butai

Vilniaus miesto savivaldybė pirks 15 butų suaugusiems asmenims su proto ar psichikos negalia. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė sostinės taryba. Už sprendimą balsavo 37 tarybos nariai, keturi susilaikė. Butuose savarankiškai apsigyvens negalią turintys asmenys, jiems bus užtikrinama individuali socialinių darbuotojų pagalba. „Šiuo metu apsaugoto būsto paslaugos jau teikiamos 14-ai vilniečių ir jų plėtra yra būtina.

Trijuose didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – gegužę, palyginti su balandžiu, sumenko tiek pirminės, tiek visos rinkos butų pardavimai, o jų kainos keitėsi simboliškai, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, gegužę Lietuvoje parduotų butų daugiabučiuose skaičius sumenko 8,8 proc. iki 2,57 tūkst., o per metus – 10,5 procento. Vien Vilniuje gegužę parduoti 954 butai – 0,9 proc. daugiau nei balandį, bet 1,27 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 7,1 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3205 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai geguže) butai Taline pabrango vidutiniškai 7,6 procento. Kainų mediana per mėnesį augo 8,1 proc., per metus – 5,4 proc. iki 2994 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį padaugėjo 27,4 proc., per metus sumažėjo 13,1 proc.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 1,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 2982 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu) butai Taline pabrango vidutiniškai 5,4 procento. Kainų mediana per mėnesį sumenko 0,2 proc., per metus pakilo 4,8 proc. iki 2771 euro už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 16,9 proc., per metus – 11,9 proc.

Praėjusiais metais dėl pasikeitusių geopolitinių ir ekonominių aplinkybių sumažėjęs bendras butų pardavimų skaičius nesumažino šio nekilnojamojo turto (NT) investicinio patrauklumo – pastaruoju metu maždaug kas penktas įsigytas butas gali būti laikomas investiciniu, skelbia Registrų centras. Pernai visoje šalyje įregistruota daugiau nei 34 tūkst. butų pirkimo-pardavimo sandorių – maždaug 13 proc. mažiau nei 2021-aisiais.

Butų Latvijos sostinėje ir jos apylinkėse sovietmečiu statytuose daugiabučiuose pasiūla praėjusį mėnesį buvo 15 proc. didesnė nei pernai gruodį, o nuomojamų tokių butų pasiūla sumenko 6 proc., pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Pažymima, jog rinkos aktyvumas ūgtelėjo, tačiau pailgėjo laikas, reikalingas nekilnojamajam turtui parduoti.

  Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose sausį, kaip ankstesnius penkis mėnesius, pigo. Praėjusį mėnesį jų vidutinė kaina sumažėjo 0,2 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Skelbiama, jog pirmąjį šių metų mėnesį tokie butai nedaug pigo daugumoje pagrindinių Latvijos sostinės „miegamųjų“ rajonų. Rinkos tarpininkės duomenimis, per metus (palyginti su praėjusių metų sausiu) senos statybos butai Rygoje pabrango vidutiniškai tik 1,3 proc.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Šių metų pradžia NT sandorių rinkoje nebuvo derlinga – per mėnesį įregistruotų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitų NT objektų skaičius buvo mažiausias per pastaruosius keletą metų.  NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad įprastą metų pradžios pasyvumą dar labiau sustiprina ekonominis neapibrėžtumas.  „Pirmieji kiekvienų metų mėnesiai tradiciškai pasižymi mažesniu NT pirkėjų aktyvumu.

Kadaise KGB Maskvoje turėjo šimtus konspiracinių butų, ten slėpė liudininkus ir rengdavo slaptus susirinkimus. Jie buvo vadinami „gegutėmis“ („kukushka“) ir registruojami netikrais vardais.

Šiemet Lietuvos gyventojai pastebi ne tik sparčiai brangstančias prekes ir paslaugas, bet ir augančias sąskaitas už komunalines paslaugas. Vis tik sąskaitas už šildymą lemia ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir oras, tad kuo šiltesnė ši žiema bus, tuo geriau bus gyventojams ir verslui. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad jei žiema išsilaikys šilta, didesnių kainų už dujas neturėtume sulaukti, jos gal net ir mažės.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 24,2 proc. didesnė nei pernai spalį – 2961 euras. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) butai Taline brango kukliai – vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 4,3 proc., per metus – 26,3 proc. iki 2870 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 2,1 proc., per metus – 34,4 proc.

