baltijos šalys

Minint Baltijos valstybių narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius bei Estijos prezidentas Alaras Karis pažymi, jog įstojimas į Bendriją žymi šalių sugrįžimą į teisėtą istorinę vietą Europos šeimoje. Šalių vadovai stojimo į ES 20-ųjų metinių proga pasirašė bendrą pareiškimą. Dokumente teigiama, jog narystė ES ir NATO iš esmės pakeitė geopolitinį kraštovaizdį ir nulėmė Baltijos šalių ateitį.

Jei Ukraina pralaimės, Vladimiras Putinas užpuls Baltijos šalis, po to iškils grėsmė Lenkijai ir daliai Vokietijos, interviu JAV televizijai „NBC News“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jei Ukraina neišsilaikys, Putinas tikrai užpuls Baltijos šalis. Kodėl? Ne todėl, kad yra kokia nors idėja ar strategija. Putinas nori sugrąžinti Sovietų Sąjungos įtaką“, – sakė jis.

JAV ekspertai iš Karo tyrimų instituto pateikė scenarijus, kaip galėtų atrodyti Rusijos puolimas prieš NATO šalis jau okupavus Ukrainą, arba Vakarams pavykus išsaugoti dabar puolamos valstybės karinį potencialą ir pasitelkti ją kaip sąjungininkę.

Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautine oro erdve skridusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Praėjusį antradienį NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti ir palydėti žvalgybinio orlaivio IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą.

Pernai Lietuvoje įregistruota 30,8 tūkst. naujų automobilių, rodo Lietuvos naujų automobilių rinkos analizė. Nors tai didžiausias įregistruotų naujų lengvųjų transporto priemonių skaičius Baltijos šalyse, Lietuvos rinka per metus augo mažiausiai – 6,2 proc. Latvijoje ir Estijoje augimas siekė po 11 proc. Tyrimo duomenimis, 2023 metais šalyje įsiregistruoti 30 834 automobiliai, 58 proc. jų įsigyta lizingu.

Lyginant Baltijos šalis, šį šildymo sezoną Lietuvoje išlieka mažiausia vidutinė šilumos kaina, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). LEA duomenimis, šių metų vasario mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina Lietuvoje buvo 7,47 ct/kWh be PVM. Palyginus su sausio mėnesiu, vidutinė kilovatvalandės kaina nežymiai mažėjo – 0,1 ct/kWh. (1,32 proc.). O lyginant su 2023 m. vasariu, kainų vidurkis mažesnis 14 proc. – tuo metu vidutinė kaina siekė 8,65 ct/kWh.

Bendrovė „Smartpost Itella“ praneša investuosianti 2 mln. eurų į paštomatų tinklo plėtrą Baltijos šalyse. „Paštomatų tinklą plečiame matydami augantį jų naudojimo poreikį ir siekdami užtikrinti kuo didesnį patogumą savo klientams. Pernai pamatėme, jog „Smartpost“ terminalų paklausa reikšmingai išaugo. Naujai įrengiami paštomatai leis gyventojams savo siuntas atsiimti ir išsiųsti jiems patogesnėse vietose, arčiau namų“, – pranešime spaudai teigė „Smartpost Itella“ vadovas Gediminas Mickus.