Augalai

Šį savaitgalį išėjusių artimųjų kapus kiekviename šalies kampelyje papuoš žvakių ir gėlių jūra. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad kapų puošmenoms šiuo metu taikomi ypatingi kainų pasiūlymai. „Maximos“ pirkėjai artimųjų kapus puošia ne tik žvakėmis, bet ir atsakingai rūpinasi gėlių kompozicijomis – renkasi ne tik gyvas, bet ir dirbtines gėles.

Rudenį krentantys medžių lapai dažnai tampa galvos skausmu – kiemai ir vejos pasidengia storu jų sluoksniu, o daugelis žmonių skuba juos sugrėbti ir išvežti. Tačiau lapai – ne atliekos, o vertinga žaliava jūsų sodui. Tinkamai panaudoti, jie gali praturtinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir sumažinti poreikį pirkti papildomas trąšas ar mulčią, rašoma pranešime spaudai.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus minima Visų šventųjų diena ir Vėlinės – laikas, kai kapines užlieja tūkstančiai šviesų. Taip žmonės prisimena ir pagerbia išėjusius artimuosius. Artėjant šiam laikotarpiui, šalies gyventojai jam ruošiasi vis aktyviau: ieško žvakių, gėlių, kapų dekoracijų. Prekybos tinklas „Lidl“ pastebi, kad šiemet pirkėjai dar labiau atsižvelgia į žvakių degimo trukmę, tvarumą ir kainą, kurią „Lidl“ užtikrina žemą.

Išskirtinis atvejis Kretingos žiemos sode – ten pražydo bananas. Ir nors valgyti vaisių dar negalima, tačiau botanikai tikisi gardžių, geltonų, net 70-ies bananų derliaus. Tiesa, tam bananas dar turės gerokai pasistengi ištisus devynis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pražydo bananas Šaltukui vis labiau rodant nagus Kretingoje pražydo bananas pražydo ir jau sumezgė vaisius.

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas, bitininkas, doc. dr.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Žemaitijos nacionaliniame parke, Stirbaičių kaime, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta, skelbia parko direkcija. Šis grybas itin retas ir Europoje. Ascocoryne turficola aptiko gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė. Grybo radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Galutiniai patvirtinti šiai rūšiai grybo vaisiakūniai bus nugabenti į mikologijos laboratoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Nors ruduo jau įsibėgėjęs, derlius nuimtas, į pabaigą darbai ir darže, tačiau jie dar nebaigti. Ekspertė ragina nepamiršti dabar pasirūpinti savo šiltnamiu – jį plauti ir dezinfekuoti, kad jis būtų ne tik švarus, bet ir apsaugotas nuo ligų bei kenkėjų.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Italija“ Gian Luca Demarco toliau pažindina žiūrovus su savo gimtosios Italijos Pjemonto regionu. Šį sekmadienį šefas aplankys Žaliąją „Michelin“ žvaigždutę gavusį restoraną, kurio patiekalams daržovės atkeliauja tiesiai iš pačių daržo – o italų daržai, pasirodo, mažai kuo skiriasi nuo lietuvių.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.

Vieną iš Meksikos miestų užplūdo trijų metrų aukščio skeletai – jau penktus metus iš eilės, artėjant Visų šventųjų dienai, tūkstančiai vietinių gyventojų ir turistų traukia į miestą, kad savo akimis pamatytų įspūdingas popieriaus ir nendrių skulptūras.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarp ryškiai geltonų medetkų laukų į dangų stiebiasi trijų metrų skeletai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami kyšininkavimu, o vienas – jų papirkimu. Vienas iš kaltinamųjų kyšininkavimu – akušerio-ginekologo praktika anksčiau vertęsis Vytautas Abraitis.  Kauno apylinkės teismas jau nagrinėja V. Abraičio bylą dėl slapto savo pacienčių filmavimo per apžiūras.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  „ Akola group“ priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai grynąjį pelną augino 2,7 karto – iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 58 proc. didesnis nei 2023–2024 finansiniais metais.  Tuo metu įmonių neaudituotos konsoliduotos pajamos Baltijos šalyse siekė 805 mln. eurų.

Žemaitijos nacionaliniame parke, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta. Stirbaičių kaime gyvenanti, aktyvi gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė aptiko rūšį Ascocoryne turficola, kurios radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Rūšies galutiniam patvirtinimui grybų vaisiakūniai dar nukeliaus į mikologijos laboratoriją, tačiau pats radinys jau dabar sulaukė dėmesio.