Seimas palengvino daugiabučių gyventojų susirinkimų skelbimo ir sprendimų priėmimo tvarką – antrą kartą balsuojant dėl to paties klausimo sprendimą priimti bus galima ne mažiau kaip ketvirtadalio savininkų balsais. Dabar turi balsuoti pusė ar daugiau gyventojų.   Tokia tvarka bus taikoma, jei pirmas susirinkimas nebus įvykęs nesusirinkus daugiau kaip pusei gyventojų.

Sostinės būsto nuomos rinkoje paklausai ir toliau viršijant pasiūlą, visuomenei oficialiai buvo pristatyti pirmieji daugiabučiai, skirti tik nuomai. Vilniaus Šnipiškių rajone esančiame „Naujojo Skanseno“ kvartale, įsikūrusiame tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių, pirmuoju etapu pasiūlyti 124 įvairaus dydžio butai projekte „Lumi namai“, kuriuos valdo estų nekilnojamojo turto plėtotoja „Lumi Capital“. Šiuo žingsniu realizuojamas praėjusiais metais NT rinką sudrebinęs 125 mln.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose praėjusį mėnesį atpigo  vidutiniškai 0,6 proc., o nuo šių metų pradžios – pabrango 7 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Bendrovės skaičiavimais, vidutinė jų kaina praėjusį mėnesį buvo 967 eurai už kvadratinį metrą. Anot „Arco Real Estate“, butų kainos rugpjūtį butų mažėjo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina rugpjūtį sumenko 1 proc. iki 1122 eurų už kvadratinį mėnesį. Kainų sumažėjimas įvyko pirmąkart nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020-aisiais, pranešė viena didžiausių rinkos tarpininkių „Latio“. Anot jos ekspertų, kainų nuosmukį lėmė keli veiksniai, todėl tikėtina, kad jos mažės dar kelis mėnesius, iki metų pabaigos kritimas gali pasiekti 6 procentus.

Likus visai nebe daug iki naujų mokslo metų pradžios, būsimi studentai sprendžia gyvenimo mieste galvosūkius. Smarkiai pakilusios butų nuomos kainos pakoregavo ir būsimų pirmakursių pasirinkimus. „Iš pradžių ruošiausi su draugėmis nuomotis butą, bet vėliau pasidomėjome kainomis ir supratome, kad neturime, iš ko rinktis, tad daugelis pasirinko bendrabutį“, – pasakoja būsima Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentė Kotryna Brusokaitė.

Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje liepą, palyginti su birželio mėnesiu, butų pardavimai Lietuvoje sumenko, o jų kainos didmiesčiuose nemažėjo, rodo Registrų centro, skelbimų portalų bei analitikų duomenys. Registrų centro duomenimis, liepą Lietuvoje parduotų daugiabučių butų skaičius sumažėjo 3,5 proc. iki 2962, o per metus – 16,9 procento. Vilniuje birželį parduota 910 butų – 5,6 proc. mažiau nei birželį ir 22,4 proc. mažiau nei 2021 metų liepos mėnesį.

Liepą staiga smarkiai kritę naujų butų pardavimai neatsigauna ir šį mėnesį. Rugpjūtį nekilnojamojo turto plėtotojai sostinėje tikisi parduoti vos apie šimtą butų – tai yra penkis kartus mažiau nei prieš metus. Liepą rinka pasiekė antirekordą – Vilniuje žmonės nupirko mažiau nei 70 naujos statybos butų. O štai butų kainos viršijo visus rekordus. Vidutiniškai už kvadratinį metrą vilniečiai dabar kloja daugiau nei tris tūkstančius eurų.

Šešiasdešimt vilniečių šeimų už butus sumokėjo avansą, tačiau liko ir be pinigų, ir be nuosavo stogo virš galvos. Butų sostinėje pirkėjus toks likimas ištiko dėl valdininkų kaltės – mat Statybos inspekcija iš pradžių davė leidimą statyti, o kai statybos įsibėgėjo, po trejų metų apskundė savo pačios išduotą leidimą ir sustabdė namo registravimą. Statytojas grimzta į nuostolius, o gyventojai save vadina situacijos įkaitais ir ruošiasi blogiausiam.

