Augalai

Gamta šiemet dovanoja šiltą rudenį. Naktimis šilta, tad ir medžių lapai dar mažai pašalę, krenta palengva, auksu nuklodami takus į mūsų sodybas, namus. Romantika, bet lapus būtina sugrėbti, nes jie tuojau ištiš ir takai ne tik atrodys negražiai, netvarkingai, bet ir taps slidūs, tad pavojingi. Kiekvienas panaudoja savaip Nukritusius medžių lapus būtina sutvarkyti – sugrėbti, išvežti ar sukompostuoti, o gal versti tiesiai ant dirvos, kad ilgainiui taptų trąša.

Aktorė ir kūrėja Justina Nemanytė neseniai atvėrė širdį tinklalaidėje „Pasikalbėkim“. Ji atvirai papasakojo apie skaudžiai pasibaigusius santykius, sunkią pradžią po skyrybų ir naują etapą, kuriame ieško meilės bei grįžta prie kūrybos. Justina neslepia, kad išsiskyrimas privertė pažvelgti į gyvenimą kitaip. Apie santykius su Ignu Grinevičiumi „Šiuo metu esu išsiskyrusi ir vėl iš naujo ieškau antros pusės“, – pripažino Justina.

Viduržemio jūros žavesiu gali dvelkti ir Lietuvoje. Puikus to įrodymas – kraštovaizdžio, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė, savo kieme susikūrusi Viduržemio jūros stilistikos sodą, kuriame vyrauja šiam regionui būdingi augalai, spalvos ir dangos. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ savo susikurtą akį traukiantį sodą parodžiusi dizainerė pasidalijo ir naudingais patarimais, kaip tokį grožį susikurti patiems savo kieme.

Ruduo – metas, kai sodai pamažu rimsta, o spalvingi hortenzijų žiedai ima džiūti ir ruduoti. Daugelis sodininkų tuomet susimąsto: ar reikėtų genėti hortenzijas iškart po žydėjimo, ar geriau palikti jas ramybėje iki pavasario?  Atsakymas nėra vienareikšmis – viskas priklauso nuo to, kokias hortenzijas auginate. Netinkamai atliktas genėjimas gali sumažinti kitų metų žiedų skaičių, todėl svarbu žinoti, kada ir kaip genėti skirtingas hortenzijų veisles, rašoma thespruce.com.

Religija ir tikėjimas, rodos, tampa tema, kuri vis dažniau nustumiama į paraštes, tačiau kunigas Gabrielius Satkauskas sako: visi mes tikime – net jei netikime, kad Dievas yra, tikime faktu, kad jo nėra. Juolab tikėjimas yra būtent tai, į ką galime atsiremti ir gražiausiais, ir sunkiausiais gyvenimo momentais.

Trumpėjančios dienos ir vėstantys orai reiškia viena: įsibėgėja ruduo. Gamta po truputį pradeda pereiti į žiemos ir poilsio režimą, kuomet sulėtėja visi gyvybiniai procesai. Vis dėlto, rudenį dalis sodo darbų tęsiasi ir toliau, vienas kurių – vejos priežiūra, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Jei orai – palankūs, dar visą rudenį galima džiaugtis gražia, puikia veja. Tačiau ir jai teks žiemoti, kaip ir kitiems augalams.

Naujoje satyrinėje TV3 laidoje „Soliariumas“, kurios vedėjai – Justinas Jankevičius, Vita Žiba, Mantas Grimalis ir Aidas Puklevičius, vėl su humoro doze buvo aptarinėjimo nūdienos aktualijos. Šįkart J. Jankevičius turėjo pastebėjimų apie invazinius šliužus, nuo kurių šiemet neatsigina didžioji dalis Lietuvos gyventojų, o dėl „nuėstų“ augalų nuostolių patiriantys žmonės socialiniuose tinkluose diskutuoja apie priemones, kaip juos išnaikinti.