Yra legenda, pasakojanti apie kregždutę, snapelyje nešusią žmogui kelis nemirtingumo skysčio lašus. Tačiau vapsva tyčia įkando kregždutei ir ši išliejo gyvybės lašelius ant bruknės, pušies ir kedro. Nuo to laiko šie augalai žaliuoja žiemą ir vasarą. Bruknė (Vaccinium vitis-idaea L.) yra Vandens stichijos augalas, priklausantis Vėžio, Skorpiono ir Žuvies ženklams, yra valdoma Saturno planetos. Kada rinkti? Kaip vaistinė žaliava vartojami bruknių lapai ir uogos.

Šaltibarščiai ir cepelinai – patiekalai, kuriuos lietuviai ne tik mėgsta, bet didžiuojasi nacionaliniu ir pasauliniu lygiu: vasarą rengia rožinį festivalį, o pirmąjį vasario sekmadienį  kalendoriuje skiria didžkukuliams. Visgi, pasak naujienų portalo laidoje „Verta žinoti“ viešėjusios istorikės, knygų autorės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės, šie valgiai tautiečių virtuvėse karaliauja visai ne nuo seno.

Parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams yra svarbi ne tik konkrečių šalies regionų ar kaimų gyvybingumui, bet ji rūpi ir tiems Lietuvos gyventojams, kurie noriai perka kokybiškus, natūralius ūkininkų produktus.  Žinia, smulkieji ūkiai turi mažesnes galimybes sukaupti pradinį kapitalą ir konkuruoti su stambesniais, todėl jie labai vertina bet kokias naujas galimybes vystyti ir plėsti veiklą.

Jurginai – vienos gražiausių rudens gėlių – lauke nežiemoja. Šiandien „Sodyboje“ pasakojame apie tai, kaip juos iškasti ir tinkamai paruošti žiemai. Kai kurie sodininkai skuba iškasti jurginus, kai krūmai dar visai žali ir ant jų daug žiedų bei pumpurų. Iškasti reikia laiku Tokie gumbai nesubrendę, per žiemą sunkiau išsilaiko. Kol augalas su žaliais lapais, šaknų sistema kaupia maistingas medžiagas. Tokiu būdu augalas ruošiasi žiemai, subręsta, atitinkamai geriau laikysis per žiemą.

Vilniaus miesto savivaldybė ketina Kalnų parką pervadinti į Kreivosios pilies parką, keistųsi ir viešojo transporto stotelės pavadinimas. Toks sostinės savivaldybės įsipareigojimas numatytas ketinamoje pasirašyti bendradarbiavimo sutartyje su Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcija. Jos pasirašymui trečiadienį vienbalsiai pritarė Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Atvėsus orams, mūsų imuninė sistema susiduria su papildomais iššūkiais – mažiau saulės, daugiau uždarų erdvių ir virusų aplinkoje. Nors stebuklingos piliulės nuo peršalimo nėra, stiprinti imunitetą galime kasdien – praturtindami mitybą natūraliais augalais ir prieskoniais, rašoma Centro poliklinikos pranešime. Prieskoniai imuniteto stiprinimui Imbieras – vienas galingiausių šaltojo sezono sąjungininkų.

Savo šiltnamiuose tikimės išvysti tai, ką patys pasėjome – pomidorus, agurkus, paprikas ar kitas gėrybes. Vis tik Panevėžio rajone sodybą ir šiltnamį turinti Loreta nustėro, kai šiltnamyje pamatė augalą, kurio visai nesitikėjo išvysti. Šis augalas – didelis, masyviais lapais, neįprastais pumpurais, augo visai šalia Loretos pasodintų augalų. Moteris augalo nuotraukomis pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ ir klausė internautų, kas galėjo užaugti jos sode.

Brazilija – tai šalis, kurioje gamta, kultūra ir gyvenimo džiaugsmas susilieja į nepakartojamą visumą. Nuo žaliuojančių Amazonės džiunglių iki gyvybingo Rio de Žaneiro – kiekvienas kampelis čia pulsuoja spalvomis ir energija. Ši šalis žavi savo laukine gamta, šiltu žmonių bendravimu, unikalia virtuve ir muzika, kuri skamba visur. Keliaujant po Braziliją, galima patirti tiek ramų poilsį, tiek įkvepiančius nuotykius – nuo paplūdimių iki džiunglių.

Žymus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas jau metus laikosi pastaruoju metu itin išpopuliarėjusios carnivore (liet. – mėsavalgių), vadinamos mėsėdžių, dietos. Jos laikantis visiškai atsisakoma augalinio maisto ir vartojami tik gyvūninės kilmės produktai. „Šiai dienai užlipęs ant svarstyklių aš matau tai, ko nesu matęs jau 20 metų“, – pasakojo metus laiko mėsavalgių mitybos besilaikantis L. Čeprackas.