Populiarus Vilniaus gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų klubas ėmė pyktis su po tuo pačiu stogu gyvenančiais vilniečiais. Miestiečiai ėmė skųsti klubo savininkus dėl naktimis atidundančio vakarėlių triukšmo, o verslui pikta, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė leido tame pačiame pastate virš klubo keisti patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją: virš triukšmo šaltinio įrengti butus ir įsikurti žmonėms. Naktinis klubas „Soho“ sostinėje, Švitrigailos g. veikia nuo 2008-ųjų.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose standartinio planavimo daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusį mėnesį nepakito, o per pirmąjį pusmetį pakilo 8 proc. iki 974 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Nuo metų pradžios butų kainos išaugo visuose pagrindiniuose Latvijos sostinės „miegamuosiuose“ rajonuose, o didžiausias kainų šuolis – 13 proc. – užfiksuotas pigiausiuose rajonuose – Vecmilgravyje ir Bolderajoje.

Butų Estijos sostinėje kvadratinio metro vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 29,7 proc. didesnė nei pernai birželį – 2961 euras. Per mėnesį butai Taline atpigo vidutiniškai 0,7 proc., pranešė Estijos žemės departamentas. Kainų mediana per mėnesį pakilo 2,2 proc., per metus – 33,3 proc. iki 2899 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 9,5 proc., per metus padaugėjo 18 proc. iki 929, o bendra sandorių vertė atitinkamai sumenko 7,8 proc.

Pastaruoju metu visoje Lietuvoje, o ypač Vilniuje, jaučiamas didelis nuomojamų butų pasiūlos sumažėjimas ir ryškus kainų kilimas. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai pripažįsta, kad būsto nuomos pasiūla sumažėjo net iki 70 proc., o kainos pakilo nuo 13 iki 60 proc. Skaičiuojama, kad butų nuoma Vilniuje ir toliau išlieka brangiausia. Tačiau didžiausias kainų kilimas per metus pastebimas Klaipėdoje, kurioje nuomos kainos aplenkė prašomas Kaune.

Moteris, norėdama užsitikrinti, kad įsigys butą, pasirašė preliminarią sutartį su nekilnojamojo turto (NT) bendrove. Ją užtikrino, kad sąlygos ir buto kaina nesikeis, tačiau po pusės metų jai pranešė, kad būstas pabrango net 17 tūkst. eurų. Įmonės teigimu, sutarties įvykdymas tapo „sudėtingesnis ar neįmanomas“ dėl karo pasekmių statybų sektoriuje.

Šešerius metus už nuomojamą pusantro kambario butą sostinės širdyje, Pylimo gatvėje, 480 eurų mokėjusi vilniečių pora teigia, kad vos per naktį priversta ieškotis naujos gyvenamosios vietos. Mažėjant būstų pasiūlai ir kylant nuomos kainoms rinkoje buto šeimininkas kainą pakėlė daugiau nei perpus – iki 780 eurų. Nesutikus su iškeltomis sąlygomis porai iš buto teks išsikraustyti mažiau nei per mėnesį. Panašiomis istorijomis dalinasi ir kiti Vilniaus gyventojai.

Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienio rytą Seimo posėdžio metu metė kaltinimus Laisvės frakcijos nariui Mariui Matijošaičiui. Aiškino, kad šis „kelia orgijas“ Seimo viešbutyje. Taip pat teigė, kad esą grasina virš jo gyvenantiems ukrainiečiams, kurie nori ramybės. Karo pabėgėliams atvykus iš Ukrainos, daugelis Lietuvos žmonių geranoriškai priėmė juos į savo būstus.

Karo Ukrainoje pasekmės: Lietuvos daugiabučių statytojus slegia aukštos metalo kainos, darbuotojų trūkumas, o dalis pirkėjų prasidėjus karui išsigando ir atidėlioja planus pirkti naują bustą. Visa tai jau keičia nekilnojamojo turto kainas. Ekonomistai aiškina: butų kainos Lietuvoje priklausys nuo Ukrainos sėkmės. Ką prognozuoja specialistai ir kokiu atveju butų kainos sostinėje galėtų mažėti? Sostinės Skroblų gatvėje Vilkpėdės mikrorajone kyla daugiabučiai.

Naršydami nekilnojamojo turto skelbimus, nenustebkite, jei pamatysite dvi būsto pardavimo ar nuomos kainas – vieną mažesnę, o kitą net penktadaliu didesnę. Skelbimuose galima matyti, kad net ir fiziniai asmenys, parduodami NT fiziniams asmenims, prie kainos prideda papildomą mokestį – PVM. Kodėl taip nutinka, portalui tv3.lt paaiškino Valstybinė mokesčių inspekcija ir NT brokeris.

