Kai kurie pirkėjai gali net neįtarti, kad įsigiję tokį „butą“ oficialiai gyventi jame neturės teisės, o už naudojimą ne pagal paskirtį gali grėsti ir baudos.
Taigi, į ką reikia atkreipti dėmesį įsigyjant butą?
Įrenginėja butus gamykloje?
Su naujienų portalo tv3.lt redakcija susisiekė skaitytojas ir papasakojo apie situaciją, susidariusią viename Vilniuje esančiame pastate.
Esą pastate, kuriame jis turi patalpų, vienas statytojas įsigijo gamybinės paskirties patalpas ir pradėjo jų remontą. Iš pradžių tai neatrodė neįprasta, tačiau vėliau paaiškėjo, kad patalpos pertvarkomos į butus, kuriuos planuojama parduoti.
„Nekilnojamo turto registre užfiksuota, kad pastatas yra ypatingos kategorijos statinys – gamybinis pastatas. Paskirties grupė: pramonės ir sandėliavimo. Patalpos, kuriose įrengti 42 „butai“, bendras plotas: 490,16 m²“, – dalijosi vyriškis.
Skaitytojas pasakojo, kad pasirodžius šių „butų“ pardavimo skelbimams jam kilo rimtų abejonių, ar pirkėjai nebus suklaidinti – ar įsigiję tokį turtą jie iš tiesų galės jame gyventi, jei pastato paskirtis oficialiai išlieka gamybinė.
„Statytojas parduodamas „butus“ gamybiniame pastate, kurio didžiąją dalį sudaro verslai ir gamybos įmonės. Taip jie apgaudinėja žmones, nes paskirties į gyvenamąją pakeisti negalės, susidurs su triukšmu, vibracijomis ir visais panašiais dalykais.
Pažymime, kad gamybiniame pastate gyventi negalima, nes jis neatitinka jokių gyvenamosioms patalpoms keliamų reikalavimų ir normų“, – nurodė tame pačiame pastate patalpų turintis pašnekovas.
Todėl jis nusprendė kreiptis į atsakingas institucijas.
„Kadangi esame ankščiau minimo pastato dalies patalpų savininkai, kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami paaiškinti esamą situaciją. Ši mus nukreipė į Statybų inspekciją, kuri atsakymą mums ir savivaldybei pateikė po beveik 4 mėnesių (nuolat raginome imtis skubių veiksmų).
Trumpai tariant, Statybų inspekcijos atsakymas: „viskas teisėta“. Pasak inspekcijos, tokiai renovacijai ant pastato stogo įrenginėjant „butus“ ir terasas su tvoromis, leidimai nereikalingi ir nekelia jokio įtarimo. Jie pasiuntė mus vėl kreiptis į savivaldybę.
Proceso vilkinimas ir savivaldybės, bei statybų inspekcijos bandymas viena kitai perleisti atsakomybę kelia įtarimą, dėl galimai neskaidraus patikrinimo“, – paaiškino jis.
Deklaruoti gyvenamąją vietą leidžia, o gyventi ne?
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad įstatymas neapriboja teisės deklaruoti gyvenamąją vietą ir negyvenamosios paskirties patalpose, tačiau tai nesuteikia teisės tokiose patalpose gyventi.
„Gyventi negyvenamosios paskirties patalpose draudžiama, taip pat draudžiama naudoti patalpas ne pagal paskirtį“, – pridėjo savivaldybė.
Savivaldybė paaiškino, kad pagal kompetenciją negali vertinti parduodamo nekilnojamojo turto skelbimų tikrumo ir tikslumo, todėl skaitytojo nurodyto skelbimo nekomentavo.
Tačiau ji pridėjo, kad prieš įsigyjant tokį turtą reikėtų gerai pasidomėti, kokia yra patalpų paskirtis.
Pasak jos, kartais net negyvenamosios paskirties pastate gali būti įrengtos gyvenamosios paskirties patalpos.
„Šiuo atveju matome, kad skelbime nurodyta pastato paskirtis (kūrybinės dirbtuvės) nėra gyvenamoji, o patalpų paskirtis nėra nurodoma.
Pirkėjai, domėdamiesi nekilnojamuoju turtu, turėtų reikalauti iš pardavėjo pateikti turto dokumentus, kurie įrodytų būtent parduodamų patalpų paskirtį.
Ne gyvenamosios paskirties pastate gali būti gyvenamosios paskirties patalpų“, – paaiškino savivaldybė.
Apsigyvenus tokiose patalpose skirs baudą?