Dėl įvairių priežasčių gali būti sunku užmigti ir net tie, kurie įprastai lengvai užmiega ir gerai pailsi nakties miego metu, gali susidurti su miego sutrikimais. Tokiais atvejais gali padėti paprastas gėrimas – ekspertė papasakojo apie būdus, kurie gali padėti lengviau užmigti. Sveikatos trenerė ir mitybos specialistė Arina Kuzmina rekomenduoja prieš miegą išgerti arbatos iš siauralapio baziliko. Šis augalas, dar vadinamas tulsi, kilęs iš Indijos, rašo express.co.uk.

Rudenį lietuviai grožisi krintančiais medžių lapais ir spalų įvairove gamtoje. Tačiau ne visi susimąsto, kad už šio grožio slypi daug vargo. Už nesugrėbtus ar netinkamai paliekamus lapus galite susilaukti nemenkų baudų. Tad specialistai dalijasi, kaip teisingai gyventojams tvarkyti lapus ir kiek tai kainuoja. Kodėl svarbu tvarkyti nukritusius lapus? Kiekvieno žemės sklypo valdytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą, o į tai įeina ir lapų sugrėbimas bei išvežimas.

Rudens laikas yra patogus siekiant pasiruošti pavasariui ir pasidaryti darbus, kuriems dažnai pritrūksta laiko. Komposto paruošimas, tinkamos dangos nuo piktžolių plitimo parinkimas, augalų patręšimas turėtų būti atliktas dar spalio mėnesį. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ apie tai, kaip pasigaminti kokybiško komposto, papasakojo „MKDS“ Komercijos direktorė Lina Mikulskytė.

Artėjančios Vėlinės galvos skausmu tampa ne vienam, kuris planuoja po ilgo laikotarpio apsilankyti kapinėse ir sutvarkyti artimųjų kapus. Vis tik vis dažniau šiomis dienomis lietuviai renkasi vienkartines kapaviečių sutvarkymo paslaugas. Ši paslauga greitai populiarėja Lietuvoje ir padeda skubančiame pasaulyje sutaupyti brangaus laiko bei jį paskirti norimoms veikloms.

Atėjus rudeniui, daugelio namų kiemai pasipuošia ryškiais gelsvais, oranžiniais ir rudais lapais. Vieniems tai – nuostabi gamtos dekoracija, kitiems – papildomas darbas su grėbliu rankose. Socialiniuose tinkluose ir sodininkų bendruomenėse kasmet kyla ta pati diskusija: ar lapus reikia sugrėbti, ar visgi geriau palikti juos ant vejos, kad gamta atliktų savo darbą? Nors lapų grėbimas dažnai laikomas tvarkingo kiemo ženklu, ekspertai primena, kad šis klausimas nėra toks paprastas.

Tulpėms labai svarbu jas sodinti tinkamu laiku. Jei tulpes sodinsite, kai dar palyginti šilta, augalai gali sudygti, o jei vėlai, jie gerai neįsišaknys ir žus. Sodinimo laikas priklauso nuo klimato sąlygų ir orų. Patyrę sodininkai rekomenduoja tulpes sodinti ne anksčiau kaip likus 1,5 mėnesio iki pirmųjų numatomų šalnų.  Šis laikotarpis laikomas optimaliu, svogūnėliai turi laiko geriau įsišaknyti esant vėsiai temperatūrai, pailsėti ir sustiprėti iki pavasario.

Sode įsiveisę šliužai – tikras galvos skausmas lietuviams. Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria, ką dabar padaryti sode, kad kitąmet šliužų būtų mažiau.

Sąnarių skausmas – tai varginantis diskomfortas, kartais keliantis didelę neviltį ir stipriai apkartinantis kasdienybę. Mūsų senoliai dar neturėjo sintetinių ar cheminių vaistų, tad reikėjo ieškoti gydymo galimybių tiesiog savojoje aplinkoje, t. y., – gamtoje. Yra ne vienas augalinis ekstraktas, galintis padėti mažinti sąnarių uždegiminius simptomus, o kartu – ir skausmą bei sustingimą, tinimą ir sunkumą judėti.

Vėstant orams, kelininkai teigia besiruošiantys žiemos sezonui ir praneša, kad žiemą kelius barstys ne tik egiptietiška druska. Akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“ primena, kad žiemą atliekamų kelio darbų pobūdis dažnai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl barstymai pradedami ne pagal nustatytą datą, o pasirodžius pirmiesiems žiemos ženklams.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Visiems uogakrūmiams reikalingas kasmetinis sanitarinis ir formuojantis genėjimas. Tai gerina jų ventiliaciją ir apšvietimą, didina derlingumą, mažina ligų ir kenkėjų antpuolio tikimybę, o mums gerokai palengvina uogų skynimą.  Uogakrūmiai genimi ramybės periodu, taigi kaip tik antrojoje rudens pusėje, kai jau nukritę lapai. Arba ankstyvą pavasarį, iki išsprogstant pumpurams.