Butų Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose daugiabučiuose vidutinė kaina per praėjusius metus išaugo 12 proc. iki 902 eurų už kvadratinį metrą, skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Pernai butų kainos ūgtelėjo visuose pagrindiniuose Rygos „mėgamuosiuose“ mikrorajonuose, o sparčiausias jų augimas užfiksuotas Bolderajoje. Vien tik per paskutinį praėjusių metų mėnesį senos statybos butai Rygoje brango vidutiniškai 0,6 procento.

Vilniuje parduodamų butų kainos per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, išaugo 19 proc. (rugsėjį – 16,4 proc.), visoje Lietuvoje – 19,6 proc., o be Vilniaus – 19,8 proc. (17,4 proc.). Kaune metinis kainų augimas siekė 19,2 proc. (17,8 proc.), Klaipėdoje – 13,1 proc. (9,8 proc.).   Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo šalies pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) spalio reikšmė augo 1,05 proc.

Atvėsus orams gyventojai įvairiais būdais bando šildyti namus. Specialistai primena, kad dar vasarą įsirengę oro kondicionierius dabar jais namus gali nebe vėsinti, bet šildyti. Tik įspėja, kad elektros šildymui reikės daugiau nei vasarą, vėsinant namus. Tad ir sąskaitų už elektrą galima sulaukti didesnių. Tačiau portalo skaitytoja Giedrė, besišildanti namus kondicionieriumi, tikina, kad didesnės sąskaitos už elektrą jos negąsdina.

Sostinėje planuojamas projektas adresu Kareivių g. 5 šalia čia veikiančio apdailos centro. Ypač intensyviai besikeičiančioje Verkių ir Žirmūnų mikrorajonų sandūroje bei „Ogmios miesto“ kaimynystėje planuojamas daugiafunkcinis projektas su būstais, komercinėmis, prekybos bei laisvalaikio erdvėmis, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Būsto projektų valdymo įmonė „Citus“ skelbia, kad 1,81 ha teritorijoje plėtojamo projekto bendras statomas plotas sieks beveik 35 tūkst. kv.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos nenustoja stebinti tautiečių, tačiau finansų analitikas Marius Dubnikovas teigė, kad prie tokių kainų teks priprasti.  Kainos turėtų stabilizuotis, tačiau kristi – vargu, sakė analitikas tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“. Žaliavų kaina tiesiogiai atsiliepia ir nekilnojamo turto rinkai. Čia irgi matomas tas brangimas, kainos auga.

Su namo administratoriumi problemų ar nesutarimų kyla ne vieno daugiabučio bendruomenei visoje Lietuvoje. Kartais gyventojams nepavyksta prisikviesti atsakingos įmonės atlikti reikiamų darbų, kartais jų atliekama per daug, o būna ir taip, kad vienai administruojančiai įmonei pakeitus kitą, kai kurie defektai susitvarkyti lieka patiems gyventojams. Į panašią, kaip pastaroji, situaciją, pateko į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis vieno sostinės daugiabučio gyventojas.

Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc. LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.

Šalies gyventojų sudarytų būsto finansavimo sutarčių skaičius išaugo 21 proc. per pirmus penkis šių metų mėnesius, palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, rodo „Swedbank“ duomenys. Nors du trečdalius visų sandorių sudarė butų įsigijimai, ekspertai pastebi tendenciją, kad smarkiau išaugusios butų kainos ir mažėjanti jų pasiūla didina individualių namų patrauklumą, rašoma banko pranešime.

Nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje pastaruoju metu fiksuojamas ne tik kainų augimas, bet ir rekordiniai sandorių kiekiai. Būsto rinkoje lyderio vaidmuo atitenka didmiesčiams, tačiau pagal aktyvumo augimą nuo jų neatsilieka ir šalies kurortai, teigia Registrų centras.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Šiemet Vilniuje planuojama išjungti 40 liftų, kurie dėl nusidėvėjimo ir keliamo pavojaus keleivių gyvybei, sveikatai bei aplinkai gali būti sustabdyti. Daugiausiai tokių liftų yra Žirmūnų, Viršuliškių, Karoliniškių bei Lazdynų rajonuose, rašoma pranešime spaudai.  Sostinėje didžiąją dalį liftų, esančių senos statybos daugiabučiuose namuose, prižiūrinti bendrovė „Baltijos liftai“ skaičiuoja, kad Vilniuje šiuo metu yra apie pusė tūkstančio liftų, kurių amžius siekia 35–56 metus.