Kaip informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos Inspekcija (VPTSI), įsigijus butą negyvenamosios paskirties patalpose ne tik netenkama kai kurių gyvenamajam būstui priklausančių garantijų, bet gali tekti sumokėti baudą.
VTPSI nurodo, kad pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį gali skirti baudą.
„Paaiškėjus, kad statinys naudojamas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar naudojamas ne pagal paskirtį, (išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka), gali tekti sumokėti nuo 140 iki 1 500 eurų baudą, už pakartotinai padarytą tokį nusižengimą – nuo 200 iki 3 000 eurų.
Juridiniams asmenims už tokius pažeidimus baudos kur kas didesnės: nuo 1 448 iki 7 240 eurų, o už pakartotinai padarytą pažeidimą – nuo 2 896 iki 8 688 eurų“, – pridėjo inspekcija.
VTPSI primena, kad gyvenimas (patalpų naudojimas gyvenamajai paskirčiai) įsigytose negyvenamosios paskirties patalpose negyvenamosios paskirties pastate yra neteisėtas.
Gyvenimas negyvenamosios paskirties pastate yra teisėtas tuo atveju, kai apsigyvenama pastate esančiose gyvenamosios paskirties patalpose, kurių naudojimo paskirtis (gyvenamoji) nurodyta viešajame registre, yra garantija, kad patalpos atitinka gyvenamosioms paskirties patalpoms keliamus reikalavimus.
Paprastai tariant, negyvenamosios paskirties pastate gali būti gyvenamosios paskirties patalpų, kuriose gyventi galima.
Kuo skiriasi gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpos?
VTPSI pataria prieš įsigyjant butą pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas.
VTPSI nurodo, kad faktinė patalpų paskirtis nurodoma Nekilnojamojo turto registro išraše.
Inspekcija paaiškino, kad gyvenamosios paskirties patalpos nuo negyvenamųjų paskirčių patalpų pastatuose turi būti atskirtos atitvaromis, turi turėti atskirus įėjimus ir atskirtas (atjungimo ventiliais, apskaitos prietaisais, sklendėmis ir pan.) inžinerines sistemas.
Taip pat gyvenamosios paskirties patalpoms keliami papildomi reikalavimai dėl automobilių stovėjimo vietų, buto insoliacijos, vaikų žaidimų aikštelių, garso izoliacijos.
Pavyzdžiui, naujam butui turi būti skiriama 1 vieta automobiliams statyti.
„Tačiau tam tikrais reglamentuotais atvejais minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius savivaldybės tarybos sprendimu gali būti mažinamas arba didinamas“, – pridėjo VTPSI.
Taip pat, anot inspekcijos, butai negali būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena yra žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitinka reikalavimus.
Pasirodo, gyvenamosios paskirties patalpos turi atitikti net ir tokius reikalavimus, kaip patalpų insoliacija. Tai reiškia, kad yra nustatytas konkreti trukmė, kiek į patalpą turi patekti tiesioginių saulės spindulių.
„Kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos nepertraukiamos insoliacijos trukmė ne trumpesnis kaip 2 valandos.
Senamiesčiuose ir miestų centruose su perimetriniu užstatymu – ne trumpesnis kaip 1,5 valandos“, – nurodo VTPSI.
Reikalavimuose taip pat nurodoma, kad gyvenamosios paskirties pastato sklype turi tilpti vaikų žaidimo aikštelė, elementari sporto aikštelė paaugliams ir vieta ramiam vyresnio amžiaus namo gyventojų poilsiui. Pasak inspekcijos, projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas skaičiuojamas vertinant butų skaičių.
„Minimalus leistinas projektuojamos vaikų žaidimo aikštelės plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 m².
Vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 m nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių“, – pridėjo VTPSI.
Be to, gyvenamosios paskirties pastatams yra keliami ir apsaugos nuo triukšmo reikalavimai.
„Naujai projektuojamų daugiabučių vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C, taip pat ir keičiant negyvenamosios patalpos paskirtį į gyvenamąją (butų) paskirtį, apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes, taikomas C garso klasei“, – nurodo inspekcija.
Ji pridėjo, kad negyvenamosios paskirties patalpoms gali būti nustatomi kitokie reikalavimai nei butams, pavyzdžiui, nenustatoma norminė garso klasė, numatomas mažesnis automobilių stovėjimo vietų skaičius, mažesnė priklausomųjų želdynų norma, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštelės bei kita gyventojams svarbi infrastruktūra.