Ruduo – ne tik derliaus nuėmimo ir mėgavimosi juo metas. Atėjus vėsiajam sezonui svarbu nepamiršti atlikti ir vieno svarbaus darbo – rudeninio tręšimo, kuris būtinas visiems augalams: nuo hortenzijų ir šilauogių iki dekoratyvinių augalų ir vejos. Apie rudeninio tręšimo svarbą, kokias trąšas naudoti ir kada atlikti šį darbą, TV3 laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo agronomė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė Eglė Petkevičiūtė.

Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma pranešime spaudai. Dabar – pats laikas „Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – iki 15 dienos.

Dabar visus metus galime nusipirkti šviežių vaisių ir uogų, todėl visai nevertiname motulės gamtos dovanų, kurios neretai kur kas naudingesnės sveikatai nei užjūrių gėrybės. Viena vertingiausių rudens gėrybių – šermukšniai. Ar žinote, kad šiose oranžinėse uogose vitamino C gerokai daugiau nei citrinose, vitamino P ir geležies daugiau nei obuoliuose, o karotino daugiau nei morkose? Taigi, prisirinkime šermukšnių žiemai, kol paukščiai jų nenulesė.

Ar žinojote, kad vienas svarbiausių mūsų organų – kepenys – gali tyliai sirgti metų metus, o mes apie tai nė neįtariame? Jokio skausmo, jokio perspėjimo – pirmieji ženklai pasirodo tik tada, kai žala jau būna didelė. Ne veltui kepenys vadinamos „tyliuoju organu“ – jos kasdien kantriai valo, skaido ir filtruoja tai, ką valgome, geriame ar vartojame, tačiau mes retai susimąstome, kiek daug nuo jų iš tiesų priklauso.

Ruduo daugeliui žmonių – metas, kai pradeda kirbėti mintis: ką šį sezoną sodinti kapuose, kad augalai išliktų sveiki, nenušaltų ir gražiai atrodytų iki pat šalnų? Tačiau ne visi žino, kokios gėlės rudeniui tinkamiausios. Tvarkant kapavietes rudenį, galima ne tik atlikti kasdienį darbą, bet ir kurti – tinkamai parinktos gėlės vėliau užpildys kapus gyvomis spalvomis.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo nauji mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų pakeitimai. Aplinkosaugininkai atnaujino atmintinę, kurioje pateikiama informacija dėl mėšlo ir srutų kaupimo, tirštojo mėšlo laikymo laukuose ir tręšimo mėšlu bei srutomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Be to, keitėsi ūkininkams taikomos prievolės, susijusios su tręšimo planais ir mėšlo duomenų pateikimu.

Artėja metas vėl pereiti prie žiemos laiko. Laikrodžius suksime spalio 26 dieną (sekmadienį), 4 val. nakties, valanda atgal. Tuomet laikrodyje vietoje 4 val. nakties matysime 3 val. nakties.  Šiuo pokyčiu gausime vieną papildomą valandą miego, dėl to rytą pradės švisti anksčiau, tačiau vakarai bus tamsesni.

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. Aplinkosaugininkai primena, kad susikaupusiomis biologiškai skaidžiomis atliekomis – žaliosiomis atliekomis – reikia tinkamai pasirūpinti. Šias atliekas galima kompostuoti arba išvežti į specialias surinkimo aikšteles. Nusprendus biologiškai skaidžias atliekas deginti, būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Ne už kalnų šaltasis sezonas, kai pajutę peršalimo simptomus imsime žvalgytis medaus. O bitininkai sako, kad šiemet jo derlius itin prastas. Paskutinį kartą medų išsuko birželį, o per vasarą bitės, ką sunešė – tą pačios suvalgė ir dar pritrūko, teko primaitinti. Medaus mažai, tad kyla ir jo kaina.  Net ir brangesnio medaus šiemet gali pritrūkti. Pakaunėje bitininkaujantis Artūras Babraitis apžiūri avilius ir pritaria, kad šiųmetis sezonas labai prastas.

