Augalai

Dar ankstesniais laikais šis augalas stovėjo ant kone kiekvienos palangės – ne tik dėl savo  kvapo, bet ir dėl neįtikėtinų gydomųjų savybių. Kvapnioji pelargonija, daugeliui geriau žinoma kaip jeronimas, iki šiol laikoma vienu universaliausių namų augalų. Vos patrintas tarp pirštų, jis skleidžia citrusų, mėtų ir rožių aromatą, o tai – ne tik malonus kvapas, bet ir tikra pagalba sveikatai.

Savaitgalį Lietuvoje sulaukėme pirmojo sniego, nors dar neseniai orai labiau priminė ne rudenį, o pavasarį. Tai atsiliepė ir gamtai – net specialistai nustebo miške radę pražydusį pavasarinį augalą. Neįprastu vaizdu, užfiksuotu šeštadienį, lapkričio 15-ąją, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Neries regioninio parko specialistai.

Kiekvieną dieną mūsų organizme vyksta milijardai reakcijų – ląstelės dirba, atsistato, šalina pažeidimus. Vis dėlto su laiku šie procesai ima lėtėti, ir tai vadiname senėjimu. Nors pati mirtis – neišvengiama, vis daugiau mokslininkų kalba ne apie metų skaičių, o apie vadinamąjį „sveiko gyvenimo laiką“ – kiek metų galime praleisti būdami energingi, aktyvūs ir be rimtų sveikatos problemų. Mokslas šiandien aiškiai įrodo, kad senėjimą galime sulėtinti.

Pradedant kristi temperatūrai ir artėjant pirmiesiems rimtesniems šalčiams, sodininkams primenama apsaugoti jautresnius augalus. Po „neįprastai šilto“ spalio ir lapkričio pradžios daugelis augalų dar nespėjo įgyti žieminio atsparumo, todėl staigus temperatūros kritimas gali jiems smarkiai pakenkti, rašo express.co.uk.

Kas nutinka, kai aktorius ir „Lietuvos talentų” teisėja turi atlikti bendrą darbą? Palaikyti taiką tarp jų gali tapti sunku. Pamatykite patys, nes TV3 laidos „Pasidaryk pats“ vedėjas Audrius Bružas atvyko pas dainininkę Rūtą Ščiogolevaitę į namus padėti pasodinti tują.  Nors pirmosios minutės tarp dviejų įžymybių buvo pilnos šypsenų ir šiltų apsikabinimų po ilgo laiko nesimatymo, greitai abu pradėjo mestelti vieną kitą kandesnį pasakymą.

Savijauta – nekokia, bet gydytojai ligos neranda. Tokiais atvejais vis daugiau lietuvių kreipiasi į specialistus endobiogenikus. Šios alternatyvios sveikatos priežiūros dalies atstovai koncentruojasi į du svarbiausius dalykus – hormonų ir nervų sistemas, kurios „valdo“ visą žmogaus medžiagų apykaitą. O ieškant išeičių iš prastos savijautos pasitelkiami ne tik vaistiniai augalai, bet ir gyvensenos pokyčiai – kartais sprendimas gali būti net darbo pakeitimas.

Klausimas, ar verta rožes uždengti žiemai, kelia daug diskusijų tarp sodininkų. Iš tiesų, atsakymas priklauso nuo rožių rūšies, jų atsparumo šalčiui ir tikslo, kurį siekiate savo sode. Patyrę specialistai pataria šį klausimą spręsti konkrečiai, kuo labiau sumažinant vargą, kur tai įmanoma. Kokias rožes nereikia dengti: akcentas ant krūminių veislių Daugumai krūminių rožių, žydinčių visą vasarą (remontantinės veislės), dengimo būtinybė yra abejotina.

Rudens sezonas į namų virtuves atneša ne tik gausų vaisių ir daržovių derlių, bet ir nepageidaujamų „svečių“ – vaisinių muselių. Nors šie smulkūs vabzdžiai žmogui nepavojingi, jų atsiradimas gali būti ženklas, kad maisto produktai pradeda gesti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai paaiškina, kad vaisinė muselė (lot. Drosophila Suzukii (Matsumura) – kaulavaisių ir smulkių vaisių bei uogų kenkėja.

