomenys. Kainų mediana per mėnesį nukrito 3,7 proc., per metus pakilo 1,3 proc. iki 2804 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 4,5 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 4,5 proc. mažesnė nei ankstesnį mėnesį – 3052 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) butai Taline pabrango vidutiniškai 5 procentais. Kainų mediana per mėnesį nukrito 5,9 proc., per metus pakilo 4,1 proc. iki 2916 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 21,5 proc., per metus – 26,2 proc.

Naujų butų pardavimai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželiu, padidėjo, tačiau bendri jų pardavimai pastebimai sumenko. Parduodamų butų kainos Vilniuje ir Kaune liepą keitėsi nežymiai, kiek didesnis pokytis fiksuotas Klaipėdoje, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, per mėnesį parduotų butų daugiabučiuose skaičius smuko 20,7 proc. iki 2261, o per metus – 23,7 procento. Vilniuje liepą parduoti 688 butai – 27 proc.