Ruduo dažnai stabdo orchidėjų augimą ir žydėjimą, tačiau vienas paprastas sprendimas, susijęs su produktu, kurį tikriausiai turite savo virtuvėje, gali padėti joms išlikti sveikoms. Naujienų portalas express.co.uk kviečia visus orchidėjų augintojus išbandyti šį triuką, padėsiantį išsaugoti žiedus. Rudeniui įsibėgėjus, dienos trumpėja, o tai sumažina orchidėjų energijos atsargas. Šaltas oras taip pat gali sukelti stresą kambarinėms gėlėms.

Ruduo – metas, kai gamta ruošiasi poilsiui, o sodininkai dar turi progą atlikti svarbių darbų, kurie užtikrins gausų pavasario derlių. Vienas tokių darbų – svogūnų sodinimas. Daugelis įpratę svogūnus sėti ar sodinti pavasarį, tačiau patyrę sodininkai tikina, kad rudens sodinimas turi savų pranašumų. Svogūnai, pasodinti rudens pabaigoje, per žiemą spėja įsišaknyti, todėl pavasarį ima augti anksčiau ir duoda gausesnį derlių.

Ruduo – metas, kai sodininkai ima galvoti apie artėjančią žiemą ir augalų apsaugą. Dauguma augalų šiuo metu jau ruošiasi poilsiui, o kartu kyla klausimas – ar visoms rūšims reikia ypatingos priežiūros prieš šalčius? Šluotelinės hortenzijos dažnai vadinamos vienomis ištvermingiausių sodo gėlių. Jos džiugina sodininkus ne tik savo įspūdingais žiedais, bet ir atsparumu šalčiui.

Ruduo džiugina gražiomis spalvomis ir derliumi, tačiau kartu atsineša ir peršalimo sezoną. Nors vaistinėse netrūksta įvairių preparatų, kai kurie gręžiasi į gamtos dovanas – uogas ir žoleles, kurios šimtmečius buvo naudojamos sveikatai stiprinti. Žolininkė Jolanta Wittib dalijasi savo žiniomis apie augalus, galinčius padėti išvengti ligų arba palengvinti simptomus.

Utenos rajone gyvenanti 51-erių Laima Kašėtienė savo gyvenimo ramybę ir stiprybę atrado tarp žydinčių gėlių. Nors didžiąją dalį gyvenimo moteris buvo užsiėmusi kasdieniais rūpesčiais, kai gyvenimas pristabdė, ji atrado laiko tam, kas labiausiai traukė nuo pat jaunystės – sodui. Iš mažų detalių, akcentų ir kantrybės gimė spalvų kupina oazė, kurioje kiekvienas augalas turi savo istoriją.

Patiems užsiauginti pomidorų – didelis džiaugsmas, tačiau Šilalės rajone gyvenančiai Daivai Rameikienei tai – didžiausia aistra. Kone 20 metų veislinius pomidorus auginanti moteris jau išbandžiusi virš tūkstančio veislių, o šiemet jos šiltnamyje, lauke ir vazonuose jų auga net 130! Kiekvienas jų – savaip ypatingas, išskirtinis, o jų auginimas Daivai – vienas malonumas ir veikla, padedanti atsipalaiduoti po visų dienos darbų.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ atsiskleis dvi laidos vedėjos ir kūrėjos Kristinos Rimienės profesinės kryptys – floristika ir televizija. Dažniausiai ji kalbina gerai Lietuvoje žinomus žmones, o šiandien žiūrovų laukia pokalbis su Kristinos kolega ir bičiuliu iš Didžiosios Britanijos – floristu Yan‘u Skates‘u, kuris dekoruoja įvairių Europos karališkųjų šeimų vakarėlius ir šventes.

Kad braškės kitais metais duotų ankstyvą ir gausų derlių, jas reikia laiku ir teisingai pasodinti rudenį. Kokie yra sodinimo būdai? Ruduo laikomas optimaliausiu laiku braškių sodinimui. Būtent šiuo laikotarpiu sodinukai gerai įsišaknija, rečiau serga ir jau pavasarį džiugina savininkus gausiu derliumi. Tačiau, kad viskas pavyktų, reikia laikytis terminų ir tinkamai paruošti lysves.