Lengvas nerimas gali būti gydomas gyvenimo būdo korekcijomis, psichoterapija ir augaliniais vaistais. Tai natūralesnė alternatyva cheminės kilmės vaistiniams preparatams, kurie gali sukelti šalutinį poveikį (vis dėlto nereikėtų atsisakyti gydymo, kai jis būtinas, tarkime, kamuoja sunkus, gyvenimo kokybę apribojantis nerimas). Kai kurie vaistiniai augaliniai preparatai pasižymi moksliškai įrodytu lengvą nerimą mažinančiu poveikiu, todėl gali būti naudingi stengiantis suvaldyti nedidelę įtampą ir...

Kaip teisingai laikyti tulpių svogūnėlius žiemą? Taigi, kaip laikyti tulpių svogūnėlius po iškasimo: geriausia tai daryti medinėse dėžėse – taip svogūnėliai bus gerai vėdinami ir nesikaups drėgmė; geriau nenaudoti kartoninių dėžių – jos sugeria drėgmę, dėl to svogūnėliai pelyja ir pradeda pūti; svogūnėlius išdėliokite 1–2 sluoksniais (maksimaliai dviem sluoksniais) ir pabarstykite sausu smėliu, pjuvenomis, vermikulitu; dėžę pastatykite gerai vėdinamame rūsyje, palėpėje, balkone (užstiklin...

Vokietijos žvalgybų tarnybų vadai ragina atsitokėti savo šalies politikus – Bundestage jie aiškiai sako, kad Rusija jau puola Vokietiją, tik ne atvirai ir karo riba išblukusi. Anot vadų, rusai rengia įvairias provokacijos, sabotažą, savo agentus infiltruoja tiek į kariuomenę, tiek ir į kitas svarbias įstaigas. Ypatingas dėmesys ir vokiečiams Lietuvoje, sako, kad jie yra rusų taikinys. Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.

Nėra sodybos, šalia kurios neaugtų medžiai, nes jie puošia kiemą ir suteikia pavėsį per karščius. Tačiau ne visus medžius reikėtų sodinti arti pastatų, nes jų šaknys augdamos gali sugriauti net ir tvirtus pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto. Kokių medžių geriau nesodinti šalia namų, kad išvengtumėte pamatų griūties ir žemės išdžiūvimo.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, įskaitant Lietuvą, 95 markės benzinas su E10 žymeniu tapo standartu. Vairuotojams jis buvo pristatytas kaip ekologiškesnė alternatyva. Tačiau po šio „žaliojo“ fasado slepiasi vis daugiau abejonių. Specialistai jau seniai perspėja apie galimą žalą senesniems varikliams, o dabar į pavojaus varpus muša ir aplinkosaugininkai. Nauja ataskaita teigia, kad biodegalai, globaliu mastu, gali išmesti net daugiau CO2, nei įprastas benzinas.

Lapiniai burokėliai, arba mangoldai, yra labai maistingi. Jų lapuose ir lapkočiuose gausu karoteno, ypač daug vitaminų C, B1, B2, A, kalcio, fosforo, geležies, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos. Lapinis burokėlis, Lietuvoje nuo seno žinomas kaip batvinis, mangoldas, cviklinis runkelis – iš paprastojo runkelio išveista lapinė daržovė.

Pats laikas pradėti ruošti šiltnamį kitų metų sezonui. Tai daroma trimis etapais: atliekamas sanitarinis valymas, profilaktinė konstrukcijų ir dangos dezinfekcija bei dirvožemio dezinfekcija. Sanitarinis šiltnamio valymas atliekamas prieš pat žiemos šalčius, lapkričio mėnesį. Sanitarinis valymas Jo tikslas – paruošti šiltnamį dezinfekciniam apdorojimui. Pirmiausia sunaikinamos augalų liekanos pačiame šiltnamyje ir 1 m spinduliu aplink jį.

Artėjant Vėlinėms, dauguma lietuvių laikosi tradicijos aplankyti artimųjų kapus – net trys ketvirtadaliai gyventojų teigia tai darantys kasmet be išimties. Tai rodo „Rimi“ programėlėje atlikta pirkėjų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių, atskleidusi ir kintančias Vėlinių minėjimo tendencijas. Minėto prekybos tinklo pirkėjų apklausa atskleidė, kad svarbiausia lankantis kapinėse – uždegti žvakę ir pagerbti išėjusius (43 proc.), sutvarkyti kapą (24 proc.

Nors chrizantemos daugybę metų karaliauja kapinėse per Vėlines ir Visų Šventųjų dieną, po kelių dienų jos jau nebeatrodo gražiai. Vis tik yra kitų augalų, kuriuos rekomenduojama sodinti kapuose Vėlinėms – jie atrodys gražiai daug ilgiau. Rudeninės šalnos greitai atima chrizantemų grožį, o vešlūs žiedynai nuvysta dar nesibaigus pirmajam lapkričio savaitgaliui.