Ekspertai įvertino, ar Lietuvoje dažnai naudojami šilumos siurbliai oras–vanduo iš tiesų yra tinkami Lietuvos klimatui.
Be to, specialistai vardija, kodėl per šalčius galėjo pasitaikyti tokių atvejų, kai šildymo sistema „užlūžta“.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ apie tai diskutuoja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir „Vilnius Tech“ Pastatų energetikos katedros docentas dr. Juozas Bielskus.
Kokie yra pagrindiniai šilumos siurbliai ir kaip jie veikia?
Kaip žinoma, yra trys pagrindiniai šilumos siurblių veikimo principai – oras–vanduo, oras–oras, žemė–vanduo. Kuo jie tarpusavyje skiriasi?
J. Bielskus: Į klausimą galima atsakyti labai sudėtingai arba labai paprastai. Visgi kiekvienas iš mūsų namuose turime šaldytuvą. Techniškai šaldytuvas veikia tuo pačiu principu. Jei mes šaldytuvą pastatytume, pavyzdžiui, tarpduryje ir šaldiklio pusę atsuktume į lauką, jis jau veiktų kaip šilumos siurblys.
Kitaip tariant, šaldiklyje esantis garintuvas paimtų žemo potencialo šilumą, kompresoriaus pagalba pakeltų jos temperatūrą ir per šaldytuvo gale esančias groteles atiduotų patalpai kaip šildymą. Tai labai paprastas, supaprastintas buitinis pavyzdys.
Kuo jie iš tiesų skiriasi? Techniškai veikimo principas jų nesiskiria. Skiriasi konstrukcija. Pavyzdžiui, oras–vanduo arba oras–oras turi išorinį bloką, kuriame yra ventiliatorius ir garintuvas, šilumokaitis, kuris paima šilumą.
Gruntas–vanduo neturi išorinio bloko – jis turi kitokio tipo šilumokaitį ir ne orą gauna, o šiuo atveju šaltnešį, pavyzdžiui, vandens ir etilenglikolio ar vandens ir propilenglikolio mišinį. Tačiau visa kita – jų veikimas praktiškai nesiskiria, kaip ir minėjau, skiriasi tik konstrukciniai sprendimai.
Sustokime ties oras–vanduo šilumos siurbliu, kuris Lietuvoje labiausiai paplitęs ir žmonės gana aktyviai jį įsirenginėja. Kodėl smarkiai atvėsus orams jie veikia neefektyviai? Ir apskritai – ką reiškia „veikia neefektyviai“?
J. Bielskus: Tai sudėtingas klausimas, nes viešumoje buvo įvairių nuomonių. Vieniems gerai veikia, kitiems blogai, o dar treti apskritai nepastebėjo, kaip veikia. Gal tai ir gerai – vadinasi, viskas buvo gerai.
Vis tik šilumos siurblys yra toks įrenginys, kad, krintant lauko oro temperatūrai, kompresoriui reikia daugiau energijos tam, kad būtų pakeltas šilumos potencialas. Todėl jų efektyvumas krinta. Taip pat jis pasiekia savo veikimo ribą.
Kas labai svarbu ir dažnai nepaminima – šilumos siurblys prie 7 laipsnių šilumos lauko temperatūroje turės visiškai kitokią galią ir efektyvumą nei prie 20 laipsnių šalčio ar žemesnės temperatūros.
Labiausiai įtaką daro temperatūrų skirtumas tarp ruošiamos šilumos temperatūros ir lauko oro temperatūros. Kuo tas skirtumas didesnis, tuo efektyvumas ženkliai krinta.
Net ir esant 20 laipsnių šalčio temperatūrai, jei šilumos siurblys įrengtas tinkamai, tikėtina, jo efektyvumas vis tiek gali būti daugiau negu vienetas. Tačiau tai lemia ir kiti kriterijai, ne vien pats šilumos siurblys.
Paminėjote skaičių „vienetas“. Kaip tai reikėtų suprasti?
J. Bielskus: Šilumos siurblio naudingo veikimo koeficientas, efektyvumas, liaudiškai vadinamas copu, vertinamas labai paprastai – tai pagamintos šilumos kiekio santykis su suvartotos elektros kiekiu.
Įprastai šilumos siurblys pagamina daugiau šilumos, negu suvartoja elektros. Todėl jo efektyvumas dažniausiai yra daugiau nei 100 proc. – gali siekti 300, 400 ar net 500 proc.
Kritus temperatūrai, jis gali būti 150 ar 100 proc., o jeigu veikia netinkamai – gal ir mažiau. Todėl labai atsargiai reikia vertinti ir spręsti, ar šilumos siurblys gerai veikia.
Vien pažiūrėti ir pasakyti, kad veikia blogai, nes suvartoja daug elektros, iš principo negalima.
Kai kurie šilumos siurbliai netinkami mūsų šalies klimatui?
Ar oras–vanduo šilumos siurbliai, jūsų vertinimu, tinkami Lietuvos klimatui?
J. Bielskus: Techniškai šilumos siurbliai gali veikti net iki 28 laipsnių šalčio, priklausomai nuo gamintojo ir modelio. Jie gali kelti gana aukštą temperatūrą.
Ar tai bus efektyvu – reikia skaičiuoti. T.y., kas palankiau – ar kad jis veiktų iki 25, ar ties 10, ar –15 laipsnių šalčio išjungti ir jungti kitą šaltinį – galbūt dujas, kieto kuro katilą ar paprastus elektrinius kaitinimo elementus.
Šilumos siurblį, kaip pagrindinį šilumos šaltinį, reikia vertinti atsakingai.
Pasirinkti tik šilumos siurblį pastato šildymui gali būti rizikinga, nes, esant labai žemai temperatūrai ir neatsižvelgus į tam tikrus kriterijus, gali atsitikti taip, kad šildymas tiesiog nebus užtikrinamas.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