Vis labiau šalant orams, Vilnius su miestą prižiūrinčiais tvarkytojais peržiūrėjo ir atnaujino pėsčiųjų takų priežiūros žiemą tvarką, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiais metais miestas naudos dar daugiau skaldelės ir mažiau druskos: lijundros ar plikledžio metu, druska bus keičiama skaldelės ir druskos mišiniu. Net 13 sostinės viešųjų erdvių pirmą kartą nebebus barstomos tik druska – bus pasitelktas skaldelės-druskos mišinys.

Jeigu orchidėjos jūsų namuose tik atsitiktinės viešnios – grožitės jomis, laistote, bet nesigilinate į priežiūros niuansus, sukluskite: žiemojimas šioms gėlėms gali tapti lemtingu išbandymu.  Net patyrę gėlininkai kartais rudenį ar žiemą netenka vieno kito savo kolekcijos egzemplioriaus. Ir tik dėl to, kad šiuo metų laiku orchidėjų priežiūra kardinaliai keičiasi.

Geriausias metas sėti daugiamečius augalus yra lapkritis. Būtent šiuo laikotarpiu patyrę sodininkai pradeda ruošti gėlynus būsimam žydėjimui. Šiuo metu sėja prieš žiemą suteikia augalams unikalių pranašumų, kuriuos sunku pasiekti sėjant pavasarį. Biocheminiai pokyčiai žiemą Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žiemos praleidimas dirvožemyje padeda sėkloms pereiti biocheminę pertvarką: toksinai, kurie lėtina dygimą, sunaikinami, o augimo hormonai aktyvuojami.

Įsivaizduokite augalą, kuris nebijo sausros, puikiai auga nederlingoje dirvoje ir iki pat šalčių džiugina akį švelnių, žėrinčių žiedų debesiu. Tai ne fantazija, o realybė – Karpytalapis kermėkas (Limonium sinuatum). Ši gėlė yra tikras lobis užsiėmusiems sodininkams ir tvarių kraštovaizdžių mėgėjams. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip pasėti Karpytalapį kermėką prieš žiemą. Tai leis minimaliomis pastangomis džiaugtis ankstyvu ir vešliu žydėjimu.

Retas susimąsto, kiek įdomybių slepiasi už aromatingo kavos puodelio. Nuo kavos kilmės legendų iki brangiausių pupelių pasaulyje – štai 10 faktų, kurie leis pažvelgti į kavą naujai. 1. Kavos pupelė iš tikrųjų – ne pupelė Nors vadiname jas pupelėmis, iš tiesų tai kavos vaisiaus – raudonos „vyšnios“ – sėklos. Kiekvienoje uogelėje paprastai būna dvi sėklos, o jos tampa mūsų mėgstamomis kavos pupelėmis tik po ilgo apdorojimo ir skrudinimo.

Nors jau beveik įpusėjo lapkritis, orai dar ganėtinai šilti – termometrų stulpeliai vis dar pakyla ir iki 10 ar daugiau laipsnių. Orai labiau primena pavasarį, tad jį vejasi ir gamta – ėmė vėl pražysti augalai, savo žiedus įprastai parodantys tik pavasarį. Kaip „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ rašė Edita, Panevėžyje lapkričio 9 dieną, per pietus, ji nufotografavo žydinčią forsitiją.

Dainininko Manto Vyganto mylimoji Milda jau kelerius metus teikia dekoravimo paslaugas ir gražina ne tik klientų, bet ir savo pačių namus. Milda naujienų portalui tv3.lt atskleidė daugiau apie savo hobį, iššūkius ir tai, kas jai suteiktų laimę. Prakalbo apie hobį Pašnekovė pasakojo, kad visą laiką ją domino dekoracijos: „Visada stebėdavau, domėdavausi, o pastaruoju metu šis pomėgis dar labiau sustiprėjo.

Šio augalo lapų galite nusipirkti vaistinėje arba pavasarį rinkti patys. Tai varnalėšų lapai. Tikriausiai visi žino apie šio augalo šaknų gydomąjį poveikį plaukų stiprumui. Tačiau žolininkai teigia, kad varnalėšų lapai taip pat turi daug naudingų savybių žmogaus sveikatai.  Papasakosime, kokia yra varnalėšų lapų nauda ir kam jų nereikėtų vartoti. Kokia varnalėšų lapų nauda žmogaus sveikatai: žolininkų paaiškinimas Turi detoksikacinį poveikį.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., rašoma pranešime spaudai.

Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius šį pavasarį buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas šalnų, iki lapkričio 21 dienos gali kreiptis dėl paramos. Tam skirta 3,3 mln. eurų. Paramos dydis priklausys nuo augalų grupės ir žalos masto. Jei bendra prašoma paramos suma viršys 3,3 mln. eurų, kiekvieno pareiškėjo parama bus proporcingai sumažinta, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, prašymus paramai gauti ūkininkai turi pateikti savivaldybėms.

Prostatos vėžys – dažniausias onkologinis susirgimas tarp vyrų Lietuvoje ir viena pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 2500 vyrų, o daliai jų liga nustatoma per vėlai, kai gydymo galimybės ribotos. Medikai ragina vyrų sveikatai skirti daugiau dėmesio ir pasitikrinti, net jei simptomų nėra – ypač po 50-ies metų amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Pasak gydytojo urologo dr.

Nuo pavasarinių šalnų nukentėję sodininkai ir uogininkai nuo pirmadienio dvi savaites gali teikti prašymus paramai gauti, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, paramos dydis diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą.  Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą, kuri iš viso sudaro 3,3 mln. eurų, apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Kaimelio dvarą Šakių rajone įsigiję paveldo puoselėtojai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius prisipažįsta nebuvę itin dideli grožinės literatūros gerbėjai ir jos skaitytojai. Pamėgti knygas, įsimylėti literatūrą įkvėpė netikėtas radinys dvare. Dar daugiau, šis radinys lėmė ir naują lenkų literatūros klasikės Elizos Orzeszkowos romano „Prie Nemuno“ leidimą.

Panevėžietė Diana Virmauskienė – itin darbšti ir kūrybiška moteris. Besilaukdama antrojo vaikelio, devintajame nėštumo mėnesyje, ji ėmė ir pagražino savo namų kiemą – be niekieno pagalbos susikūrė alpinariumą. Pokalbio metu Diana naujienų portalo tv3.lt skaitytojams prisipažino, kad alpinariumo įrengimą buvo galima vadinti šiokia tokia avantiūra. Vis tik ji pridėjo, kad šiuo metu džiaugiasi jau ant rankų sūpuojamu antruoju vaikeliu, o lauke galima pamatyti su meile įrengtą alpinariumą.

Hortenzijos reikalauja šiek tiek papildomos priežiūros atvėsus orams. Štai penki pagrindiniai darbai, kuriuos verta atlikti dabar, kad apsaugotumėte šiuos nuostabius augalus nuo šalnų ir žiemos šalčio. Hortenzijos – vieni mylimiausių sodininkų augalų dėl savo didelių, vešlių ir spalvingų žiedų. Vis tik artėjant žiemai svarbu užtikrinti, kad šie augalai būtų tinkamai paruošti šaltajam sezonui, rašoma mirror.co.uk.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Įvairiuose Lietuvos miškuose įrengiamos kameros leidžia iš arčiau pažvelgti į tai, ko daugelis niekada nė nepamato – kaip savo natūralioje aplinkoje gyvena šalies gyvūnai. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vaizdais, rezervate užfiksuotais dienomis ir naktimis. Parodė, kas vyksta miškuose Miškuose ir jo aplinkiniuose plotuose veiksmo niekada netrūksta – pasižiūrėkite patys, ką pavyksta užfiksuoti kameroms. „Lietingas ruduo.

Rudens pabaiga – jau tas metas, kai vis dažniau atidaromi vasarą paruošti raugintų, marinuotų gėrybių stiklainiai. Tačiau lapkritį dar netrūksta ir šviežių vaisių bei daržovių, kuriomis pasimėgauti vertėtų nepraleisti progos. Kaip pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, renkantis būtent sezoninius šviežius vaisius nauda bus keleriopa: gėrybės bus pačios skaniausios ir pigiausios, rašoma pranešime spaudai.

Moteris verkia ir sako, kad vyras ją veja iš namų, nes susižavėjo kaimyne. Irena maldauja priversti vyrą persigalvoti ir jos nepalikti, nes tik ji juo viena nuoširdžiai rūpinasi, o šis jai užrašė savo turtą. Sugyventinių konfliktu laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Po vyro mirties visas jo turtas atiteks Irenai ir jau yra sudarytas testamentas.