Vilniečiai piktinasi daugiabučio statybomis visai šalia sporto klubo. Anot jų, nekilnojamo turto (NT) vystytojai nesirūpina būsto kokybe, o stato ir parduoda bet ką. Šiuo atveju butus su vaizdu į sieną ar persirengimo kambarius. Tuo metu daugiabučio vystytojai tikina, kad taip investuoja į miesto infrastruktūrą, o butus žmonės jau rezervuoja. Savivaldybės atstovai tik skėsčioja rankomis, nors rekonstruotas sporto klubas kartu tapo ir daugiabučiu.

Pastaruoju metu Lietuvoje būstas brango beveik 10 proc. Nekilnojamo turto (NT) vystytojai nuogąstauja, kad dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų, kainų augimas nesustos. Didelę įtaką tam gali turėti ir Žemės įstatymo pataisų projektas, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį NT projektams. Jeigu įstatymas bus priimtas vidutinės klasės naujas būstas Vilniuje brangs 25 tūkst. eurų.

Jei prieš metus nekilnojamo turto (NT) pardavėjus pandemija vertė sunerimti ir ruoštis pirkimo lėtėjimui, tai antra metų pusė brokerius pradžiugino. Jų teigimu, nuo rudens prasidėję rekordiniai pardavimai tęsiasi dar iki dabar, o vien Vilniuje šį kovą butų rezervuota 3,5 karto daugiau nei pernai. Specialistai prideda, kad nors rinkos aktyvumas džiugina, visgi atsiranda baimė po kurio laiko įsisukti į burbulą.

Būsto rinkai šalies didmiesčiuose nemažinant apsukų vis daugiau gyventojų siekia įsigyti savo svajonių namus. Visgi nusipirkti būstą – tai ne tas pats, kas naujus batus ar televizorių. Dėl to tokį pirkinį planuojantiems gyventojams paprastai kyla nemažai klausimų ar sunkumų. Bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, didžiausiu iššūkiu gyventojams šiandien tampa ne lėšų sukaupimas pradiniam įnašui, o paties būsto pasirinkimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet, kaip ir pernai, gyventojai nesustoja pirkti būstus. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebėjo, kad būsto rinka jau pramušė lubas. Gyventojai būstus perka ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir pajūryje. Tad žemesnių kainų laukti nereikėtų, jos gali ir nebegrįžti į 2019 metų lygį. „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis pastebėjo, kad tam tikri NT segmentai nuo koronaviruso nukentėjo daugiau, o kiti – mažiau, dar kiti – visai nenukentėjo.

Prieš 12 metų kaip valstybės garantas Kaune pastatyti namai, kad būtų kur apsigyventi iš savininkams gražintinų butų iškeldinamiems gyventojams, tapo jiems tikrais spąstais. Namai brokuoti, o statytojai seniai bankrutavę. Į kambarius bėga vanduo, trūkinėja sienos, kaupiasi pelėsis. Žmonės investuoti savų lėšų nenori, nes butai yra ne jų nuosavybė, o esą išsipirkimui sąlygos esą nepalankios.

Karantino akivaizdoje kai kurie bankai gyventojų jau prašo didesnio pradinio įnašo imant būsto paskolą, atsargiau vertina ir žmonių gaunamas pajamas. O nepaisant koronaviruso pandemijos tautiečiai ir toliau rekordiškai perka nekilnojamąjį turtą. Kreditavimo ekspertai įžvelgia ir pirmuosius besiformuojančio nekilnojamojo turo burbulo ženklus. Pasak ekspertų, jei toliau tautiečiai tai sparčiai pirks butus, kainos kops į viršų.

Nekilnojamojo turto (NT) ir statybos rinka kol kas tebėra atspari koronaviruso pandemijos poveikiui, nors atskirų rinkos segmentų būklė yra skirtinga. Po pirminio išgąsčio pavasarį būsto rinka pastaruoju metu yra istoriškai aktyvi. Tačiau numatomas neužimtų biurų dalies augimas rodo, kad komercinio NT rinka susiduria su rimtais iššūkiais. Šie ir kiti pokyčiai aptariami šiandien vykstančioje nuotolinėje metinėje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kiekvienais metais vidutinis lietuvių gyvenamojo būsto plotas mažėja. Dažno gyventojo butas neviršija 50 kvadratinių metrų. NT specialistų teigimu, šis rodiklis atspindi neigiamą gyvenimo kokybės pasikeitimą. Tačiau tikimasi, kad po pandemijos padėtis pasikeis, nes šiuo metu auga susidomėjimas namais ir kotedžais.