birutė burauskaitė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nepritarė siūlymui viešinti savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį apsvarstęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos projektą, kad būtų paviešintos valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės.

Žinia apie rastus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus sukėlė stiprių emocijų, sako jo dukra buvusi parlamentarė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ano jos, prieš akis stojo laisvės kovų vado ir jo šeimos patirtos kančios, kartu išsipildė ilgametė viltis turėti pašventintą tėvo kapą.

Du tvirti žingsniai į priekį. Juos jau septintus metus sėkmingai gyvuojantis projektas „Misija Sibiras'12“ vakar žengė atidarydamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) organizuojamą tradicinį renginių ciklą, skirtą apžvelgti šių metų ekspedicijas į lietuvių tremties ir kalinimo vietas.

Perskaitęs R. Sakalauskaitės straipsnį „Kodėl lietuviai nenori pripažinti savo klaidų ir iš jų mokytis?“, paklausiau savęs, kaip svaičiojimus galima atskirti nuo įžvalgų? Manau, kad geriausias būdas – lyginti tekstus. Palyginimui – ištrauka iš istorikės B. Burauskaitės straipsnio. Nors tai referato referatas, reikalo esmė niekur nedingo. Apžvelgiami raportai, kuriuos 1939–1940 m. iš Vilniaus parašė Lenkijos kariuomenės papulkininkis Nikodemas Sulikas, totorius. Birutė Burauskaitė.

Buvusių slaptųjų KGB agentų bylų viešinimas užtruks ir nebus greitas ir paprastas. Vis dėlto, tai padaryti būtina. Tokią nuomonę, komentuodama prezidentės raginimą kuo greičiau baigti liustracijos procesą, išsakė Birutė Burauskaitė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė. Reikia išsamaus vaizdo – Prezidentė D. Grybauskaitė pareikalavo kuo greičiau baigti liustraciją: paviešinti archyvuose sukauptą medžiagą.

Lietuva dėkinga kariams, ne vieną amžių kovojusiems ir padėjusiems savo galvas už šalies nepriklausomybę, o kovotojų žygdarbiai įkvėps mūsų jaunąją kartą dirbti savo šalies ir tautos laisvės labui, sakė Prezidentas Valdas Adamkus iškilmėse, skirtose Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti. Iškilminga ceremonija sekmadienį vyko Vilniuje prie generolo Jono Žemaičio paminklo.

Seimas paskyrė naują Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorę. Ja be didelių diskusijų tapo ilgametė centro darbuotoja Birutė Burauskaitė. 92 Seimo nariai pasisakė už B. Burauskaitės kandidatūrą, 5 susilaikė, prieštaraujančių nebuvo. Seimo nariai, kalbėdami posėdyje, B. Burauskaitei išsakė tik gražius žodžius. Anot Vytenio Povilo Andriukaičio, jos kandidatūrai į generalinės centro direktorės postą pritaria labai platus spektras žmonių.

Buvusi disidentė 66 m. Birutė Burauskaitė laikoma realiausia kandidate eiti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRC) generalinės direktorės pareigas. Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Arimantas Dumčius penktadienį BNS sakė, kad B. Burauskaitės kandidatūrai pritarė 5 visuomeninės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos.

Po Vilnių vaikšto keista moteris ir niršta ant Kazimieros Prunskienės. Esą politikė apšmeižė jos šeimą, kadaise atvėrusią savo svetingų namų duris K.Prunskienei. Ji pasakoja gausybę smulkmenų istorijos, kuri specialiu teismo sprendimu buvo įslaptinta. Moteris pasakoja, jog „Šatrija“ buvusi ne vienintelė. Jų buvęs gausus būrys. Ir daugeliui tų žmonių ponia Onutė sakė „tu“, rašo „Lietuvos žinios“. „Mano mieli lašinukai...“ Onutė nėra tikrasis tos ponios vardas.