Lapkričio 2-ąją, per Vėlines, Nijolė apsilankė Anykščių kapinėse. Nors diena turėjo būti kupina rimties ir susikaupimo, jos akį patraukė neįprastos lentelės prie greta esančių kapų. Pamačiusi, kas ten parašyta, Nijolė buvo pakraupusi – jos išvystas vaizdas sukėlė tikrą diskusijų audrą internete. Pasipiktino prie kapų įrengtomis lentelėmis Socialiniame tinkle „Facebook“ Nijolė pasidalijo įrašu, kuriame papasakojo apie vaizdą, sukrėtusį ją iki širdies gelmių.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Keliautoją Rimvydą Širvinską-Makalių pirmoji tolima, egzotinė kelionė kadaise nuvedė į Malaiziją – šalį, į kurią vėliau sugrįžo dar tris kartus. Kiekvieną kartą čia jis atrado vis daugiau – nuo šurmuliuojančios sostinės Kvala Lumpūro iki laukinių Borneo salos džiunglių, kur gamta alsuoja gyvybe. Būtent ten, stebėdamas laukinius orangutanus ir įspūdingą tropinę augaliją, Rimvydas suprato, kad ši šalis – nepaprastas pasaulio kampelis, į kurį norėsis sugrįžti.

Siekiantiems sustiprinti savo organizmą vertėtų prisiminti natūralias priemones, galinčias padėti. Ne paslaptis, kad viena iš jų – gaurometis, laikomas tikru vitaminų ir mineralų šaltiniu. Jis turi daugybę naudų – padės mažinant rūgštingumą, gerinant virškinimą, mažinant uždegimą. Gauromečio lapai ir žiedai pasižymi naudingomis savybėmis – šio augalo dalių verta turėti namuose, nes jos pravers daugeliu atvejų.

Ruduo – metas, kai sodai ir kiemai pasipuošia spalvotais lapais, tačiau daugelis nežino, ką su jais daryti, kai jie nukrenta. Ar verta juos grėbti, kompostuoti, o gal tiesiog palikti gulėti po medžiais? Sodininkystės ekspertas Tomas Strowlgeris siūlo paprastą, tvarų ir gamtai naudingą sprendimą – pasigaminti lapų puvenų. Šis būdas ne tik padeda atsikratyti lapų, bet ir leidžia „atsidėkoti“ savo sodui, nes gautas produktas bus puikus natūralus mulčias bei dirvožemio gerintojas.

Kai rudens vėjai nusineša paskutinius medžių lapus, o už lango vis dažniau tvyro niūrus dangus, namai tampa mūsų prieglobsčiu. Juose šilta, jauku, kvepia arbata ir kepiniais. Tačiau šis laikotarpis augalams dažnai tampa rimtu išbandymu. Nors atrodo, kad kambarinės gėlės visada lieka toje pačioje vietoje ir jų pasaulis nesikeičia, iš tiesų ruduo ir žiema keičia viską – šviesą, orą, temperatūrą, drėgmę.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Rudeniui atėjus daugelis orchidėjų numeta žiedus, tačiau augalų priežiūros specialistai atskleidžia vieną paprastą triuką, kuris padės palaikyti jų žydėjimą ir net paskatins didesnių, ryškesnių žiedų formavimąsi. Viskas, ko reikia – vienas natūralus ingredientas, kurį daugelis kasdien išmeta į šiukšliadėžę, rašoma express.co.uk. Kodėl orchidėjos meta žiedus atvėsus orams Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės šviesos kiekiui, orchidėjoms tampa sunkiau išlaikyti žiedus.

Vos vienas paprastas veiksmas jūsų rožėms padės kur kas lengviau atlaikyti žiemą – nepamirškite jo atlikti. Kai oras tampa šaltesnis, sodininkai raginami atlikti vieną svarbų darbą, kad jų rožės sėkmingai peržiemotų, rašoma express.co.uk. Ekspertai sako, kad ruduo yra svarbiausias metų laikas rožių priežiūrai, o jei šį paprastą darbą praleisite, augalai gali tapti silpni, supūti ar net žūti iki pavasario.

Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė, koks buvo senovės lietuvių pamėgtas barščių receptas. Pašnekovė tikina, kad šie barščiai skiriasi nuo visiems žinomos burokėlių sriubos. Anot N. Dambrauskaitės-Martinkėnės, XVI–XVII a. barščiai buvo visiškai kitokie, nei esame pratę juos įsivaizduoti. Barščiais buvo vadinami laukiniai augalai, ir būtent dėl jų ši sriuba gavo savo pavadinimą.

Saldžios uogos ir vaisiai – kiekvieno sodininko, auginančio vaismedžius, vaiskrūmius ar uogakrūmius, siekiamybė. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sako, kad jei nesiimsime veiksmų, tai ir teliks tik siekiamybė, bet ne realybė – norint gero ir skanaus derliaus, apsaugoti augalus nuo pavasarinio pašalimo, svarbu suteikti augalams visų reikalingų maistinių medžiagų ir tai verčiausia daryti rudenį.

Jei jūsų namuose pelėsis – dažna problema, šios penkios populiarios kambarinės gėlės gali padėti kovoti su problema. Šaltuoju metų laiku išlaikyti namus sausus tampa sudėtingiau, nes drėgmė ore skatina pelėsio atsiradimą, rašoma express.co.uk. Nors yra įvairių būdų kovoti su drėgme – drėgmės surinkėjai, dažnas vėdinimas, drėgnų paviršių valymas, drėgnų skalbinių nedžiovinimas namuose – tam tikri augalai taip pat gali padėti.

Sodininkystės ekspertas atskleidė, kada paskutinį kartą reikia pjauti žolę – įsidėmėkite ir žinokite tai visiems laikams. Daugelis apie paskutinį metų vejos pjovimą turi savo nuomonę, tačiau ne vienas nežino, kad šis darbas priklauso nuo temperatūros už lango. Jei pjausite veją nepalankiu laiku, veja gali užmirkti ir susilpnėti.

Žinomos Lietuvos moterys susirinko į grožio renginį, kuriame buvo pristatytos profesionalios kosmetikos „G. M. Collin“ naujienos ir aptartos odos priežiūros tendencijos. Išskirtinio renginio metu viešnios turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su garsiuoju Kanados prekės ženklu, išbandyti naujausias priemones bei išgirsti grožio eksperčių patarimus. Renginio atmosfera buvo kupina jaukių pokalbių, šypsenų ir atvirų pasidalijimų apie kasdienę odos priežiūrą.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Šviežiai nuskintų braškių saldumas – vienas geriausių pavasario ženklų, kuriuo galite mėgautis bet kuriuo metų laiku. Tinkamomis sąlygomis šių aromatinių uogų krūmus nesunkiai užsiauginsite ant savo palangės. Patyrę sodininkai dalinasi žingsnis po žingsnio planu, kaip tai padaryti. Tinkamiausios braškių veislės auginimui namuose Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą braškių veislę. Kambaryje geriausiai auga remontantinės alpinės braškės.

Bijūnai gali žydėti tik trumpą laikotarpį, tačiau daugelis sodininkų nekantriai laukia jų žydėjimo. Dideli, sodrūs žiedynai gali džiuginti tik kelias savaites, tačiau bijūnai reikalauja daug dėmesio. Kaip prižiūrėti bijūnus rudenį apie tai rašo „Homes and Gardens“ . Genėkite augalus Kai bijūnų lapai rudenį pagelsta ir nudžiūsta, atėjo laikas juos genėti.

Šį savaitgalį išėjusių artimųjų kapus kiekviename šalies kampelyje papuoš žvakių ir gėlių jūra. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad kapų puošmenoms šiuo metu taikomi ypatingi kainų pasiūlymai. „Maximos“ pirkėjai artimųjų kapus puošia ne tik žvakėmis, bet ir atsakingai rūpinasi gėlių kompozicijomis – renkasi ne tik gyvas, bet ir dirbtines gėles.

Rudenį krentantys medžių lapai dažnai tampa galvos skausmu – kiemai ir vejos pasidengia storu jų sluoksniu, o daugelis žmonių skuba juos sugrėbti ir išvežti. Tačiau lapai – ne atliekos, o vertinga žaliava jūsų sodui. Tinkamai panaudoti, jie gali praturtinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir sumažinti poreikį pirkti papildomas trąšas ar mulčią, rašoma pranešime spaudai.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.