Tobulai graži veja – siekiamybė kiekviename kieme, tačiau vos per vieną naktį visos pastangos gali sugriūti vejoje atsiradus duobutėms. Išvydus tokį vaizdą kyla vienintelis klausimas: kas tai padarė? Atsakymą laidoje „Svajonių sodai“ pateikė mokslų daktaras Algirdas Amšiejus, išvardijęs, kas gali iškapstyti duobes vejoje ir ką tai parodo.

Seimas leido nuo 2026 metų sausio meškų, lūšių bei nemedžiojamų laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkininkams atlyginti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.  Už tokias Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 100 Seimo narių, o du susilaikė.

Prokurorai, įvertinę aplinkosaugininkų pateiktą informaciją, pirmadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 31 gyvūno kritimo Klaipėdos zoologijos sode.  Apie tai pranešė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Aplinkosaugininkai kartu su Zoologijos sodų vertinimo komisija liepą baigė neplaninį patikrinimą Klaipėdos zoologijos sode.

Ruduo Lietuvoje daugeliui žmonių siejasi su ramybe, gamtos sulėtėjimu, vaisių ir daržovių derliaus nuėmimu, medžių lapų spalvų kaita. Tai metas, kai ryto rūkas tvyro virš laukų, kai trumpėjančios dienos įneša melancholijos atspalvį į kasdienybę, kai saulės spinduliai tampa minkštesni, o šviesa – gelsvai aukso spalvos. Tačiau ruduo anaiptol nereiškia, kad sodai ir gėlynai praranda gyvybingumą.

 Tailande liūtų užpultas žuvo zoologijos sodo prižiūrėtojas, pranešė oficialūs asmenys, iškeldami klausimą dėl saugumo ir to, ar liūtai safari parke yra laikomi teisėtai.

Vienas paprastas sideratas pakeičia dešimtis herbicidų – rugiai veiksmingai stabdo piktžolių augimą, atkuria dirvą ir užtikrina derlingumą be chemikalų. Patyrę sodininkai gerai žino: sideratai – tikras gelbėtojas dirvos priežiūrai. Vieni sėja garstyčias, kiti renkasi dobilus ar faceliją. Bet yra augalas, kuris skiriasi nuo visų kitų – rugiai.

Ruduo – ypatingas metas šilauogėms. Augalai jau pradeda ruoštis žiemai: kaupiasi maistingosios medžiagos, formuojasi žiedai kitų metų derliui, o šaknų sistema ruošiasi šalčio iššūkiams. Patyręs sodininkas Edgaras naujienų portalui tv3.lt pasidalijo savo patirtimi, kaip tinkamai prižiūrėti šilauoges rudenį, kad pavasarį jos vėl galėtų džiuginti gausiu derliumi.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos, intensyviosios terapijos ir konsultacijų skyriuje teko teikti pagalbą dviem mažamečiams, kurie, vedini smalsumo, paragavo ryškiai raudonų kukmedžio uogų. Laimei, vaikai pagalbos sulaukė laiku ir pavojingiausių pasekmių pavyko išvengti. Nors pernai tokių apsinuodijimų nefiksuota, šiemet tai jau antras kartas, kai į ligoninę patenka mažieji pacientai dėl kukmedžio vaisių.

Prasidėjus spanguoliavimo sezonui, aplinkosaugininkai įspėja, kad valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose lankytis ir rinkti spanguoles – draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis. Spanguolės auga pelkiniame arba durpiniame, „rūgščiame“ dirvožemyje. Taigi, didžiausi spanguolynai yra pelkėse, saugomose teritorijose. Šių vietovių apsauga yra svarbi, nes pelkės ne tik saugo retas rūšis, bet ir palaiko ekosistemų pusiausvyrą, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai.

