aukštos kainos

Socialiniuose tinkluose grybautojai jau džiaugiasi pirmaisiais raudonikiais, lepšiukais ar vienu kitu gražuoliu baravyku. O ant prekystalių kol kas tik voveraitės. Ir jų, grybautojai teigia, kad reikia lyg su žiburiu ieškoti. Už litrą pirmųjų voveraičių, pavyzdžiui, Panevėžio turguje grybautojai prašo 9 ar 10 eurų. Už puslitrį voveraičių panevėžietė grybautoja prašo 5 eurų, o litrą parduoda po 9. Ir tokia kaina pirkėjų neatbaido. „Žmonės sako, kad pinigų neturi, pasirodo, turi.

Išankstinė metinė infliacija pamažėjo dar 2 procentais – iki 13-os. Pinga ir dalis produktų. Tačiau kainoms kavinėse tai jokios įtakos neturi ir vargu ar turės, nes daug žmonių pinigus taško neskaičiuodami – net kilus recesijai. TV3 žinių „Dienos komentare“ apie tai kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ar tenkina tokie infliacijos mažėjimo tempai? Daugelis gyventojų turbūt sakytų, kad netenkina, nors mėnesiniai kainų pokyčiai yra labai kuklūs.

Elektrai ir dujoms pabrangus dvigubai ar net trigubai, valdžia pareiškė, kad duos didžiules kompensacijas už šildymą. Tačiau kai kurie pensininkai šią žiemą badavo, nes kompensacijų taip ir nesulaukė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Kasdienėmis maldomis Marijai, Dievui ir visiems šventiesiems vilnietė Liudvika Ravoit tikisi nors kiek palengvinti savo nelengvą dalią. 81-erių moteriai sunkiai sekasi išgyventi iš 560 eurų pensijos. „Negerai gyvenu, negerai.

Skurdas Lietuvoje matomas ne tik kaimeliuose, bet ir didmiesčiuose. Nors vilniečiams badauti netenka, o darbų yra, tačiau kainoms šovus į kosmines aukštumas, jie taip pat priversti susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Beveik 2 metų Rokas ir penkiametis Arijus – brangiausia, ką turi netoli Vilniaus, Riešėje gyvenančios Julijos Janušienės šeima. Daugiausia šeimos išlaidų taip pat skiriama jiems, tiksliau – jų privačiam darželiui.

Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau Vyriausybė aiškina, kad neturi jokių svertų pažaboti kainų augimą. Visgi yra šalių, kurios tiria infliacijos priežastis ir aiškinasi, kiek prie jos prisideda godūs verslininkai. Viena jų – Švedija, kurios tyrimo išvados atskleidė, kad godumas prie infliacijos visgi neprisidėjo. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tokio tyrimo reikėtų ir Lietuvoje, nes jis leistų nustoti vadovautis nuomonėmis.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį, o aukštos kainos išliks ir artimiausiu metu, sako energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas.  Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.  „Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc.

Dauguma europiečių pasisako už tai, kad būtų visiškai atsisakyta 1 ir 2 euro centų monetų, o visos kainos būtų apvalinamos į mažesnę arba didesnę pusę. Veikiausiai ilgainiui jų bus atsisakyta ir Lietuvoje. Specialistų nuomonės dėl to išsiskyrė, vieni tikina, kad bus pakeistos visų prekių kainos, jos taps didesnės. Tuo metu Lietuvos bankas ir ekonomistai tikina, kad kainos išliks tokios pat.

150 000 žmonių, pilnų ryžtingumo ir įsitikinusių dėl savo teisumo, išėjo į centrines didžiausių miestų aikštes, siekdami išreikšti protestą. Rankose jie laikė transparantus, pagyvenę žmonės ėjo šalia jaunimo, motinos vežė mažus vaikus vežimėliuose, senbuviai ėjo vieningai susikibę rankomis su naujais atvykėliais.