Namų erdvė gali tapti sveikesnė ir gyvybingesnė, jei joje auga kambariniai augalai. Be to, jie ne tik puošia interjerą, bet ir daro teigiamą poveikį mūsų kūnui – palengvina kvėpavimą, padeda astmos ar bronchito atvejais, o kai kuriais atvejais gali sumažinti kai kurių vėžio padarinių neigiamą poveikį. Vis tik, yra 3 augalai, kurie ypač naudingi oro kokybei patalpose.

Šiuo metu daug kur žydi akį traukiančios geltonos spalvos augalai, tačiau nors ir gali atrodyti gražūs, jie – tikri kenkėjai. Tai – invazinės rykštenės, kurias specialistai ragina naikinti be gailesčio. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Sartų regioninis parkas, invazinės rykštenės kelia pavojų vietinėms rūšims ir visai ekosistemai.

2025 metų rugpjūtį, Neries regioniniame parke pirmą kartą aptikta reta ir saugoma orchidėja – miškinė plikaplaiskė (Neottianthe cucullata). Tai itin džiuginantis atradimas, nes ši rūšis Lietuvoje sparčiai nyksta, o nauja radavietė suteikia vilčių dėl jos išlikimo. Dar svarbiau, kad šiemet Neries regioniniame parke tai jau ne pirma nauja orchidėjų rūšis, todėl tokios naujienos rodo ypatingą teritorijos gamtinę vertę ir skatina dar labiau rūpintis saugomomis buveinėmis.

Pilvo pūtimas – tai pakankamai dažnai pasireiškiantis simptomas, kuriuo skundžiasi tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Jis gali sukelti diskomfortą būnant viešumoje, o taip pat gali signalizuoti įvairias sveikatos problemas. Apie tai, kokie maisto produktai skatina pilvo pūtimą, o kurie gali padėti su juo kovoti, papasakojo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė. „Pilvo pūtimas dažniausiai pasireiškia dėl perteklinio dujų kaupimosi virškinamajame trakte.

Raseinių rajone, visai netoli Šiluvos, Dalia ir Marius Limontai kuria savo svajonių sodą. Įsikūrę vienkiemyje, jie ketvirtus metus nuosekliai puoselėja aplinką, kuri dar visai neseniai buvo virtusi šabakštynu, tačiau šiandien vaizdas jau visai kitoks – pamažu gimsta jauki ir išskirtinė oazė. Pora pasakoja, kad idėja kurti sodą kilo vos pradėjus tvarkyti aplinką – dar nepastačius namo. Pirmasis jų sumanymas buvo gėlynas bei iš surinktų akmenų įrengtas alpinariumas.

Hortenzijos daugelį sodų puošia savo gausiais žiedais, tačiau vasaros karščiai ir sausra dažnai išsekina dirvožemį. Augalai ima vysti, jų lapai nuvysta, o energijos rezervai žiemai kaupiasi lėtai. Specialistai tikina, kad yra paprastas būdas padėti joms atsigauti ir užtikrinti gausų žydėjimą kitais metais.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų.   Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Netoli Marijampolės gyvenanti Donata šiandien savo kieme turi tris didelius ir kelis mažesnius gėlynus. Jie ryškūs, tvarkingi, modernūs – visai kitokie, nei kadaise buvęs „senoviškas“ gėlynas, kurį moteris praktiškai sunaikino ir iš pagrindų atnaujino. Donata nėra naujokė augalų pasaulyje – ji baigusi žemės ūkio studijas, dirba šiame sektoriuje, o kartu augina ir žirgus.

Kartais darže ar parduotuvėje galima aptikti cukinijų ar moliūgų, kurių skonis šiek tiek kartus. Gali pasirodyti, jog truputį pakitęs skonis – dar nieko baisaus, tačiau ekspertai įspėja: tokių cukinijų valgyti nevalia, nes gresia rimtas apsinuodijimas. Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentės dr. Radvilės Rimgailės-Voicik, tokios daržovės gali būti labai pavojingos sveikatai dėl jose susidariusios medžiagos – kukurbitacino.

Įvairūs virškinimo sutrikimai kamuoja daugelį žmonių – nuo paprasto pilvo pūtimo po sočios vakarienės iki rimtesnių skrandžio ar žarnyno ligų. Tokiu atveju padeda ne tik gydytojų išrašomi vaistai, bet ir paprastos žolelės iš sodo ar miško, kurias galima vartoti įvairiomis formomis. Žolininkė Jolanta Wittib pabrėžia, kad augalai ir prieskoniai gali ne tik palengvinti jaučiamus negalavimus, bet ir padėti sveikam žmogui išlikti sveikam.

Nuo dailiai žydinčių rūtų iki egzotiškųjų ricinmedžių – soduose bei kiemuose dažnai slypi augalai, kurių ne visiems žinomos nuodingos savybės kelia grėsmę ne tik netyčia patekus į akis ar burną, bet ir vos prisilietus prie augalo.  VU Gyvybės mokslų centro docentė dr. Radvilė Rimgailė-Voicik pasakoja, kodėl kai kurie augalai gali būti mirtinai pavojingi, kaip atpažinti riziką ir ką daryti, jei įtariamas apsinuodijimas.

Naujam sezonui sugrįžtanti TV3 žiniasklaidos grupės laida „Svajonių sodai“ žiūrovams pažers ne vieną staigmeną. Be jau įprastų patarimų apie sodo ir daržo priežiūrą, šįkart sekmadienio rytais turėsime galimybę pasižvalgyti ir po gražiausius Europos sodus, gėlynus bei parkus. O šalia laidos vedėjos Aušros Tubienės išvysime ir naują veidą – jos sūnų Lukrecijų Tubį.  Naujienų portalui tv3.lt Lukrecijus Tubys atvirai prakalbo apie naujus vėjus gyvenime ir žurnalistikos kelią.

Nors sinoptikai žada, kad orai kiek sušils, naktys darosi vėsesnės ir gerokai ilgesnės. Vidutinė paros temperatūra – 10–12 laipsnių šilumos. Dažnai rugsėjo viduryje užgriūva pirmosios šalnos. Darbai sode Skinkite rudeninius, žieminius obuolius, kriaušes, vėlyvąsias slyvas. Ilgam laikyti vaisiai renkami subrendę, kai krakmolas pavirsta cukrumi, kotelis gerai atlūžta nuo šakutės, normaliai išsivystę krituoliai.

Naujame TV3 sezone aktorius Audrius Bružas ir laida „Pasidaryk pats“ kviečia žiūrovus atrasti džiaugsmą darbuose, kurie mūsų namus paverčia jaukia vieta būti kartu. Sezono premjeroje Audrius apsilankys pas kolegą, teatro ir kino aktorių bei režisierių Kirilą Glušajevą, kur žiūrovų laukia tikras sodininko nuotykis.

Grybai ir augalai groja... Skamba beprotiškai? Tačiau tai jau realybė: grybo ir gėlių skleidžiami impulsai judina nedidelius plaktukus, kurie muša būgnus ir klavišinius. Eksperimento autoriai sako, kad grybų ir gėlių kuriama muzika – proga žmogui užmegzti artimesnį ryšį su augalais.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Prie vazono, kuriame auga balsvas grybas, pritaisyti elektroniniai jutikliai. Iš grybo pagaunamo impulso veikiamas plaktukas kliudo klaviatūrą ir pasigirsta muzika.

Sodininkai ir daržininkai savo valdose jau pradėjo rudens darbus, o ta proga įvairiuose miestuose rengiamos į madą sugrįžusios sodinukų mugės. Jų sezoną šiemet atidaro Didžioji sodinukų mugė, jau šį šeštadienį vyksianti prie Šiaulių „Akropolio“, rugsėjo 13 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir rugsėjo 21 d. – prie Vilniaus „Akropolio“. Mugėje dalyvaus daugiau nei pusšimtis dalyvių, suvažiuosiančių iš visos Lietuvos, taip pat bus keletas dalyvių iš netolimo užsienio, tad mugės asortimentas – itin ...